Dešimtmetį lauktas auksas – rimta atspirtis J.Jocytei ir visam Lietuvos moterų krepšiniui (33)

Daugeliui Lietuvos krepšinio gerbėjų rugpjūčio 14-oji tapo kol kas geriausia vasaros diena – aštuoniolikmečių merginų rinktinė iškėlė Europos čempionato trofėjų.

Lietuviai tokio pasiekimo buvo pasiilgę labiau nei patys ryžtųsi pripažinti. Aukso tarptautinėje arenoje jokia rinktinė nebuvo iškovojusi dar nuo 2012-ųjų, kai „auksinės kartos“ vaikinai, gimę 1992-aisiais, triumfavo Europos dvidešimtmečių čempionate.

Kazio Maksvyčio auklėtiniai titulą nuskynė net ir žaisdami be Jono Valančiūno, tad daugelis gerbėjų laukė ateinančio aukso amžiaus, tačiau viskas pasisuko priešingai.

Ilgai trukęs badas

Nuo 2012-ųjų lietuviams teko tenkintis dviem sidabriniais rinkiniais Europos vyrų čempionatuose (2013 ir 2015 metais) bei Kauno „Žalgirio“ bronza Eurolygoje (2018 metai). Pastarieji pasirodymai ilgainiui taip pat virto nusivylimais, nepatenkant į olimpiadą, o „Žalgiriui“ krentant į Eurolygos dugną.

Medaliais nelepino ir jaunimo turnyrai. Visų amžiaus grupių vaikinų rinktinės per dešimtmetį dalyvavo 29 čempionatuose, parvežė 5 sidabro ir 4 bronzos medalių komplektus. Merginų rinktinės apskritai balansavo tarp A ir B divizionų, elite sužaidė 15 čempionatų ir buvo parvežusios tik vieną sidabrą – trylikametės Justės Jocytės vedama U-16 komanda šį iškovojo 2019-aisiais.

Dabar Lietuvos vunderkindei yra 16 metų (lapkritį sukaks 17-a) ir ant savo pečių ji vėl paėmė vyresnių merginų grupę. Čempionato pradžioje individualiais pasirodymais ji nesproginėjo ir ilgalaikėje perspektyvoje tai net išėjo į naudą, padedant įsibėgėti kitoms rinktinės narėms.

🇱🇹Lithuania U18W - European champions!! #FIBAU18Europe pic.twitter.com/UPxcHnnxTn

— 🇱🇹Dainius Rumša (@imLuckyD) August 14, 2022

J.Jocytė spėjo pažaisti ne tik U-16 čempionate, bet jau debiutavo ir moterų rinktinėje, su Vilerbano ASVEL marškinėliais pasirodė Europos taurėje. Tuo tarpu kitos daugelis kitų rinktinės žaidėjų dar tik pradeda savo kelią tarptautiniuose turnyruose ir patirtimi nuo savo lyderės gerokai atsilieka.

Būtent aštuoniolikmečių merginų rinktinės apie tokias aukštumas iki šiol galėjo tik pasvajoti. Nuo 2010-ųjų šiame čempionate nebuvo pavykę pasiekti net ketvirtfinalio, o dabar iškovotas auksas bei bilietas į devyniolikmečių planetos pirmenybes.

Sužibėjusios žaidėjos

Rungtynes stebėję Lietuvos komentatoriai J.Jocytę ne kartą lygino su Luka Dončičiumi ir paralelių čia įžvelgti išties galima. Abu iššovė itin jauname amžiumi, pasižymi įžaidėjams išskirtiniais duomenimis bei rezultatus kala įtraukdami komandos draugus. Būtent pastarasis aspektas labiausiai užkūrė šią rinktinę.

Grupių etape J.Jocytė neforsavo metimų, nė viename mače nebuvo rezultatyviausia, o po trejų rungtynių turėjo tik trečią taškų vidurkį Lietuvos rinktinėje, nusileisdama Rusnei Augustinaitei ir Gerdai Raulušaitytei.

Šiaulietė R.Augustinaitė tobulėja už Atlanto ir jau sulaukė garsių universitetų pasiūlymų. Lietuvė savo žaidime išties demonstravo amerikietiškų motyvų – pomėgis bėgti į greitą puolimą ir žaisti atviroje aikštelėje, geras kamuolio valdymas bei sveikas „naglumas“ leido dažnai laužyti varžovių gynybą.

Priekinę liniją sudariusios G.Raulušaitytė ir Ugnė Sirtautaitė dažnai turėjo problemų kovodamos dėl kamuolių po savo krepšiu, bet puolime paliko solidų įspūdį. Dvitaškius jos realizavo atitinkamai 55,6 ir 62,5 procentų taiklumu bei pagal šį rodiklį pateko tarp penkių efektyviausių turnyro žaidėjų.

Gerą reputaciją susikūrė ir Viltė Andrunavičiūtė. Panevėžietė kartu su J.Jocyte geriausią formą įgavo lemiamose rungtynėse. Grupių etape ji fiksavo vos 6 taškų vidurkį, o pusfinalyje ir finale varžovėms atseikėjo po 16 taškų, tapdama svarbiu „X faktoriumi“.

