Akistata su karu – buvusio „Juventus“ legionieriaus akimis: bombų garsai, pabėgimo baimė ir nežinomybė dėl ateities (3) interviu

Izraelio ir „Hamas“ karas prasidėjo jau lygiai prieš mėnesį, o situacija vis dar nėra stabili. Izraelio žmonės nežino, ar gali saugiai grįžti namo, tuo tarpu krepšinis yra nuėjęs į antrą planą ir lieka neaišku, ar šios lygos kovos dar tęsis.

Izraelio ekipos jau pasitraukė iš FIBA Europos taurės, Čempionų lygoje žaidžianti Holono „Hapoel“ persikėlė į Rygą, Jeruzalės „Hapoel“ žaidė Belgrade, o Tel Avivo „Maccabi“ laikinus namus rado taip pat šiame mieste.

Nežinomybėje yra būrys žaidėjų, kurie grįžo namo. Tarp jų – Herclijos „Bnei Herzliya“ atstovaujantis Reggie Lynchas, praeitą sezoną žibėjęs Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“).

„Esu grįžęs namo į Minesotą, tad savijauta geresnė, nei atsidūrus kare. Tikiuosi, kad karas baigsis, nes noriu tęsti žaidimą, noriu tęsti sezoną, neprarasti formos. Pernai Lietuvoje sužaidžiau tik dalį sezono, nenoriu vėl iškristi iš rikiuotės ilgesniam laikui. Dabar svarbiausia išlikti formoje, o krepšiniui esu labai alkanas“, – sakė jis.

Iš pradžių planavęs namo grįžti kelioms dienoms, jis JAV vieši jau kelias savaites ir vis dar nežino, ar tęs sezoną Izraelio klube. Pasak jo, naujausias komandų planas – bandyti grįžti į šalį po maždaug savaitės, bet į tai amerikietis žvelgia skeptiškai.

„Yra žmonių, kurie sako, jog mano mieste yra gana saugu, yra tokių, kurie sako, jog ne. 50 prieš 50. O į tokią situaciją vykti nenoriu, noriu jaustis saugus 95 ar 100 proc., kaip iki tol“, – pasakoja jis.

Iki karo Izraelio lygoje buvęs Utenos „Uniclub Casino – Juventus“ aukštaūgis taip ir nespėjo sužaisti rungtynių, o FIBA Europos taurėje per 18 minučių pelnė po 11 taškų, atkovojo 3,5 kamuolio bei rinko 8,5 naudingumo balo.

Pokalbis su juo apie streso kupiną mėnesį, pabėgimą iš Izraelio, nežinomybę ir ateitį – Krepsinis.net portale.

– Reggie, jūs esate namie, o kur kol kas yra likusi Herclijos komandos dalis?

– Kai prasidėjo karas, mūsų paklausė, ar jaučiamės saugūs Izraelyje, visi atsakėme, jog ne. Visi nusprendėme skristi į Kiprą, o vėliau – galimai kažkur toliau. Kas turėjo šeimą Europoje, galėjo keliauti pas ją, kažkas vyko į Vokietiją, kažkas liko Izraelyje, pavyzdžiui, žaidėjas, kuris yra pusiau amerikietis, tačiau turi Izraelio pasą. Aš šeimos Europoje neturėjau, tad skridau į Kiprą, pats turėjau susimokėti už viešbutį čia, bet tai buvo geriau nei likti kare.

– Per trumpą laiką įvyko daug dalykų. Papasakokite, kaip reagavote, kuomet supratote, kad šalyje vyksta ne juokai, o tikras karas?

– Kai prabudau, komandos vadovas pranešė mums, kad Izraelis patyrė „Hamas“ ataką. Žinojau, kad Izraeliui nėra nauja šios grupuotės atakos, tad iškart neėmiau nerimauti. Maniau, jog tai truks 1–2 dienas ir baigsis. Tačiau man pasakė, kad tai didžiausia ataka, kokią šalis patyrė per pastaruosius 50 metų. Tada komanda pasakė, kad turi pasirūpinti mūsų išvykimu. Sekėme naujienas, jos visos buvo šia tema, ėmėme girdėti sirenas ir sprogimus. Buvau labai išsigandęs. Kaskart, išgirdęs visus šiuos garsus, galvojau, kad gali nutikti blogiausia. Galvojau, kad aš būsiu kitas. Kol neišvykau, tai buvo pašėlusi patirtis.

– Kaip į visa tai reagavo jūsų šeima, kuri buvo likusi JAV?

