Dinozauro prikėlimas: ar ASVEL žaidimas su senamadišku centru pakoreguos Eurolygos madas? (11)

2010 metų spalio 20-oji. Bambergo „Brose Baskets“ startuoja Eurolygoje dvikova Romoje su „Lottomatica“ ekipa. Vyr. treneris Chrisas Flemingas startiniame penketuke išleidžia 221 cm ūgio Tiborą Pleissą.

Sužaidus vos 5 minutes į aikštelę žengia 198 cm ūgio Kyle‘as Hinesas, kuris imasi dengti 12 cm aukštesnį Andrea Crosariolą. Iš Italijos lygos vidutiniokės atvykęs amerikietis jau debiutiniame mače pelno 20 taškų, sugriebia 7 kamuolius ir surenka 20 naudingumo balų.

Kitoje dvikovoje „Brose“ namie paguldo ant menčių Pirėjo „Olympiacos“ (73:61), o K.Hinesas tampa raktiniu žmogumi gynyboje, kuris uždaro visus pikenrolus, o susikeitimų gynyboje puikiai sustabdo tiek Milošą Teodosičių, tiek Vassilį Spanoulį, kurie tą vakarą kartu sudėjus pataikė tik 7 metimus iš 24 bandymų.

„Tai yra revoliucinis sprendimas“, – K.Hineso žaidimą centro pozicijoje pavadino Dušanas Ivkovičius, kuris kitame sezone pasikvietė šį amerikietį į savo komandą, su kuria tapo Eurolygos čempionu.

Būtent K.Hinesas laikomas Eurolygos revoliucionieriumi, kai per savo karjerą net lengvuoju krašto puolėju žaidęs krepšininkas pradėjo žemaūgių centrų madą. Tai, ką pradėjo Ch.Flemingas „Brose“ komandoje, vėliau perėmė ir kitos ekipos, o K.Hinesas tapo savotišku sėkmės simboliu bei užsidirbo didžiulius kontraktus būtent dėl savo gero žaidimo gynyboje. Per 10 metų Eurolygoje centras jau laimėjo 4 titulus ir 5-ąjį medžioja su Milano „AX Armani“ klubu.

Dar prieš septynerius metus du naudingiausi Eurolygos žaidėjai buvo dideli ir lėti vidurio puolėjai – Ante Tomičius ir Nenadas Krstičius, kurie tuomet žaidė atitinkamai Barselonos „Barcelona“ ir CSKA sudėtyje. 2014–2015 m. sezone karaliavo Belgrado „Crvena Zvezda“ milžinas Bobanas Marjanovičius, fiksavęs 25,6 naudingumo balo vidurkį. Būtent sulig šio serbo išvykimu į Nacionalinę krepšinio asociaciją (NBA) Eurolygos naudingiausių žaidėjų grafoje neliko lėtų ir vien nugara žaidžiančių vidurio puolėjų.

Taip nutiko dėl labai paprastos priežasties – visos komandos ėmė komplektuotis sudėtis, kur būtų mobilus ir greitas centras, su kuriuo galima būtų keistis ginamaisiais, o puolime jis pastatęs užtvarą galėtų greitai leistis žemyn ir ten gavęs kamuolį pelnyti taškus. Tapo paklausūs ir „penkti numeriai“, kurie žaidžia veidu į krepšį ir pataiko iš vidutinio nuotolio arba tritaškio linijos. Tuo tarpu ant parketo pasirodę klasikiniai centrai tapo taikiniu, kadangi jų lėtapėdiškumą bandoma išnaudoti nuolat žaidžiant „du prieš du“.

Ir dabar Eurolygoje turime labai aukštų vidurio puolėjų: štai Atėnų „Panathinaikos“ rungtyniauja 220 cm ūgio Georgios Papagiannis, Stambulo „Anadolu Efes“ turi 221 cm ūgio T.Pleissą, o Madrido „Real“ – 220 cm ūgio Walterį Tavaresą. Tačiau jie nėra tie „penkti numeriai“, kokius vadiname išnykusiais dinozaurais, kadangi jų pagrindinis ginklas yra „du prieš du“ žaidimas, o ne centravimas nugara. T.Pleissas dar ir turi minkštą metimą iš toliau.

