Brazilijoje žaidusio lietuvio įspūdžiai: nusikaltimai, pinigai sirgaliams, viešai rodoma aistra ir tai, dėl ko išprotėtų Š.Jasikevičius (12)

Sezoną pradėjęs Briuselyje Osvaldas Matulionis greitai pakeitė komandą ir pasirinko išvykti į lietuviams labai egzotišką karštą – Braziliją. Ten jis buvo pirmasis lietuvis krepšininkas bei atstovavo Bauru „Paschoalotto“ klubui, su kuriuo nužengė iki šalies čempionato pusfinalio, kurį galiausiai pralaimėjo 2:3.

Įspūdžių iš Pietų Amerikos po labai ilgos kelionės O.Matulionis parsivežė daug – tiek susijusių su krepšiniu, tiek su šalies kultūros ypatybėmis.

„Man tai buvo vienas sunkiausių sezonų karjeroje psichologiškai. Buvau labai toli nuo namų ir tas tikrai labai jautėsi – šešios valandos skirtumo. Žmonėms tikrai sunku tai įsivaizduoti. Dabar ir Europa atrodo kažkaip sava, o va Brazilija – kažkas tikrai kitokio.

Be abejo, buvo labai gaila pralaimėti pusfinalyje. Turėjome nemažai problemų už aikštelės ribų, bet pritrūko tik vieno metimo iki finalo. Kas labiausiai liūdina, kad būtent savanaudiškumas ir garbės troškimas lemiamose serijos rungtynėse pakišo koją. O turėjome tikrai gerus šansus laimėti čempionatą“, – apgailestavo 26-erių puolėjas.

Po to, kai baigė savo trumpą pasirodymą Belgijoje, O.Matulionis sako, jog daug laiko apsispręsti dėl brazilų pasiūlymo neprireikė. O ir kitų variantų lapkritį rasti nebuvo lengva.

„Pasiūlymas buvo visai patrauklus finansiškai, norėjosi pabandyti paragauti egzotikos, o ir nebuvo, iš ko rinktis. Lyga nėra itin stipri, bet ir tikrai ne viena iš silpniausių.

Teko kalbėtis su vienu treneriu iš Ispanijos, kuris dirbo Brazilijoje trejus metus. Apie mano komandą atsiliepimai tikrai nebuvo blogi, žinoma, tikėtis stebuklų iš Brazilijos krepšinio būtų naivu, bet lyga kiekvienais metais tobulėja ir žengia šiek tiek į priekį bent profesionalumo srityje. Gal nuskambės keistai, bet futbolo šalis tikrai labai myli krepšinį“, – patirtimi dalijosi lietuvis.

O.Matulionis pripažįsta – teko nerimauti, ar Brazilijos krepšinis bus sustyguotas profesionaliai ir galų gale algos bus mokamos laiku. Kai kurios išankstinės nuostatos pasiteisino, kai kurias teko pakeisti.

„Tikrai nesitikėjau kažko labai daug, žinant, kad vykstu į futbolo šalį. Man sakė, jog mūsų komandos tikslai visada – patys aukščiausi. Ekipai prieš trejus metus yra tekę žaisti prieš Niujorko „Knicks“ ir Vašingtono „Wizards“, tarpkontinentinėje taurėje – prieš Madrido „Real“. Atvykęs tikrai įsitikinau, kad komanda labai svarbi miestui, sirgaliams, bet šiek tiek nuvylė profesionalumo stoka“, – pripažino jis.

Lygindamas brazilišką ir europietišką krepšinį, kokį O.Matulionis žaidė visą gyvenimą iki tol, krepšininkas minėjo intensyvesnį darbą treniruočių salėje ir juokėsi, kad Šarūnas Jasikevičius nuo braziliško žaidimo išprotėtų.

Juoką kėlė ir tai, kaip greitai jaunimas įsisvajodavo apie Nacionalinę krepšinio asociaciją (NBA). Beje, šį sezoną pajėgiausioje planetos lygoje žaidė penki brazilai. O.Matulionis tik viliasi, kad didelių svajonių turintis jaunimas vis tik nenusvils nuo turėtų iliuzijų.

„Visi žaidžia be galvos, bėga ir meta – savotiškas NBA stilius. Mažiau taktikos, daugiau individualių veiksmų, o, kas svarbiausia, treneriai nelabai kontroliuoja žaidėjus. Kartais tikrai nesuprasdavau priimamų sprendimų ir trenerio tylėjimo. Jasikevičius išeitų iš proto labai greitai. Tikrai reikėjo laiko prisitaikyti.

Tuo tarpu jaunimas galvoja, kad NBA yra pasiekiama ranka ir jei krepšininkas kiek geresnis, aplinkiniai nesustoja kalbėję apie draftus ar labai šviesią ateitį. Tai persiduoda jaunam žaidėjui ir jis pradeda gyventi kažkokiose iliuzijose. Nors Europoje tokio lygio žaidėjų tikrai nemažai. Bet tikiuosi, kad aš klystu ir linkiu, jog jiems pasisektų“, – sako O.Matulionis.

Įspūdį lietuviui paliko ir Brazilijos sirgaliai, labai aktyviai palaikantys savo komandas, tačiau taip pat greitai keičiantys savo elgesį po nesėkmių. Puolėjas minėjo ir sklandantį gandą, jog už priešininkų keiksnojimą sirgaliams buvo mokami pinigai.

„Ten sirgaliai tokie, kurie gyvena krepšiniu. Jei komanda laimi – viskas super, žaidėjai – superiniai, bet pralaimėjus vienas ar kitas rungtynes, kurias esą privaloma laimėti, situacija greitai keičiasi. Gal dėl to, kad komandos lūkesčiai patys aukščiausi, o gal prasčiau gyvenantiems žmonėms tai – tarsi atitrūkimas nuo rutinos.

