Dar vienas „Lietuvos ryto“ fiasko: kada klubas pagaliau imsis permainų? (46) apklausa

Sunku patikėti, bet Lietuvos krepšinio lygos („Tete-a-Tete Casino“ LKL) grandu vadintas Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubas trečią kartą per ketverius metus nežais finale.

2014–2015 m. sezone Marcelo Nicolos auklėtiniai prasimušė į finalą ir šis treneris, kad ir koks bebuvo kritikuojamas, tačiau užfiksavo geriausią rezultatą per ketverius metus. Dukart LKL finale per šį laikotarpį sužaidė Klaipėdos „Neptūnas“, sykį – sužais Panevėžio „Lietkabelis“.

Gausybė trenerių, skirtingų žaidėjų, skirtingų taktikų, bet viską vainikuodavo dar vienas nuviliantis sezonas. Vienas skirtumas tarp to „Lietuvos ryto“, kuris skynė titulus ir šio – anksčiau komandoje atsidūrę žaidėjai kildavo į viršų, o dabar visų reputacija ir rinkos kaina krenta žemyn. Tai nebėra tas „Lietuvos rytas“, kuriame atsiskleidžia būrys žaidėjų ar trenerių – tai yra tas „Lietuvos rytas“, kuriame nebėra nugalėtojų mentaliteto.

Faktai sako, kad pastarieji du „Lietuvos ryto“ sezonai yra blogiau nei blogesni: pernai Europos taurėje užfiksuotas blogiausias rezultatas, nes nebuvo patekta net į antrąjį etapą. Šiemet šiame turnyre patekta į „Top 16“, bet užfiksuotas antras blogiausias pergalių ir pralaimėjimų balansas – 6 ir 8.

Lietuvos taurės varžybose, kurios buvo LKF taurė, o dabar Karaliaus Mindaugo, „Lietuvos rytas“ pirmą kartą neperžengė ketvirtfinalio barjero. Ir tai dar ne viskas – jeigu bus pralaimėta kova dėl LKL bronzos, tai bus blogiausias rezultatas istorijoje. Jeigu ir bus laimėtas medalis – pakartotas blogiausias pasiekimas.

„Dar neseniai kovojau su „Real“ ar „Barcelona Lassa“, o dabar reikia kautis su „Juventus“ ir „Lietkabeliu“, – tokią frazę po pralaimėjimo KMT ketvirtfinalyje pasakė į klubą sugrįžęs Rimas Kurtinaitis.

Ką reikia keisti „Lietuvos ryte“?

Trenerių štabą

318 balsų

Didžiąją dalį sudėties

1161 balsas

Klubo vadovus

3219 balsų

Ir trenerius, ir žaidėjus, ir vadovus

1827 balsai

Balsuodami sutinkate su taisyklėmis. Daugiau informacijos čia.

Gražiausios „Lietuvos ryto“ pergalės – dukart laimėta Europos taurė, penki LKL čempiono žiedai. Tuomet R.Kurtinaitis galėdavo netiesiogiai tyčiotis iš varžovų, kai savo auklėtiniams skirdavo užduotis nepraleisti 50 taškų ar žaisti sumušus kamuolį tik kartą į parketą. Tame LKL buvo „Žalgiris ir „Lietuvos rytas“, „Šiauliai“ ir visi kiti.

Sugrįžęs į Lietuvą R.Kurtinaitis susidūrė su labai niūria realybe ir po pralaimėjimo „Lietkabeliui“ turėjo konstatuoti faktą, apie kurį klubo vadovai ar treneriai nekalbėjo garsiai: iš „Lietuvos ryto“ liko tik pavadinimas.

O kaip kitaip gali būti, jeigu pats klubo prezidentas Gedvydas Vainauskas dar pernai leido sau žiniasklaidoje kalbėti apie tai, jog tyčia nuvarė komandą į dugną.

„Aš mėgstu eksperimentuoti, daryti kažką kitaip. Šį sezoną pasirinkau visiškai kitą taktiką – nuvariau komandą iki visiško dugno, kad jiems būtų gėda net į save žiūrėti. Aš taip padariau specialiai. Dabar mes iš duobės pradėjome kilti ir tikiuosi, kad tą padarysime“, – praėjusių metų vasarį sakė G.Vainauskas.