Fallas

Vilerbano ASVEL šiame sezone turi tokį senamadišką vidurio puolėją – 218 cm ūgio Moustaphą Fallą. 28-erių prancūzas šiuo metu Eurolygoje renka 22,9 naudingumo balo ir pagal šį rodiklį nusileidžia tik viso turnyro žvaigždei Nikola Mirotičiui, renkančiam 24,8 naudingumo balo.

M.Fallas nėra tas centras, kuris turi didelius gabaritus, bet moka juos greitai perkelti į kitą aikštės vietą, todėl ASVEL su juo „du prieš du“ ir nežaidžia – tokių situacijų šiame sezone buvo labai mažai. Pagrindinis šio žaidėjo arkliukas yra žaidimas nugara į krepšį, kur jis šiame sezone renka po 1 tašką per ataką, kas „Synergy“ skalėje yra „labai gerai“.

ASVEL dviračio neišradinėja ir žaidžia puolime plačiu išsidėstymo, tuomet žaidėjas, esantis ties 45 laipsnių kampu, perduoda kamuolį M.Fallui, kuris yra užsiėmęs pozicija „ant ūso“. Ten kamuolį gavęs M.Fallas yra sunkiai sulaikomas – čia reikia greitos pagalbos arba pražangos. Kadangi žaidžiama išsidėsčius plačiai, komandos draugai ne visada gali ateiti padėti tiesioginiai M.Fallo oponentui, o „vienas prieš vieną“ sulaikyti tokį milžiną yra itin sudėtinga. Dar vienas svarbus dalykas – M.Fallas, susidūręs su dviem oponentais, geba atmesti kamuolį laisvam komandos draugui ir tai rodo rezultatyvių perdavimus vidurkis – 2,1 per 25 minutes.

M.Fallą ASVEL puikiai išnaudoja ir jo įkirtimo situacijose, kai tiesiog gauna kamuolį arti krepšio ir belieka pašokti į viršų bei įkrauti jį iš viršaus. Tokiose situacijose centras per ataką renka 1,706 taško ir tai yra „puikiai“ „Synergy“ skalėje – geriausias Eurolygoje rezultatas centrų sektoriuje. Iš žaidimo nugara bei įkirtimų M.Fallas susirenka 65 proc. visų savo taškų. Likę – pakartojus komandos draugo netikslų metimą, dar mažiau – po „du prieš du“ situacijų.

Puolime M.Fallo faktorius yra didelis, ką matėme ir susidūrime su Kauno „Žalgiriu“, kur centras pelnė tik 7 taškus, bet išprovokavo net 11 pražangų. Bendras šio milžino išprovokuojamų pražangų vidurkis yra 6,1 per susitikimą ir tai yra pirmas rezultatas Eurolygoje.

Problema, kad M.Fallas baudas pataiko prastokai – realizavo 60 proc. visų bandymų – 24 iš 40. Taip jis oponentams „padovanojo“ net 16 taškų. Įdomu tai, kad centras prametė mažiau dvitaškių – tik 10 – realizuota 34 iš 44 (77,3 proc.). Tai dar kartą parodo jo puolimo efektyvumą.

Pagal puolimo reitingą M.Fallas yra 3-as savo komandoje iš tų, kurie Eurolygoje per 7 mačus yra sužaidę bent jau 100 minučių, – esant aikštelėje ASVEL pelno 92,2 taško per 100 atakų. Dar įdomiau atrodo skaičiai prie savojo krepšio – M.Fallas yra 3-as ir pagal gynybos reitingą – varžovai įmeta 91,1 taško per 100 atakų. Taip pat M.Fallas turi bendrą geriausią „plius/minus“ rodiklį – plius 10, kai komandos vidurkis yra minus 12,3 taško, o teigiamą rodiklį be šio aukštaūgio turi tik Antoine‘as Diot (plius 8).