– Kai tik JAV atėjo rytas ir šeima atsikėlė, gavau daug žinučių, jie ėmė man skambinti, draugai rašė žinutes socialiniuose tinkluose. Žinučių buvo šimtai, visi sakė „bėk iš Izraelio“ ir klausė „ar viskas gerai?“. Buvo labai sunku, nes jaučiau spaudimą iš šalies bėgti iš čia. Aš to norėjau ir pats, bet mane užgriuvo lavina klausimų: kada? Kodėl tu dar ten? Kada išvyksi? Nors dariau viską, ką galėjau. Gerai, kad komanda padarė viską, kad kitą dieną išvyktume. Viskas ilgai neužsitęsė.

– Kaip minite pats, Izraeliui atakos nėra nauja, tačiau dabartinė buvo kitas lygis. Kaip stresinę situaciją sukontroliavo Herclijos komanda?

– Visų pirma, sunku buvo kažką derinti, nes nebuvo aiškus oro erdvės saugumas. Raketos skraidė visą parą, nuo ryto iki vakaro. Nebuvo saugu net oro uostuose ir nebuvo aišku, ar pakilus nepraskries raketa. Kai atėjo skrydžio diena, vieną vertus, buvo džiugu, kitą vertus, buvo daug baimės, kad nebūtume atakuoti. Komanda suorganizavo skrydžius į Kiprą, bet ten likome vieni, turėjome patys viskuo pasirūpinti ir nežinojome, kiek visa tai truks. Galiausiai tai neužtruko, nes rungtynės buvo suspenduotos, tad keliavau namo.

– Kuriuo metu pagaliau atsikvėpėte ir stresas nuslėgo nuo pečių?

– Nesijaučiau saugus iki pat to momento, kai lėktuvas nenusileido. Skrydis nėra ilgas, trunka apie valandą, visą laiką galvojau, kad mus gali atakuoti. Sunkus skrydis, turiu pripažinti. Tai tikrai labiausiai stresinė situacija mano gyvenime.

Lynchas

– Ar žinote kažką dėl tolesnių planų Izraelio krepšinyje? FIBA Europos lygoje klubai jau nusprendė nebežaisti, nes neturi tam sąlygų.

– Nieko nežinau, planai atsiranda kasdien ir kasdien pasikeičia. Atrodo, vienu metu situacija pagerėja, o netrukus vėl suprastėja. Ir taip sukasi ratu. Pirmas planas buvo pradėti žaisti prabėgus 4 dienoms po karo, kitas planas buvo savaitę praleisti Kipre, trečias planas buvo namie praleisti 5 dienas, bet jau esame čia gerokai ilgiau.

Nėra aišku, ar išvis tęsime sezoną Izraelyje. Kol kas joks planas neveikia. Mes, amerikiečiai, esame namie, bet turime kontraktus, aš stengiuosi būti formoje, nes bet kurią dieną turime būti pasiruošę grįžti, nepaisant to, kad taip gali ir nenutiktų. Būtų liūdna, jei sezonas būtų baigtas, tikiuosi, to nenutiks, nes iki šiol man labai patiko žaisti čia.

– Ar turite datą, iki kurios sezonui neprasidėjus galėsite ieškoti kitos darbovietės?

– Ne, bet agentas stebi situaciją ir nagrinėja visus variantus. Esu pasiruošęs viskam, o šie dalykai nėra mano valioje. Rūpinuosi savo fizine ir emocine sveikata, matysiu, kaip viskas susiklostys.

– Kas turi nutikti, kad jaustumėtės saugus ir norėtumėte grįžti atgal į Izraelį?

– Galvojau apie tai. Manau, kad reikėtų pamatyti kardinaliai pakitusią situaciją. Stebiu žinias ir matau, jog tema yra viena – Izraelis ir Gaza. Man baisu, apie tai kalbama daug, kol situacija nepasikeis ir nesinormalizuos, kol apie tai nepraneš žinios ir mano draugai, likę ten, saugus nesijausiu. Yra žmonių, kurie sako, jog mano mieste yra gana saugu, yra tokių, kurie sako, jog ne. 50 prieš 50. O į tokią situaciją vykti nenoriu, noriu jaustis saugus 95 ar 100 proc. kaip iki tol.

– Kol neprasidėjo karas, kiek jums patiko žaisti Izraelyje?

– Turėjome gerų žaidėjų ir trenerį, kuris yra legenda Izraelyje. Krepšinio prasme mums sekėsi gerai, žaidėme FIBA Europos taurėje, kur ir man viskas ėjosi puikiai. Labai norėčiau tai tęsti. Gyvenimas šioje šalyje irgi nuostabus, oras – puikus, žmonės – laimingi, paplūdimiai – šalia, o komanda buvo lyg šeima.

– Jei liksite šioje komandoje, bet, akivaizdu, nebežaisite FIBA Europos taurėje, tai taps nusivylimu jums? Ko gero tarptautinis turnyras buvo argumentas renkantis ekipą ir jis leidžia žaidėjams tapti labiau matomiems.

