„Bausti negalima atleisti“: ar J.Kazlauskas turėtų likti prie Lietuvos rinktinės vairo? (141) APKLAUSA

Lietuvos vyrų rinktinė kraunasi lagaminus, kadangi olimpiados ketvirtfinalyje nusileido Australijai ir baigė savo kovą dėl medalių.

Po susitikimo vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas išliko paslaptingas ir neatskleidė, ar toliau tęs darbą nacionalinėje komandoje.

„Viskas bus atsakyta. Klauskite federacijos, paskui sau atsakysiu. Nenoriu, kad viskas būtų vienoje krūvoje. Atidirbau, kaip manęs prašė pagalbos, ketverius metus“, – pasakė jis.

Portalas Krepsinis.net nusprendė pasvarstyti, kodėl J.Kazlauskas turėtų tęsti darbą arba palikti savo užimamas pareigas. Savo nuomonę galite išreikšti apklausoje ir naujienos komentaruose. Kablelį sakinyje „bausti negalima atleisti“ padėkite jūs.

„Trys už“

Pergalių garantas. Prie Lietuvos rinktinės vairo 2013 metais stojęs J.Kazlauskas mus pačius įpratino prie pergalių, kadangi komanda Europos čempionate iš karto laimėjo sidabro medalius. Po metų pasaulio čempionate ambicijos buvo ne ką mažesnės, bet traumą patyrė Mantas Kalnietis ir likome be pagrindinio įžaidėjo. Vis dėlto pavyko užimti ketvirtąją poziciją. Pernai Senojo žemyno pirmenybėse ir vėl laimėtas sidabras. Kitaip nei pergalių garantu šio specialisto nepavadinsi, nors olimpiadoje ir viskas susiklostė ne taip, kaip visi tikėjosi.

Branduolys ir treneris. Kitaip nei daugumoje rinktinių, Lietuvos gretose po olimpiados karjerą baigė tik Robertas Javtokas. Kiti pagrindiniai žaidėjai dar drąsiai galės rungtyniauti po ketverių metų vyksiančiose žaidynėse Tokijuje. Rinktinės branduolys turėtų išlikti dar ne vienerius metus, o tinkamas treneris jiems yra J.Kazlauskas. Individualiai pajėgių žaidėjų trūkumą jaučianti rinktinė sėkmingai rungtyniauja todėl, kad gerai funkcionuoja kaip komanda. J.Kazlauskas pritaikė žaidimą prie esamų žaidėjų ir tai padarė tikrai sėkmingai. Panevėžietis surado veikiančią žaidimo formulę, o krachas šios olimpiados pabaigoje yra greičiau išimtis nei taisyklė.

Aukšto lygio specialistų badas. Jeigu keisti J.Kazlauską, tuomet ką samdyti vietoj jo? Turbūt vienintelis variantas yra Rimas Kurtinaitis, tačiau jis turi klubą ir yra sakęs, jog jeigu dirba komandoje, negali treniruoti rinktinės. Žinoma, Kantų ekipą lietuvis gali palikti jau po sezono, tačiau niekas neapsaugotas nuo to, kad R.Kurtinaitis gaus viliojantį pasiūlymą iš Eurolygos komandos arba neliks ten, kur yra dabar. Dar viena pavardė – Šarūnas Jasikevičius. Šaras tik pusę sezono padirbo vyr. treneriu ir jam dar gerokai per anksti vadovauti rinktinei. Jeigu specialistas toliau taip progresuos, po 3 ar 4 metų galės perimti vairą. Daugiau rinktinės lygio trenerių lietuvių mes neturime. Džiugina, jog šalyje yra tokie jauni treneriai kaip Š.Jasikevičius, Dainius Adomaitis ar Kazys Maksvytis, kurie kasmet tobulėja, tačiau vargu, ar J.Kazlauskui jau dabar yra paruošta tinkama pamaina.

„Trys prieš“

Kazlauskas

Nenorės pats. 61-erių J.Kazlauskas po kiekvienų pirmenybių žurnalistams guodėsi, jog yra pavargęs. Sezono metu treneris neturi tiesioginio darbo, bet tuos tris mėnesius vasarą jis dirba itin intensyviai. Specialistas dar 2013 metais prieš Europos čempionato finalo surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo apie pasitraukimą iš posto, kadangi jis jau grąžino skolą Arvydui Saboniui, bet iš LKF generalinio sekretoriaus pasitraukęs Mindaugas Balčiūnas tapo faktoriumi, kodėl J.Kazlauskas liko rinktinėje. Sutartį specialistas turėjo olimpiniam ciklui ir ne kartą leido suprasti, jog darbo nebetęs. Paskutinis pavyzdys buvo po klausimo apie Artūrą Milaknį, ar jo sprendimas turės įtakos ateičiai rinktinėje kitais metais. Tuomet strategas nusišypsojo ir pasakė: „Kitą vasarą tikrai neturės.“ Dar buvo ne vienas atvejis, kai J.Kazlauskas pasakydavo frazę, po kurios galima buvo suprasti, jog jo darbas rinktinėje baigsis 2016 metų rugpjūtį.

Geras laikas pradėti naują etapą. Pakeisti trenerį prieš 2017 metų Europos čempionatą būtų labai geras metas, kadangi kitų metų pirmenybės yra daugiau garbės reikalas. Kadangi 2018 metais nevyks jokios pirmenybės, naujas treneris galėtų eksperimentuoti su sudėtimi ir ieškoti naujo pergalių garanto. Galbūt mūšio lauke išbandyti jaunimą ir leisti atsipūsti kai kuriems senbuviams, kurie kiekvieną vasarą žaidžia rinktinėje. Žinoma, kad Lietuvos krepšinio gerbėjai kasmet tikisi medalių čempionatuose, bet kitąmet galima matyti visiškai kitokią rinktinę, kuri dar tik „klijuosis“.

Reikia kažką keisti. Turbūt tik patys rinktinės žaidėjai ir treneris gali pasakyti, kas nutiko per paskutines trejas rungtynes, kurias pralaimėjome bendru 85 taškų skirtumu. Nereikėtų atmesti varianto, kad šį kartą tiesiog nesuveikė J.Kazlausko taktinės schemos ir pats rintinės žaidimas yra toks, kuris nebeatneš pergalių Europoje. Daug buvo tikimasi iš Jono Valančiūno, bet jis sužaidė labai blogą olimpiadą ir matome to rezultatą. Prieš pajėgesnes komandas kaip Ispanija ar Australija neturėjome jokių priešnuodžių ir mačai buvo pralaimėti jau pirmajame kėlinyje. Šiuo atveju galima parašyti sakinį, kuriame kablelį padėkite jūs: bausti negalima atleisti.

Krepsinis.net vyr. redaktorių Edgarą Pulkovskį galite sekti „Facebook“.

„Ilgoji pertrauka“. ankstyvas žvilgsnis į vyrų Europos čempionatą: autsaideriai, tamsieji arkliukai, galinčios nustebintis rinktinės, galinčios pridaryti bėdų, pretendentai į medalius, favoritai ir palankiausia bei nepalankiausia grupė lietuviams