Didžiulį progresą padaręs ir Eurolygos pasitikėjimo sulaukęs lietuvis – laimingas dėl gautos jo darbą įvertinančios žinutės (2) interviu

Būsima Romualdo Brazausko pamaina – taip dar prieš porą metų apie šį arbitrą drąsiai kalbėjo jo vyresnieji kolegos.

Tuo tarpu pats visuomet kukliai apie save kalbėjęs Gytis Vilius pastaraisiais metais savo darbu įrodė, kokį progresą jam padaryti pavyko.

31-erių lietuvis debiutavo Europos taurės ir Eurolygos turnyruose, pavasarį užsitarnavęs lygos pasitikėjimą dirbo net Europos taurės finale bei Eurolygos atkrintamosiose. O tai – retas atvejis debiutantams.

Maža to, Lietuvos krepšinio teisėjų reitinge jis iš lyderių pozicijų šiemet išstūmė ilgą laiką dominavusius Jurgį Laurinavičių ir Tomą Jasevičių bei pakilo į pirmąją vietą.

„Pirmųjų savo Eurolygos rungtynių protokolą esu net įsirėminęs. Grojant himnui pagalvojau „vau“, tai va toks tas jausmas jį girdėti stovint aikštelėje“, – šių metų ryškiausiais įspūdžiais su Krepsinis.net dalijosi G.Vilius.

– Turėjote puikius metus – debiutavote Europos taurėje, Eurolygoje, dirbote ir atsakinguose mačuose. Jūsų akimis, kiek didelį šuolį teisėjo karjeroje pavyko padaryti per pastarąjį sezoną?

– Vien būti pakviestam darbuotis į Eurolygos organizaciją automatiškai reiškia vieną solidžiausių žingsnių karjeroje. Kiti teisėjai metų metus laukia tokio pakvietimo. Tai – aukščiausia lygio privačių klubų organizacija Europoje ir visi nori būti to dalimi. Bet kitas, dar reikšmingesnis žingsnis, bus įsitvirtinti šioje lygoje ir būti paklausiam. Dabar mano tikslas toks ir yra.

– Ar pats prieš sezoną tikėjotės, kad būsite paskirtas dirbti Eurolygos mačams ir jų sąraše galiausiai turėsite net 13?

– Tikėjausi, kad pabandymui bus duotos kelerios Eurolygos rungtynės ir pagrindinis krūvis bus Europos taurėje, bet kad viskas gausis atvirkščiai – tikrai nesitikėjau. Viskas pavyko gerai, bet aš to nesureikšminu, nes tai – tik praėjęs sezonas. Teisėjavimas susideda iš daugybės kitų ateinančių sezonų. Aš dažnai sakau, kad kiekvienos rungtynės yra vis nauja istorija, o tuo labiau kiekvienas naujas sezonas – irgi nauja istorija. Aš dabar labiau galvoju būtent apie būsimą.

G.Viliaus rungtynės Eurolygoje

– Ar prisimenate pirmąsias savo Eurolygos rungtynes, kuo ypatingos buvo jos ir kokias emocijas kėlė?

– Žinoma, kad prisimenu! Turiu netgi įsirėminęs pirmųjų rungtynių protokolą (pirmasis lietuviui buvo „Barcelona“ ir „Bayern“ mačas – Krepsinis.net). Jaudulys prieš rungtynes tikrai buvo didesnis nei įprastai, o grojant himnui „Devotion“, pagalvojau „vau“, tai va toks tas jausmas jį girdėti stovint aikštelėje.

Praėjo pirmosios filmavimo kameros, tada sveikinosi viena komanda, sveikinosi kita komanda, tada dar teisėjai sveikinosi, o aš galvojau mintyse: „Na, greičiau metame tą „ginčą“ ir žaidžiame!“ Nes man jaudulys dingsta būtent tada, kai išmetamas kamuolys ir užverda veiksmas. Nėra kada jaudintis, kuomet po krepšiu pradeda vykti kova kaulas į kaulą (Šypsosi).

– Eurolygoje buvote vienas jauniausių arbitrų, kiek sudėtinga buvo įsilieti į šią organizaciją?

– Praeitais metais į lygą atėjo šeši nauji teisėjai iš Ispanijos, Serbijos, Turkijos, Prancūzijos, Anglijos ir Lietuvos. Amžiumi jaunesnis buvo tik Ispanijos teisėjas, bet nemanau, kad metai čia vaidina ypatingą vaidmenį. Žinoma, tiek treneriams, tiek žaidėjams esi visiškai naujas veidas, bet realiai kokią švilpukų kokybę jiems parodysi, taip viskas ir bus.