– Gaila, jei negalėsime parodyti savęs Europai, bet ko gero visi amerikiečiai pasakytume, kad šiuo metu svarbiausia būti saugiems, o visa kita eina į antrą planą. Krepšinis nėra viskas, saugumas – daug svarbiau. Tad ir aš negalvoju apie tai, nors taip, tai nuvilia, pripažįstu. Manau, visi puikiai supranta, kad tai ne mūsų kaltė, kad negalime tęsti tarptautinio pasirodymo, o jei liksime šiame klube, to turėtų užtekti, jog parodytume savo lygį.

Lynchas

– Grįžtant į vasarą, kokie pasiūlymai ant jūsų stalo gulėjo šalia „Bnei Herzliya“ ekipos?

– Liepos mėnesį susituokiau, tad nenorėjau praleisti medaus mėnesio ir anksti keliauti į klubą. Vis tik pasirinkimų turėjau tarp FIBA Europos taurės komandų. Izraelyje žaisti norėjau pats, niekada to nebuvau daręs ir laukiau. Turiu draugų iš Minesotos, kurie taip pat yra žaidę šiame klube, jie man suteikė gerus atsiliepimus.

– Kartais krepšininkams žaidimas LKL neatveria plačių durų, kaip manote jūs, ar Utena buvo gera vieta pasirodyti jums?

– Tikrai taip, esu labai laimingas, kaip klostėsi mūsų sezonas Utenoje, kokį progresą padarėme su komanda. Buvo smagu vėl Izraelyje sutikti Justiną Alstoną, su kuriuo žaidėme Utenoje. Tikiuosi, jis irgi yra saugus. Esu dėkingas „Uniclub Casino – Juventus“ ekipai už patirtį, kuri buvo labai naudinga man.

– Ko labiausiai pasisėmėte iš praeito sezono?

– Su Donaldu ir šia komanda pajaučiau žaidimo laisvę. Donaldas buvo man pažįstamas treneris nuo Talino laikų, jis man suteikė daug pasitikėjimo, kurį atsivežiau su savimi ir dabar. Jei neliksiu čia, tikiuosi, tai vešiuosi ir į tolesnę savo stotelę.

– Ar nustebote, kad „Uniclub Casino – Juventus“ nusprendė nepratęsti sutarties su D.Kairiu?

– Nepasakyčiau, dažnai krepšinyje klubai ir treneriai apsiriboja metų kontraktais. Esu tikras, kad Donaldas gaus šansą geroje komandoje, nes jis tikrai geras strategas.

– Ar vis dar sekate, kaip sezonas einasi Utenos ekipai?

– Žinoma. Ryanas Tayloras, dabartinis klubo žaidėjas, su manimi rungtyniavo Graikijoje. Jis manęs klausė nuomonės apie Uteną ir jam pasakiau tik pozityvius žodžius. Galiu pasakyti, kad dabar turite jį čia, nes prisidėjau prie to gerais atsiliepimais (Juokiasi). Smagu matyti, kad gerai sekasi ir jam, ir komandai. Stebiu visus, ir čia likusį Žygį.

– Utenoje liko vos pora žaidėjų, tarp kurių – Ernestas Sederevičius. Ką manote apie jo sparčius žingsnius į priekį?

– Jis pridėjo pasitikėjimo ir komforto, prisitaikė prie LKL krepšinio, jei jis tęs tokį darbą, taps vienu ryškiausių žaidėjų lygoje ateityje. Su savo fiziškumu ir atletiškumu jis gali tapti košmaru ginantis.

– Ar matote didelį skirtumą tarp to, kokia „Uniclub Casino – Juventus“ buvo praeitą sezoną ir kokia yra dabar?

– Taip, jie pridėjo gerų gynėjų, Taylorą ir Ivey, jei pasipildė lietuviais, kurie solidžiai žaidė prieš mus praeitą sezoną. Svarbu ir tai, kad komanda dabar yra naujose gerose Ginto rankose. Jis – Utenos karalius, gal ateityje taps imperatoriumi (Juokiasi).

– Kiek sekate kitas LKL ekipas?

– Stebiu „Šiaulius“, kur žaidžia mano buvę komandos draugai Davisas ir Romančenko. Taip pat stebiu „Rytą“, „7bet-Lietkabelį“, kuris buvo mūsų principinis priešas pernai.

„Ilgoji pertrauka“: Eurolygos verti Europos taurės ir Čempionų lygos žaidėjai – pasiūlymai „Žalgiriui“, nedidukai gynėjai, snaiperiai, antro šanso nusipelnę aukštaūgiai ir potencialo turintys lietuviai