Libanas, Taivanas, Iranas, Brazilija – galima vardinti ir toliau: per pastaruosius kelerius metus Lietuvos krepšininkai išbandė laimę ne vienoje egzotiškoje šalyje, iš kurios parsiveždavo ar dar tik parsiveš spalvingus įspūdžius.
Jų ko gero namo vasarą parsigabens ir Denisas Krestininas, pasirinkęs keliauti žaisti į Kosovą. Galbūt tai nėra taip egzotiška, kaip anksčiau minėti variantai, tačiau ši Europos valstybė nepriklausomybę nuo Serbijos paskelbė prieš vos 10 metų ir yra dar menkai pažinta, lyginant su kitomis šio žemyno šalimis.
D.Krestininas į Kosovą atvyko po poros metų Latvijoje. Jūrmalos „Jurmala“ komandoje per 22 minutes jis mesdavo po 9 taškus, atkovodavo po 7,1 kamuolio ir rinko 15,8 naudingumo balo. Vasarą variantų, kur tęsti karjerą, lietuvis turėjo, tačiau kelios detalės nulėmė tai, kad „taip“ jis pasakė Prištinos „Sigal“ komandai.
„Viskas gavosi kiek netikėtai, jau turėjau kitų planų. Naktį paskambino agentas ir pasakė, kad yra susidomėjimas iš Kosovo, bei paklausė, ar nenorėčiau pabandyti. Pagrindinis pliusas buvo žaidimo laikas Čempionų lygos atrankoje ir FIBA Europos taurės varžybose. Atrankos, gaila, nepraėjome, nes šveicarai sukūrė stebuklą. Manau, ir mes buvome ne ką prastesni.
Taip pat svarbi buvo ir rolė komandoje. Jiems reikėjo mano stiliaus žaidėjo, tad tai garantavo progas pasireikšti Europos aikštelėse“, – pasakojo puolėjas.
Svarbus motyvas buvo ir dar vienas – noras išbandyti save naujoje vietoje. Latvijoje D.Krestininas jautėsi įrodęs viską, ką norėjo.
„Du kartus iš eilės teko laimėti Latvijos lygos bronzą, vieną kartą – BBL sidabrą. Manau, su mažo biudžeto komandomis Latvijoje tikrai įrodžiau, ką galiu. Jei Jelgavoje, kai buvau 20-ties, turėjau gerą statistiką, tai tada, deja, komanda nepateko į atkrintamąsias. Tad kai kurie turėjo priekaištų man dėl žaidimo silpnoje komandoje.
Su „Barons“ ir „Jurmala“ ne kartą teko nugalėti turtingesnius VEF ir „Ventspils“, o su 5–6 biudžetu lygoje, manau, tikrai buvome arti savo galimybių lubų. Tikrai norėjosi išbandyti save VEF arba Ventspilio ekipoje, bet jų radare dar neatsidūriau. Turėjau pasiūlymą pasilikti dar metams Jūrmaloje ir buvome rimtai apie tai kalbėję, bet gavęs galimybę pasibandyti savo jėgas Europos mastu, negalėjau ja nepasinaudoti“, – dėstė jis.
Dėmesio buvo ir iš Lietuvos ekipų, tačiau nieko rimto – grįžti namo nepavyko. Nors šitą planą D.Krestininas būtinai pasilieka ateičiai.
„Visada, kai žaidžiau BBL čempionate prieš Lietuvos klubus, norėjau pasitikrinti savo jėgas. Prieš tas ekipas, prieš kurias teko žaisti, manau, išėjo visai neblogai tiek komandai pasirodyti, tiek man“, – sakė jis.
D.Krestininas sako, kad prieš atvykdamas į Kosovą apie jį daug nežinojo. Prisiklausė tik abejonių apie saugumą, kurios buvo toli nuo realybės. Tuo tarpu apie šios šalies krepšinį jo ryškiausias žinotas faktas buvo tas, kad čia rungtyniavęs 2013–2014 m. yra Aurimas Kieža. Beje, toje pačioje Prištinos komandoje. Taip pat čia žaidęs yra ir Rokas Ūzas.
24 metų 203 cm ūgio puolėjas šypsosi, kad sulaukė įdomios šeimos ir draugų reakcijos, kuomet pranešė jiems, kur keliauja žaisti. Buvo ir palaikymo, ir šoko, ir nerimo.
„Šeima visada palaiko mano pasirinkimus, todėl per daug nesijaudino. Pasidžiaugė dėl manęs ir palinkėjo sėkmės. Draugai daugmaž liko šokiruoti, bet taip pat palaikė mano sprendimą, žinodami, kokias galimybes turėsiu FIBA čempionatuose“, – prisiminė D.Krestininas.
Nežinojau ko tikėtis – nusijuokia savo mintis prieš kelionę prisiminęs krepšininkas. Tačiau nusivilti Kosovo sostine lietuviui kol kas per daug neteko. Žmonės – paslaugūs, problemų susikalbėti angliškai nėra, na, nebent eismo taisyklės verčia būti atidžiam, norint išvengti ant kampo tykančių incidentų.
„Kai nusileidau, pamačiau, kad žmonės yra draugiški, žiauriai myli krepšinį. Orai iki lapkričio buvo tikrai puikus, tik dabar jau panašėja į Lietuvą.
