A.Lima: apie tai, kaip iš kairiarankio tapo dešiniarankiu, Joną Mačiulį ir kas jau spėjo įkyrėti Lietuvoje (14) interviu

Kauno „Žalgirio“ naujokas Augusto Lima yra labai patenkintas sąlygomis naujoje komandoje. Brazilas ne tik patenkintas savo naujaisiais komandos draugais, tačiau ir vyriausiuoju treneriu Šarūnu Jasikevičiumi.

„Esame gera komanda, turime geriausią trenerį, kokį galima turėti. Taigi turime atkreipti dėmesį į detales ir išpildyti tai, ko nori treneris.

Žinote, dabar sezonas prasidėjo ir mums reikia pamažu tobulėti. Ruoštis pradėjome vėliau nei kitos komandos. Žinoma, esame geresni nei prieš mėnesį, tačiau dar reikia laiko“, – pokalbį su portalu Krepsinis.net pradėjo A.Lima.

Naujasis „Žalgirio“ „centras“ pasakojo apie savo karjeros Europoje pradžią, prisiminimus apie Joną Mačiulį ir Madrido „Real“, problemas prie baudų metimo linijos ir tai, kas jau spėjo įkyrėti Lietuvoje.

Tiesa, brazilui tikrai patiko „Utenos alaus“ palaikoma idėja suskaičiuoti „Žalgirio“ fanus visame pasaulyje. Kiekvienas komandos sirgalius tai turi padaryti pasirašydamas Pasauliniame „Žalgirio“ fanų surašyme.

Be to, A.Lima atskleidė, kad gimė kairiarankis, o dabar rašyti gali abejomis rankomis. Krepšininkas pasakojo savo tapimo dešiniarankiu istoriją.

– Kokia jūsų fizinė kondicija po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių?

– Jaučiuosi gerai. Iš pradžių, gal jaučiausi šiek tiek pavargęs, nes olimpinės žaidynės pareikalavo jėgų. Tai negali būti pasiteisinimas. Esu profesionalas ir nesvarbu, kas nutinka, aikštelėje turi būti geriausia savo versija.

– Esu girdėjęs istoriją, kad gimėte kairiarankiu, tačiau tėvai jus auklėjo naudotis dešine ranka ir pamažu jūs ją išlavinote. Papasakokite daugiau apie šią istoriją.

– Tai yra ilga istorija. Prisimenu, kad kai buvau vaikas, rašiau ir valgiau kaire. Nežinau, kaip yra Ispanijoje, tačiau Brazilijoje į tai žiūrima labai prietaringai. Laikoma, kad būti kairiarankiu yra tarsi kažkoks prakeiksmas. Taigi tėvai darė viską, kad tapčiau dešiniarankiu. Dabar galiu rašyti abejomis rankomis, bet geriau jaučiuosi tai darydamas kaire (Juokiasi, – aut. past.).

– Kalbant apie jūsų pirmuosius žingsnius profesionalų krepšinyje, Ispanijoje jums prireikė laiko, kol atsidūrėte stipriausioje lygoje, įsitvirtinote „Unicaja“ komandoje. Kodėl taip buvo, kokie prisiminimai jus aplanko iš tų laikų?

– Mano kelias profesionaliame krepšinyje prasidėjo pas trenerį Aito Garcia Renesesą. Jis propagavo labai paprastą krepšinį – reikėjo greitai bėgti ir gerai gintis. Man nebuvo sudėtinga. Tačiau tada aš patyriau nugaros traumą ir po tokios traumos grįžti nėra lengva. Kai grįžau, Aito komandoje jau nebebuvo. Tada prasidėjo permainos, kai treneriai keisdavosi kas pusę metų, o man kaip jaunam žaidėjui po traumos nebuvo lengva.

Pakeičiau komandą, persikėliau į Mursiją, kur sužaidžiau labai gerą sezoną, kai pirmavau lygoje pagal atkovotus kamuolius. Jaučiausi tikrai savimi pasitikintis.

Tada persikėliau į Madridą, kur pirmaisiais mėnesiais žaidžiau tikrai neblogai, tačiau vėliau sugrįžo traumas besigydę vaikinai ir man paprasčiausiai nebeliko vietos rotacijoje. Bet kokiu atveju tai buvo neįkainojama patirtis, nes teko sportuoti su aukščiausio lygio krepšininkais.

Dabar esu „Žalgiryje“, kur tikiuosi išmokti daugiau iš tokių „rūbinės vyrukų“ kaip Renaldas, Jankūnas, Javtokas, Antanas ir kitų. Tai yra nacionalinės rinktinės žaidėjai. Reikia iš jų pasisemti kuo daugiau.

– Ar jau gavote kažkokių pamokų iš minėtų komandos draugų?

