BLOG'as apie amžiną diskusiją: Ar tikrai NBA - didelis cirkas? (41)

NBA – tai pati stipriausia krepšinio lyga pasaulyje, kurioje žaidžia individualiai patys geriausi pasaulio krepšininkai. Kiekvienas rimčiau sportuoti pradėjęs krepšininkas tikrai yra pagalvojęs, kad vieną dieną norėtų praverti NBA duris – tai būtų jo svajonės išsipildymas. Tačiau paskutiniu metu Lietuvoje tenka išgirsti ne visai geriausių atsiliepimų apie šią lygą – kai kurie ją vadina šou pasauliu ar tiesiog dideliu cirku.

Daugelis lietuvių, bandydami užstoti Senojo žemyno krepšinį, teigia, kad NBA – cirkas, nes žaidėjai ten atlieka daug nereikalingų akrobatinių triukų, dėjimų ir pan. Dar prieš penketą metų tokių komentarų buvo tik vienas kitas, o dabar prie tokios nuomonės linksta vis daugiau žmonių. Ir tokiais žodžiais svaidosi netik krepšinio portalų komentatoriai, bet ir garsūs Lietuvos treneriai, teisėjai, vadinamieji ekspertai. Skeptikai sako, jog NBA paremtas tik verslo ir reklamos idėjomis ir krepšinis čia viso labo antraeilis dalykas. Ar teisingi tokie žinomų krepšinio žmonių samprotavimai ir ar tikrai NBA virsta dideliu cirku? Jei taip, kokios to priežastys?

 Kokius aspektus reikėtų išskirti, kurie apibūdintu sąvoką “didelis cirkas”? Vien tik žaidimo subtilybės ar ir rinkodara, televizija, sirgaliai?

 Ne paslaptis, kad žaidimo stiliai, lyginant su europietiškuoju, skiriasi. Europoje krepšinis paremtas lėtu, poziciniu komandiniu žaidimu, o NBA priešingai – greičiu, jėga, individualiais sugebėjimais. Jei anksčiau, kad ir M. Jordano, K. Malone'o ar Ch. Barkley laikais komandos žaidė komandinį, panašų į dabartinį europiečių žaidimą, tai vėliau žaidimas pasikeitė. Vėliau komandiškai dar žaidė "Lakers", "Celtics", "Pistons", dabar, panašu, tik "Spurs" ir "Mavericks". Kuo toliau, tuo labiau žaidimas NBA tampa mažiau komandinis. Ir tai, mano manymu, prasidėjo su L. Jameso atėjimu į NBA 2003 metais. Komandos, matydamos, kaip vienas žaidėjas gali nulemti rungtynių baigtį, o vidutinę komandą ištempti į NBA superfinalus, pradėjo daryti kažką panašaus. Kurti tokios komandos modelį. Taip atsirado komandos, kurių pergalių garantu tapo ne komandinis, o išskirtinai lyderio žaidimas. Skeptikai gali teigti, jog žaidžia savanaudžiai, statistikos ir marškinėlių pardavimų skaičių tik ir siekiantys pasigerinti žaidėjai. Tačiau jei tai padeda komandoms laimėti – kur problema? Tačiau lietuviams toks pasikeitimas tapo antikrepšinio sinonimu ir dideliu nesusipratimu. Reikia pastebėti ir tai, kad atėjo ir nauja trenerių karta, kuri į žaidimą įnešė naujų vėjų ir savo idėjų. Tai irgi lėmė žaidimo stiliaus pasikeitimą. 

 Dar prieš keletą metų, kai lygoje žaidė penki lietuviai, pačių lietuvaičių susidomėjimas NBA buvo didesnis. Išbandyti jėgas NBA nusprendė tokie Lietuvos krepšininkai kaip Š. Jasikevičius, A. Macijauskas, D. Songaila, L. Kleiza, kurie buvo iškovoję ne vieną titulą ir vertinami tiek Lietuvos, tiek Europos mastu. Nenuostabu, kad aistruoliai ir stipriausioje krepšinio lygoje tikėjosi išvysti puikių jų pasirodymų. Tačiau vietoj lauktų gerų pasirodymų liko tik didelis nusivylimas. Krepšininkai atliko tik statistinį vaidmenį, dažniausiai laiką praleisdami ant atsarginių suolelio, taip ir nesugebėdami įsitvirtinti. Net V.Garastas viename interviu teigė: “Jūs matėte, kas ištiko Jasikevičių ir Macijauską? Kas iš šių gerų žaidėjų buvo? Nulis”. Lietuviams tapo nesuprantama, kaip taip gali būti. Dar prisidėjo M. Andriuškevičiaus nevykę du sezonai ir įvairios nemalonios istorijos. Tai padidino lietuvaičių skepticizmą šia lyga ir tik padidino kalbas, kad lygai nereikia protingų, sumanių, mąstančių žaidėjų, o reikalingi tik greitai bėgantys ir aukštai šokantys juodaodžiai, kurie gali kurti cirką. 