🇱🇹Viltė Andrunavičiūtė is heating up in the final! #FIBAU18Europe pic.twitter.com/XEJ2BkmmoB

— 🇱🇹Dainius Rumša (@imLuckyD) August 14, 2022

Tvirto sudėjimo puolėja pasižymėjo tiek fiziškumu, tiek gera metimo technika bei demonstravo per metus atlikusi žymų progresą. Pernykščiame U-18 iššūkio turnyre ji rinko vos 1,4 taško, o 2019-aisiais sidabrinėje U-16 rinktinėje per visą čempionatą pelnė vos 2 taškus.

Atskiro paminėjimo verta ir Neda Pliatkutė, kuri statistiškai kalnų nevertė (26 minutės, 5,4 taško, 3,1 atkovoto kamuolio, 3,4 rezultatyvaus perdavimo, 7,7 naudingumo balo), tačiau daugumai varžovių nusileisdama ūgiu jas pranoko kovingumu bei kritiškai svarbi buvo lemiamų sekundžių epizoduose, nevengdama nei kontakto gynyboje, nei svarbių metimų puolime.

Būtina pažymėti ir trenerio Viliaus Stanišausko indėlį. Čempionatą pralaimėjimu Suomijai atidaręs strategas sugebėjo išlaikyti šaltą savo auklėtinių protą, grupių etape rado minučių metais jaunesnėms rinktinės narėms, o atkrintamosiose įjungė septynių žaidėjų rotaciją, sugebėdamas ištausoti jėgų ir lemiamoms kovoms.

Svarbus įrašas J.Jocytei

J.Jocytė ryškiausiomis spalvomis sužibo, kai to reikėjo labiausiai. Ketvirtfinalis, pusfinalis ir finalas buvo laimėti vidutiniu 7 taškų skirtumu, o ji šiuose etapuose rinko atitinkamai 31, 21 ir 28 taškus, visiškai pelnytai tapdama turnyro MVP ir patekdama į simbolinį penketą.

Stebino ir jos šaltakraujiškumas lemiamose atakose. Finalo aštuoneto kovose ji pataikė net 33 baudų metimus iš 36 (92 procentų taiklumas), suklydo vos keturis kartus ir nuolat taikėsi į trigubus dublius.

Būtent šis „clutch“ genas yra dažniausiai pasigendamas Lietuvos rinktinių lyderiuose. Būtent tai galima kaltinti ir dėl to, kad jaunimo turnyruose buvo paeiliui pralaimėti net šeši pastarieji finalai, o šis laimėtas neatsitiktinai, nors pergalę 78:75 ir būtų nesunku nurašyti sėkmei.

Pačiai J.Jocytei tai reiškia papildomą dėmesį tarptautinėje arenoje bei kelialapį į Pasaulio U-19 čempionatą, kur save pagaliau galės parodyti ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) specialistų akims.

Talentingoji lietuvė neslepia, kad yra nusitaikiusi į moterų Nacionalinę krepšinio asociaciją (WNBA), tačiau ten patekti iš Europos yra itin sudėtinga. Šių metų naujokų biržoje buvo pakviesta tik viena Europoje žaidusi krepšininkė (29-asis šaukimas Sika Kone). Vilties tarsi suteikia pernai antruoju šaukimu pakviesta suomė Awak Kuier, tačiau tai yra labiau išimtis iš taisyklės. Aukštaūgė dar 14-os išgarsėjo moterų krepšinyje itin retais dėjimais, o J.Jocytė tokio kozirio neturi.

Koją jai kiša ir WNBA taisyklių subtilybės. Lietuvė yra gimusi Vašingtone, todėl už Atlanto traktuojama kaip vietinė ir dėl to leidimo dalyvauti naujokių biržoje gali nesulaukti iki pat 2027-ųjų, o iki tol gali daug kas nutikti.

Papildoma platforma tarptautinėje arenoje lietuvei pravers, ners Vilerbane jos vaidmuo kol kas išlieka ribotu. Europos taurėje ji per 14 minučių rinko 3,9 taško, 2,4 atkovoto kamuolio bei 5,3 naudingumo balo. Taip, tokių šešiolikmečių nėra daug, bet nereikia pamiršti, kad merginos brandą peržengia anksčiau, tad ir suaugusiųjų tarpe varžytis gali nuo jaunesnio amžiaus.

J.Jocytė išlieka viena talentingiausių jaunųjų Europos žaidėjų, kurios laukia itin šviesi ateitis, tačiau užmigti ant laurų dar tikrai negalima. Belieka tikėtis, kad auksas ir MVP statulėlė taps papildomos motyvacijos šaltiniu. Tuo pačiu būtina tai ir Vilniaus „Kibirkšties“ dalyvavimą Europos taurėje paversti Lietuvos moterų krepšinio renesanso pradžia, pritraukiant ir puoselėjant naujus talentus – auksas atnešė tokį dėmesį ir peržiūras, apie kurias dar neseniai buvo galima tik pasvajoti.

„Ilgoji pertrauka“: pokalbis su agentu Mariumi Rutkausku – Lekavičiaus situacija, Radzevičius Eurolygoje, tikėjimas Sirvydžiu, Maksvyčio skyrybos su „Žalgiriu“ ir atmestas pasiūlymas bei Kriisos galimas sugrįžimas į Kauną