– Kaip vyresni patyrę kolegos priima tokius jaunuolius į savo būrį ir kokiais svarbiais patarimais pasidalija?

– 2011 metais darbavausi Europos krepšinio čempionate Lietuvoje kaip teisėjų atašė, tad su keletu kolegų buvau pažįstamas, tuo tarpu su kitais susipažinau sezono metu. Požiūris jų buvo teigiamas ir pozityvus.

Labiausiai įsiminė, kad keletas iš jų išskirtinai noriai dalinosi patirtimi, įžvalgomis bei savo teisėjavimo supratimu. Tada supranti, kad tokios asmenybės – tikri lyderiai, kurie nori kitus padaryti geresniais. Ne veltui sakoma, kad žmonės labiau atsimena ne pastabas, bet dalykus, kurie juos įkvepia.

Vilius

– O kokį pajautėte Eurolygos ir Europos taurės trenerių požiūrį į tokius jaunus teisėjus? Galbūt kai kurie jų sau leidžia elgtis drąsiau ir tą pagarbą reikia pelnyti iš naujo?

– Kažkokio papildomo spaudimo nepajaučiau. Buvo rungtynių, kai treneriai bandė patikrinti ar paspausti kaip debiutantą, na, arba tiesiog patikrinti, bet, mano nuostabai, buvo ir tokių rungtynių, kai autoritetingi treneriai daugiau klausimų turėjo patyrusiems kolegoms nei naujokui. Manau, jokio išankstinio nusistatymo nėra, o bendrą pagarbą ar pasitikėjimą gali pelnyti tik kokybe, savo asmenybe bei žaidimo supratimu.

– Kalbant apie spaudimą: ar daugiau jo teko pajusti tarptautiniame fronte, ar kaip tik LKL, kur dabar taip intensyviai kvestionuojamas teisėjų darbo klausimas?

– Namų čempionatuose visada yra daugiau spaudimo ir kvestionavimo teisėjų atžvilgiu. Taip jau yra istoriškai. Pasikalbame su kolegomis, kad tai yra absoliučiai bet kurioje Europos šalyje: Graikijoje, Turkijoje, Ispanijoje ar Adrijos lygoje. Vidaus derbiai visada išsiskyrė ir išsiskirs savo emocijomis.

– Kurios sezono rungtynės jums pačiam buvo sudėtingiausios dirbti?

– Konkrečių įvardinti negalėčiau, bet pagal žaidimo kokybę bei kontaktų sudėtingumą žymiai sunkiau teisėjauti buvo Europos taurės turnyre. Čia daugiau neaiškių kontaktų, žaidimo broko, automatiškai padaugėja ir žaidybinių situacijų, kurias sunkiau prognozuoti.

Vilius

– Teisėjavote Europos taurės finale – kiek ypatinga jums buvo gauti tokį atsakingą mačą ir kiek dažnas atvejis, kad nauji teisėjai iškart pirmą sezoną gautų tokias svarbias rungtynes?

– Toks įvertinimas buvo lyg žinutė man pačiam, kad sistema darbui pasiteisina. Tarptautiniu atžvilgiu, šios Europos taurės finalo serijos rungtynės buvo labai svarbios, bet praeitą vasarą taip pat teisėjavau septyniolikmečių Pasaulio čempionato finalo rungtynėse tarp JAV ir Prancūzijos. Manau, jos pakliūna greta kitų mano svarbiausių mačų. Atvykti visiškam naujokui į pasaulio čempionatą ir gauti teisėjauti finalą irgi buvo įsimintina.

Gaila, kad dabar esame eliminuoti iš tokių turnyrų.

Pernai metais prancūzų arbitras Mehdi Diffallah, taip pat būdamas naujokas, teisėjavo Europos taurės finale bei pateko į Eurolygos atkrintamąsias. Jis – labai geras teisėjas!

– Kokie skirtumai yra tarp darbo ir pasiruošimo jam LKL pirmenybėse bei Eurolygoje ir Europos taurėje?

– Jau nuo teisėjavimo pradžios pirmas dalykas, kuris man buvo stipriai įkaltas į galvą, buvo toks, kad negali skirstyti rungtynių – viską turi daryti vienodai. Todėl pasiruošimo sistema nesiskiria: pirmiausiai visada analizuoji savo pastarąsias rungtynes, kurias teisėjavai, tada, žiūrint kurios bus kitos, peržiūri būsimų komandų pastaruosius mačus.