Žaidžiant išvykose aistruoliai tiesiog nesustodavo keikti priešininkų komandos. Nuo pat mačo pradžios iki pabaigos įžeidinėjimai skriedavo tai vienam, tai kitam žaidėjui. Tai buvo gana netikėta.

Beje, negaliu pasakyti, kiek tame yra tiesos, tačiau girdėjau, jog sirgaliams net šiek tiek mokėdavo, kad šie taip elgtųsi“, – pasakojo krepšininkas.

Brazilija – viena tų šalių, kurioje atotrūkis tarp turtingai ir vargintai gyvenančių žmonių – didžiulis. Gatvėje miegantys žmonės, vaikštantys be batų, nešvara, seni ir maži automobiliai, namai su aukšta elektrine tvora – tokius šios šalies vaizdus mini O.Matulionis.

Tiesa, jis pabrėžia, jog tokia situacija yra ne visur, nors favelos ir užima didelę, pavyzdžiui, Rio de Žaneiro dalį. Nusikalstamumas taip pat nėra jokia naujiena šioje šalyje.

„Teko kalbėtis su kariokomis (taip vadinami žmonės, kilę iš Rio), jie sakė, jog planuoja palikti miestą ir keltis gyventi kitur, kur saugiau. Policijai nesusitvarkius su nusikalstamumu, čia buvo įvesta kariuomenė saugumo sumetimais.

Teko girdėti apie vagystes, matyti įvairių vaizdo įrašų. Susišaudymai – gana normalus reiškinys. Man pasisekė, kad gyvenau tikrai ramiame, viename iš saugesnių miestų Brazilijoje. Pačiam su niekuo panašaus neteko susidurti“, – pasidžiaugė jis.

Turistavimui ir poilsiui braziliškas klimatas gal ir yra puikus, tačiau krepšiniui – ne itin.

„Per šešis mėnesius dieną temperatūra nebuvo nukritusi žemiau 25 laipsnių, dažniausiai ji kilo iki 34. Sezonas vyko vasaros laiku, o salėse nebuvo oro kondicionieriaus... 30 laipsnių rungtynių metu salėje yra normalu“, – šypsosi O.Matulionis.

Lietuvis nepraleido progos sudalyvauti ir garsiajame Rio de Žaneiro karnavale. Įspūdžiai liks visam gyvenimui – sako jis.

„Ką matome per televizija yra visiškas niekis, kadangi ten atmosfera – nereali. Teko girdėti, kad praėjus vos porai savaičių po karnavalo jau pradedama ruoštis artėjantiems metams.

Beje, kas dar buvo labai juokinga, kad tiesiog visi ten yra ištroškę meilės. Daug aistros viešose vietose, ypač tarp jaunimo“, – kalbas apie karštą brazilų kraują patvirtino lietuvis.

O.Matulionis buvo pirmasis lietuvis Brazilijos lygoje ir gali tik pasidžiaugti, jog komandos draugų buvo pasitiktas labai šiltai. Susidūrė lietuvis tik su vienu ten vyraujančiu stereotipu apie europiečius – kad šie visi yra išsilavinę ir turtingi.

„Pas juos tai yra labai didelė nacionalinė problema. Buvo įvestas net įstatymas, jog žmogus negali neišlaikyti egzamino ar nebaigti mokyklos. Jei teisingai supratau, moksleivis visada gaudavo diplomą. Taip valstybė norėjo pakelti Brazilijos švietimo rodiklius, statistiką, kas dabar duoda labai neigiamą rezultatą, – pasakojo jis.

Viena smagiausių O.Matulionio prisimenamų situacijų – arklys su vežimu viduryje miesto. „Komandos draugas vis kartojo – „Welcome to Brazil“, – juokėsi krepšininkas.

Brazilijoje O.Matulionis žaidė kartu su Alexu Garcia, kovojo prieš Andersoną Varejao, Leandro Barbosa ar Marcelinho Machado, kuris yra atstovavęs Kauno „Žalgiriui“.

„Jo brolis buvo mano komandos draugas, tad teko net svečiuotis jo namuose. Nerealu, kad jis baigė karjerą tik po šio sezono, būdamas 43 metų“, – buvusiu žalgiriečiu žavėjosi jis.

Vis tik braziliško krepšinio O.Matulioniui pakako. Dabar jis norėtų grįžti į Europą ir vis labiau svarsto galimybę grįžti namo – į Lietuvą. Čia jis pastarąjį kartą žaidė dar 2012 m., kuomet atstovavo tuomečiam Panevėžio „Techasui“.

Brazilijoje lietuvis per 22 minutes metė po 7,7 taško, atkovodavo po 3 kamuolius ir atlikdavo 1,5 rezultatyvaus perdavimo.

„Pagyvenau egzotiškoje šalyje, prisirinkau daug įspūdžių, praplėčiau akiratį ir tiek. Man asmeniškai svarbiau žaisti aukštesniame lygyje ir jaustis profesionaliu krepšininku. Svarbiausia yra gerai jaustis, mėgautis, tada ir žaidimas visai kitoks, ir sekasi geriau. Tad Europa yra tikrai mano prioritetas.

Kur kas smagiau buvo žaisti 10–15 min. Ispanijos lygoje, nei 25–30 min. kažkur kitur už dvigubai didesnius pinigus. Bet niekada nesakau niekada.

Kuo toliau, tuo labiau svarstau grįžti į Lietuvą. Labiausiai gaila laiko, praleisto toli nuo šeimos. Šeima man visada buvo ir bus numeris vienas. Bet reikia gyventi ir savo gyvenimą, tad laikas viską parodys“, – sako jis.

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.