– Kol kas tiesiog kalbu apie jų istoriją. Jie Europoje žaidžia ilgiau už mane, daugiau nei dešimt metų. Man labai naudinga kartu rungtyniauti su tokiu krepšininku kaip Jankūnas. Jis yra labai geras žaidėjas. Stengiuosi iš jo išmokti kuo daugiau. Noriu perimti kai kuriuos dalykus, kuriuos jis daro gerai.

Lima

– Prisimenant jūsų karjeros etapą „Real“ komandoje, ką galėtumėte papasakoti apie savo buvusį ekipos draugą Joną Mačiulį?

– Mačiulis yra labai geras vyrukas. Nuolat stengiasi visiems padėti. Jis nepernelyg dažnai juokauja, tačiau yra labai geras vyras. Jonas man stengėsi padėti, kuo galėdamas. Be jokios abejonės, Mačiulis yra vienas iš trijų geriausių žaidėjų, su kuriais man kartu yra tekę rungtyniauti.

Jonas buvo pirmasis žmogus, kurio nuomonės apie „Žalgirį“ paklausiau, kai gavau kvietimą čia atvykti. Jis man pasakė daug gerų apie šią komandą.

– Prisimenate kokį nors smagų nutikimą su Mačiuliu?

– Su juo nebuvo pernelyg daug linksmų istorijų, nes jis nėra tas, kuris nuolat krečia nesąmones. Tiesiog jis visada šypsodavosi. Jonas tikrai ne iš tų, kurie nuolat būna dėl kažko susirūpinę ar pikti.

– Pakalbėkime apie baudų metimus. Didžiąją savo karjeros dalį jūs turėjote problemų su šiuo žaidimo aspektu. Esate vienas tų „centrų“, kurie niekaip negali stabiliai pataikyti baudų?

– Madride turėjau labai prastą sezoną pagal baudų metimus. Nežinau, kas nutiko, bet visi man nuolat tai pabrėžė. Taigi aš mėginau pagerinti šį žaidimo aspektą ir olimpinėse baudas mečiau gerokai geriau nei anksčiau. Tikiuosi, kad pratęsiu tai ir šiame sezone.

Nemanau, kad esu blogas baudų metikas. Tačiau, žinoma, turėjau blogų sezonų. Pramesti daugiau nei pusę baudų metimų yra per daug, ypatingai žaidėjui, kuris išprovokuoja daug pražangų. Tai padeda laimėti rungtynes. Turiu pagerinti šią savo žaidimo pusę.

Lima

– Po to, kai jūs atvykote į Kauno „Žalgirį“, klubas paskelbė apie dar vieno „centro“ – Antano Kavaliausko – įsigijimą. Ką jūs tada pagalvojote apie šią situaciją, ar nebijote konkurencijos su Antanu ir Robertu Javtoku?

– Esu laimingas. Neturiu dėl to jokių problemų. Labai mėgstu konkuruoti. Man labai svarbu, kad turėčiau rimtus savo pozicijos komandos draugus, kad greičiau tobulėčiau. Su Antanu man teko susidurti olimpiadoje. Galiu pasakyti, kad jis yra tikrai labai solidus „centras“, žaidžia kietai. Taigi jis man padės augti kiekvieną dieną.

Kitas dalykas, jis nėra toks pat „centras“ kaip aš. Esame skirtingi ir tai yra gerai komandai. Manau, kad jeigu toje pačioje pozicijoje turime skirtingo braižo žaidėjus, esame geresnė ekipa. Galime konkuruoti su kitomis komandomis Europoje.

– Koks jūsų tikslas artimiausiu metu karjeroje – siekiate vietos NBA ar būtumėte laimingas, įsitvirtinęs Eurolygoje?

– Kol kas nemąstau taip toli į ateitį. Tiesiog labai noriu pasimėgauti šiuo sezonu komandoje, kurioje žaisti nori visi. Čia turiu nuostabius komandos draugus, labai gerą trenerį. Taigi tiesiog noriu tuo mėgautis. Mano tikslas – tobulėti kaip krepšininkui ir padėti „Žalgiriui“ pasiekti savo tikslus.

– Pabaigoje, papasakokite apie savo įspūdžius gyvenant Kaune. Kiek gyvenimas čia skiriasi nuo to, kas yra Ispanijoje ar Brazilijoje?

– Viskas labai skiriasi. Pirmiausia, žinoma, oras, nes čia yra gerokai šalčiau nei Ispanijoje. Čia taip pat nėra paplūdimio, o aš visą savo gyvenimą gyvenau šalia paplūdimio, buvau tas paplūdimio vyrukas, žinote (Juokiasi, – aut. past.). Tačiau neturiu jokių problemų.

Žmonės čia yra labai malonūs. Man jie labai paslaugūs. Kaunas yra nedidelis miestas, bet man labiau patinka mažesni nei didesni miestai. Šiaip neturiu jokių problemų, išskyrus orą. Čia tikrai labai šalta.