Ypatingai sezono pradžia sukasi pašėlusiai, nes Eurolygoje komandų visai nepažįsti iš vidaus, tai bandai stebėti kuo daugiau rungtynių: reikia pažiūrėti, kaip jie žaidžia namie, kaip žaidžia išvykoje, kaip elgiasi treneris ir žaidėjai išvykoje ir kaip skiriasi elgesys namie. Tuomet dar reikia pažinti žaidėjų įpročius, kurioje vietoje gali pavaidinti, kaip kovoja dėl kamuolių po krepšiu ir galiausiai – koks jų elgesys.

Tuo metu prasideda ir LKL sezonas: komandos nusiperka naujus žaidėjus, kažkas ima keisti žaidimo planą arba savo žaidimo stilių, imi žiūrėti rungtynes, žiūri, kas vyksta naujo. Visas tas vaizdo medžiagos žiūrėjimas – sistemos dalis. Tikrai nesakau, kad tai – pagrindinis dalykas teisėjavime, bet tai duoda pasitikėjimo prieš rungtynes, nes jautiesi pasiruošęs.

Vilius

– Kokius skirtumus pastebėjote teisėjavime Lietuvoje ir Europoje?

– Vienintelis skirtumas traktavime, tai – pusapskritimio taisyklė po krepšiu. Jeigu žaidėjas mina pusapskritimio liniją po krepšiu ir yra legalioje gynybinėje pozicijoje, tai FIBA turnyruose, taip pat ir LKL, nėra traktuojama įsirėžimo pražanga puolėjui. Eurolygoje tai yra sugriežtinta ir jeigu gynėjas yra pusapskritimyje, stovi ant grindų ir nebando žaisti gynybos, tuomet automatiškai skiriama bauda gynėjui.

Šia taisykle norime išvalyti erdvę tiesiai po krepšiu arba priversti gynėjus bandyti blokuoti metimus, o ne stovėti ir laukti kontakto.

– Turbūt jūsų ryškiausias sezono epizodas buvo techninė pražanga Pešičiui – ar reikia drąsos skirti tokią nuobaudą autoritetingam treneriui dar pirmą mačo minutę?

– Deja, tai konkretus rungtynių momentas, todėl pagal taisykles negaliu jo komentuoti.

Acaban de expulsar a Pesic en el primer minuto de juego

No recuerdo ver algo así pic.twitter.com/mtcWVXxxdN

— Aarón Morales (@Aaron_Morales_) March 15, 2019

– Pirmąkart tapote geriausiu Lietuvos teisėju, ką jums reiškia šis įvertinimas?

– Tikrai malonus įvertinimas. Džiaugiasi tėvai, artimieji ir močiutė, kuri yra žaidusi Lietuvos moterų rinktinėje. Šiemet jai sukako 90 metų ir jūs net negalite įsivaizduoti, kiek rungtynių ji pažiūri per sezoną. Atvykus aplankyti ji dar išdėsto savo pastebėjimus ne tik apie LKL, bet ir apie Eurolygos komandas. O aš jai pridedu, kad dabar ji turi pradėti stebėti ir NBA (Juokiasi).

– Kas apskritai yra geriausias įvertinimas jums – reitingas, gaunamos atsakingos rungtynės, trenerių pozityvūs žodžiai?

– Žinote, viena kartą klausimų nekyla, kitą kartą jau gali ir kilti. Ir atvirkščiai: kartais yra krūva klausimų, o kitą kartą jau jų nebėra. Viskas pas mus darbe labai dinamiška ir viskas labai greitai keičiasi. O vienareikšmiškai labiausiai džiuginantis dalykas – atsakingos rungtynės. Čia yra didžiausias teisėjo įvertinimas, o ne skaičiukas baltame lape.

– Dar prieš porą metų kolegos gyrė jus už progresą, o kokį savo progresą norėtumėte toliau matyti pats per artimiausius, pvz., penkerius metus?

– Man atrodo, kad pagal šabloninę motyvacinę sistemą mes per daug laiko skiriame tikslų kėlimui ir per mažai laiko galvojimui, ką reikia padaryti dabar. Man super įdomiau galvoti, ką naujo gali pridėti savo teisėjavime, kur pataisyti kūno kalbą, kaip keistis, stebėti, kaip su metais keičiasi tavo mąstymas ir kokios tai duoda naudos tavo teisėjavimui.

Baigėsi sezonas, tai turiu laiko stebėti NBA finalus, žiūriu, koks stilius vyrauja tarp finalų arbitrų – įdomu! Ne visų stilius man patinka, bet yra ir tokių, kurie žavi labai. Dar įdomiau bus peržiūrėti NBA Plėtojimosi lygos finalus, tai – visiškai nauja ateinanti karta. Įdomu, ką naujo jie atsineša, ko nori NBA iš ateities teisėjų.

Toks ir tikslas – matyti ateitį. O kas gausis iš to – savaime viskas pasimatys.

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.