Čia pirma šalis, kur žaidžiu, kurioje yra 90 proc. musulmonų. Keliskart per dieną per garsiakalbius jie paleidžia kvietimą maldai.
Maistas čia pigus ir, beje, labai skanus. Namie praktiškai netenka gamintis dėl to, kad beveik neapsimoka. Kai grįžau į Latviją trumpam, šitas įprotis kažkiek kainavo. Po sezono teks bandyti atprasti nuo restoranų“, – juokėsi jis.
D.Krestininas pastebi, jog Kosovas – kontrastų šalis, o labiausiai jį apstulbino prabangių automobilių kiekis. Beje, vidutinė alga šioje šalyje siekia 427 eurus.
„Čia yra daug skurdžių žmonių, nors gatvėmis važinėja ir „Lamborghini“, „Ferrari“, „Rolls-Royce“, „Brabus“ ir kiti automobiliai. Esu iš Vilniaus, gyvenau Rygoje, bet tiek superautomobilių taip dažnai nebent per parodas teko matyti“, – stebisi lietuvis.
Kosovo gyventojai labai myli krepšinį, žino Lietuvos pasiekimus ir prisimena akistatą su mūsų šalies rinktine Pasaulio taurės atrankoje. Arenos sirgaliais užsipildo likus dar pusvalandžiui iki mačo, čia skamba skanduotės ir dainos: „Neapsakomas jausmas. Tikrai. Manau, kai kurie klubai Lietuvoje pavydėtų tokio palaikymo“, – neabejoja D.Krestininas.
Prištinos komanda kol kas FIBA Europos taurės grupių etape yra sukaupusi keturias pergales iš šešių galimų ir laukia kito etapo kovų. Tokie pasiekimai naujos šalies žmones verčia didžiuotis, o taip pat atkreipia ir valdžios dėmesį.
„Mes pirmą kartą istorijoje patekome į kitą turnyro etapą. Tai jiems čia buvo didelė šventė – ministras pakvietė į svečius. Kosovas – maža, jauna šalis, kuri džiaugiasi kiekvienu mažu žingsneliu. Tai yra šaunu!“, – mano lietuvis.
Kosovo pirmenybėse šiuo metu rungtyniauja aštuonios komandos. Aiški lyderė tarp jų – iki šiol dar nepralaimėjusi Prištinos ekipa. D.Krestininas teigia, jog lygos pajėgumas yra sumažėjęs ir intrigos nebėra tokios, kokia būdavo anksčiau.
„Kiek teko girdėti, anksčiau buvo įdomiau. Nežinau, kame priežastis, bet tikriausiai, kaip ir visur – finansai. Dabar mes einame be jokios konkurencijos, laimime 20, 30, 40 taškų skirtumais. Bet, kiek teko girdėti, komandos tiesiog taupo pinigus sezono pradžioje, nes vis tiek nėra nei tikslo, nei šansų pakovoti su mūsų komanda. O jau antroje sezono pusėje prasideda rimtesnis vaizdas.
Taip praeitais metais mūsų komanda liko antra, o šiemet Kosovo taurėje nušlavėme čempionus 50 taškų skirtumu. Lygis čia gal ir nėra aukštas, bet užtat sirgalių palaikymas yra kažkas neįtikėtino. Kas žaidė čia, supras“, – darkart primena lietuvis.
D.Krestininas turėjo progą sužinoti ir kas yra politiniai momentai krepšinyje. Būtent dėl politinių priežasčių bei nepripažįstamų pasų Čerkasų „Mavpy“ ekipa iš Ukrainos negalėjo namų arenoje priimti Kosovo klubo. Čia pagelbėjo Vilniaus „Rytas“, leidęs mačą sužaisti jų arenoje.
„Man tai išėjo į naudą. Buvo geras jausmas grįžti namo sezono viduryje“, – teigiamą aspektą įžvelgė D.Krestininas.
Pačiam puolėjui sezonas kol kas einasi neblogai: vietiniame čempionate jis per 23 minutes pelno po 11,8 taško, atkovoja po 8,5 kamuolio ir renka 18 naudingumo balų. FIBA Europos taurėje per 21 minutę statistika siekia 9,2 taško, 5,8 atkovoto kamuolio ir 11,7 naudingumo balo.
„Asmeniškai stengiuosi dirbti ties savo silpnomis vietomis. Manau, esu gerame kelyje. Gavau progą pasisemti žinių iš praeityje legendinio žaidėjo Damiro Mulaomerovičiaus (šiuo metu jis yra klubo vyr. treneris – Krepsinis.net) ir tuo labai džiaugiuosi. Sezonas dar nesibaigė, tad kažką daugiau vertinti nesinorėtų.
Nemanau, kad pasirinkau blogai. Kosovo lyga yra Kosovo lyga – ją tiesiog reikia laimėti. O FIBA turnyrai man – žingsnis į priekį. Dabar patekome į kitą etapą ir žaisime su tokiomis komandomis kaip Viurcburgo „s.Oliver“ ar Izmiro „Pinar Karšiyaka“. Laukiu nesulaukiu, kol prasidės antras raundas ir teks pasižiūrėti, kur dabar esame kaip komanda bei pats esu kaip žaidėjas“, – kalbėjo D.Krestininas.
Norėdami komentuoti prisijunkite.