Dar vienu cirko elementų įvardijamas žaidimas be gynybos. Tačiau turbūt mažai kas žino, kad NBA negalimas joks kontaktas, priešingai nei Europoje, kur žaidėjai stumdosi, prilaiko už marškinėlių ir tai dažnais atvejais yra leidžiama. Vėlgi rungtynių maratonas daro įtaką gynybai, ne paslaptis, kad gynyba atima daugiau jėgų nei puolimas. Įdomu, kokia atrodytų Europos komandos gynyba žaidžiant 5 rungtynes per 6 dienas, įskaitant skrydžius. Ar nebūtų kažkas panašaus, o gal net baisiau? Bet būtent nuo atkrintamųjų, kai yra laiko šiek tiek pasiruošimui, gynyba pagerėja ir kritikai priversti užsičiaupti. O įdomiausia, kai vyksta Olimpinės žaidynės ar Pasaulio čempionatai, sustabdyti amerikiečių nepadeda jokia, net ir pati kibiausia, komandiškiausia gynyba, o prieš amerikiečių gynybą mažai kas "pasišakoja".

Daug reakcijų susilaukia kai kurios taisyklių traktacijos, ypatingai žingsniai. NBA leidžiama padaryti pirmą žingsnį nesumušus kamuolio, tačiau kartais pasitaiko ir du ar trys, arba jau įsibėgėjus padaromi keturi ar penki, kuriuos realiai gali pamatyti tik sulėtinus daug kartų, o švilpukai tyli. Ši taisyklė traktuojama gan laisvai ir lietuviams kelia šypseną, o kartais ir pasipiktinimą.

Ar pats rungtynių pateikimas, apipavidalinimas, gilios analizės, faktų, statistikos, įdomios informacijos pateikimas, išsamūs interviu su žaidėjais, treneriais, ekspertais, vaizdo reportažai gali vadintis cirku? Aš pasakyčiau kitaip – tai aukščiausia klasė. Būtent mums iš to tik mokytis ir mokytis. Ar cirku reikėtų laikyti, kad vardan NBA populiarumo Europoje ir Azijoje į žvaigždes buvo iškeltos tokios pavardės kaip R. Rubio ir J. Linas? Ar cirkas būna tada, kai žaidėjai baudžiami 25 000 dolerių baudomis už teisėjų kritiką? Ar cirkas tame, kad lygoje teisėjauja 73 m. teisėjas D. Bavetta, kuris iki šiol išlaiko visus būtinus fizinius testus, neturi problemų aikštėje nei dėl antsvorio, nei dėl didelių greičių aikštelėje, išlaikęs pagarbą tarp lygos krepšininkų?

Dar vienas priekaištas – NBA klubų sirgaliams. Kurie užuot sirgę už savo komandą kemša dešrainius ir spragėsius. Kiekvienoj šaly sirgaliai vis skirtingi. Tačiau ar reikėtų užmiršti žmones, kurie patys susirenka informaciją, pasigamina plakatus su tam tikrais užrašais, kuriais vėliau mojuoja per rungtynes, o geriausius parodo per arenos ekraną ar per televiziją? Kur Europoje taip būna? Čia visiškai kita kultūra. Žmonės žiūri kaip į pramogą, į gerą praleidimo laiką. Jūs pažiūrėkite, kas vyksta per NCAA "Kovo beprotybę" arba NBA atkrintamąsias. Visa salė nusidažo viena spalva. 

Ar Jūs girdėjote, kad NBA cirku pavadintų joje žaidę A. Sabonis, Š. Marčiulionis, Ž. Ilgauskas, L. Kleiza, Š. Jasikevičius ir kiti ar šioje organizacijoje dirbantys A. Karnišovas, A. Pazdrazdis? Įdomu, kodėl tada važiuoja ten treneriai, skautai. Ko gali išmokti iš cirko? Kodėl tada Lietuvos krepšinio federacija 2011 metais pasirašo sutartį su NBA lyga? Tačiau realu, kad nuo kitų metų NBA pradėjus žaisti jauniesiems mūsų talentams ir sėkmingai žaidžiant, tas „cirko” skepticizmas pamažu ims mažėti.   

Arnas

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.