Ch.Eidsonas: "Lietuvos rytui" reikia vienos geros pergalės (5)

Buvęs Vilniaus „Lietuvos ryto“ legionierius Chuckas Eidsonas neužmiršo komandos, kurioje žengė didelius žingsnius prieš pakylant į tokią padangę kaip Tel Avivo „Maccabi“ ir Barselonos „Regal Barcelona“.

Eurolygos finalo ketverte dalyvaujantis ir katalonų garbę ginantis amerikietis vis dar palaiko kontaktą su kai kuriais buvusiais bendraklubiais ir seka „Lietuvos ryto“ žaidimą.

„Lietuvos rytas“ šiandien pralaimėjo? Na, jiems prireiks didelės pergalės. Beje, pirmąsias rungtynes stebėjau“, - tinklalapiui Krepsinis.net pasakojo Ch.Eidsonas.

- Pernai kažko pritrūko. Ar tą kažką turite šiemet?

- Sunku pasakyti. Iki kol nesužaidėme rungtynių, to nepasakysiu. Pernai mums nepasisekė, nes turėjome traumuotų žaidėjų. Turėjome gerą komandą, bet tiesiog nepasisekė.

- Lyginant su praėjusių metų komanda, jaučiatės stipresni?

- Sunku lyginti. Ankstesnė ekipa buvo stipri vienais dalyku, o mes šiemet – kitais dalykais. Sudėtinga pasakyti, kuri komanda yra geresnė.

- Ar patenkinti tuo, kad gavote galimai silpnesnį varžovą pusfinalyje?

- „Olympiacos“ yra gera komanda ir ji dabar demonstruoja gerą krepšinį. Mums tai labai pavojingas klubas.

- Apie ką kalbėjote su buvusiu bendraklubiu Martynu Gecevičiumi?

- Buvo smagu matyti Martyną, gan ilgokai jo nemačiau (šypsosi). Visuomet džiugu susitikti su žmogumi, su kuriuo esi praleidęs daug laiko.

- Ar dar bendraujate su kitais „Lietuvos ryto“ žaidėjais?

- Su nemaža dalimi, ypač Marijonu Petravičiumi. Sunku tai daryti, ypač sezono metu. Vis dėlto stengiesi suktis, kaip tik išeina, pavyzdžiui bendrauti per „Facebook“ ir panašiai.

- Ar žinote, jog Petravičius turi rimtų sveikatos problemų?

- Taip. Jei atvirai, tai pačios blogiausios žinios per ilgą laiką. Net sunku apie tai kalbėti, nes Marijonas yra vienas geriausių žmonių, kuriuos pažįstu. Tokia trauma – siaubingas dalykas.

Romanas Buršteinas, Donatas Urbonas, Krepsinis.net, Stambulas  

„Ilgoji pertrauka“: kaip išsirikiuos komandos po Eurolygos reguliaraus, vos teigiamas pažymys „Žalgiriui“ ir likusios intrigos