Komanda buvo nuvaryta į dugną, bet pakilti niekaip nesugeba. Keičiasi treneriai ir žaidėjai, bet mentalitetas ir rezultatai lieka tokie patys. Galima kaltinti amerikiečius dėl naktinio gyvenimo ir netinkamo požiūrio, bet perkant legionierius reikėtų pasidomėti jų charakteriais. Taip pat sena taisyklė sako, kad komandose negali būti 4 ar 5 amerikiečių, nes tada jie tampa sunkiai sutramdomi. Čia reikėtų patikslinti, kad Jimmy Baronas buvo tas legionierius, kuris laikėsi drausmės ir nesiautėjo naktiniame Vilniuje.

Ta pati „B tribūna“ nori permainų, bet jos nevyksta jau eilę metų. „Lietuvos rytas“ vis nuryja karčią piliulę, vasarą pakeičia dalį sudėties, paskiria naują trenerį ir vėl bando iš naujo, tačiau niekaip nepavyksta. Galbūt atėjo laikas imtis permainų vadovybėje? Juk negali visi žaidėjai ir visi treneriai būti blogi.

Daug pasako ir sostinės vicemero Lino Kvedaravičiaus prieš kelis mėnesius išsakytos mintys: „Nemažų problemų turi „Lietuvos ryto“ komanda. Reikėtų garsiai pradėti kalbėti, ko tas klubas siekia ir kokia jo ateitis. Šiuo metu mūsų netenkina komandos rezultatai, klubas neranda savo veido. Miesto savivaldybė ir klubo savininkai turi rasti išeitį iš šios aklavietės ir padaryti taip, kad „Lietuvos rytas“ taptų populiarus tiek Vilniuje, tiek Europoje.“

Dar blogiau yra tai, kad „Lietuvos rytas“ tapo klubu, kuriame nebenori rungtyniauti pajėgūs Lietuvos krepšininkai. Po praėjusio sezono Mindaugas Lukauskis ir Kšištofas Lavrinovičius tepė slides iš sostinės ir, kaip parodė laikas, padarė labai teisingą sprendimą. Deividas Gailius vasarą taps laisvuoju agentu, o Artūras Gudaitis gali palikti sostinę, jeigu kažkas sumokės už jį išpirką. Julius Jucikas, Margiris Normantas ar Laimonas Kisielius – akivaizdžiai ne tie žaidėjai, kurie leistų „Lietuvos rytui“ susigrąžinti šlovę.

Vietiniai žaidėjai yra labai svarbus aspektas. Lavrinovičiams, Gintarui Leonavičiui ar M.Lukauskiui nereikia aiškinti, kas yra LKL pusfinalis ir kokia jo svarba. Amerikiečiai nesupranta to ir jiems dažniausiai prioritetas būna tarptautinės kovos, kur jų statistiką vertins kur kas labiau nei LKL parodytus skaičius. To puikiu pavyzdžiu tapo Davidas Loganas, kuris po iškritimo iš Europos taurės išvyko į Italiją. Šiame sezone lietuviai „Lietuvos rytui“ pelnė 42 proc. visų taškų, kas parodo, jog ne jie buvo svarbiausi faktoriai.

Sunku būtų patikėti, kad „Lietuvos ryte“ įvyktų kažkokios kardinalios permainos vadovybėje. G.Vainauskas klubo tikrai nepaliks, nes jam yra atidavęs per daug metų, o Martyno Purlio pakeitimas vargu, ar duotų apčiuopiamų rezultatų. Vasarą ekipą paliks visi legionieriai, galbūt tik bus paliktas J.Baronas. Bus bandoma išlaikyti D.Gailių, galbūt prisivilioti vieną kitą lietuvį, nors pajėgių ir įperkamų mūsų šalies žaidėjų rinkoje bus vos keli. Ir vėl bus bandoma iš naujo.

Vilniau, mes turime rimtų problemų.

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.