Žvelgiant į gynybą atskiruose epizoduose, M.Fallas prastai ginasi situacijose „vienas prieš vieną“, kas yra normalu, kai lieka prieš žemesnį žaidėją jis tiesiog nespėja paskui jį – tokiuose epizoduose per ataką oponentas įmeta net 1,5 taško. Atrodytų, kad „du prieš du“ turėtų būti šio prancūzo Achilo kulnas, bet ir čia gynyboje jis kol kas susitvarko „labai gerai“ pagal „Synergy“ skalę – varžovai per ataką įmeta tik 0,6 taško. Puikiai M.Fallas spėja prie savo oponento, kai šis bando atakuoti iš vidutinio ar tolimo nuotolio – tik 0.714 taško per ataką, o būtent tokių bandymų bausti ASVEL centrą varžovai turėjo daugiausiai – net 36 proc. visų situacijų.

Nepamatuojamas rodiklis yra rankų ilgio ir ūgio faktorius varžovams, kurie prisibijo veržtis arčiau krepšio, kai lanką saugo toks milžinas. Dažnai žaidėjai turi mesti kitokiomis trajektorijomis, kad išvengtų bloko. Toks psichologinis faktorius, kai žaidžia M.Fallas, tikrai pasitarnauja ASVEL gynybai.

Karjeros mačą M.Fallas sužaidė praėjusią savaitę prieš ALBA, kai išvykoje per 30 minučių suvertė 25 taškus (10/12 dvitaškiai, 5/7 baudos metimai), atkovojo 10 kamuolių, atliko 4 rezultatyvius perdavimus, išprovokavo 6 pražangas ir surinko net 42 naudingumo balus, bet jo ekipa pralaimėjo 75:76.

M.Fallas tarsi milžinas paėmęs nykštukus ant rankų nešė savo komandą į priekį, bet ketvirtajame kėlinyje žaidė 8 minutes ir 18 sek. be keitimų. Būtent lemiamu metu, kai ASVEL atakos strigo ir visi ėmė ieškoti M.Fallo, šis buvo akivaizdžiai pavargęs ir nebegalėjo taip terorizuoti labai silpnos ALBA priekinės linijos, kaip tai darė viso mačo metu. Čia jau akmuo į vyr. trenerio T.J.Parkerio daržą, kuris perlaikė šį žaidėją aikštelėje, kai dar galima buvo suteikti jam poilsio, o pasiekus paskutinių minučių ribą ir varžovams priartėjus iki vieno tikslaus metimo, keitimo daryti nesiryžo. ALBA bandė naudotis M.Fallo lėtumu ir nuovargiu, bet tikrai ne jo klaidos gynyboje leido Vokietijos klubui pasivyti ASVEL ir išplėšti pergalę – daugybė kvailų pražangų ir elementarių gynėjų klaidų gynyboje leido oponentams rinkti lengvus taškus.

ASVEL kol kas yra Eurolygos autsaiderė, kuri per 7 rungtynes pasiekė vos 1 pergalę, bet pats komandos žaidimas tikrai nėra tragiškas. Taip pat verta pažymėti, kad dvi nesėkmės patirtos 2 ir 1 taško skirtumu, kur pristigo ir Fortūnos, ką matėme praėjusią savaitę Berlyne.

T.J.Parkeris savo sudėtyje neturi labai daug talentingų puolime žaidėjų, todėl savo žaidimą modeliuoja aplink M.Fallo išnaudojimą. Galima sakyti, kad kol kas jis labiau pasiteisina nei nepasiteisina, bet toli gražu tai nėra laiminčio krepšinio bruožas. M.Fallas vis dar yra atkarpų žaidėjas, kuris turėtų duoti daug naudos tam tikrais mačo momentais, o ne rungtyniauti 8 minutes be keitimų, kadangi tiesiog neturi tiek ištvermės. Taip pat tendencija Eurolygoje tokia, kad lemiamomis minutėmis komandos stengiasi žaisti kaip įmanoma universalesniais ir mobilesniais penketukais tam, kad galima būtų pasikeisti ginamaisiais arba neturėti ryškios silpnosios vietos, kurią oponentai atakuos.

Kaip bebūtų, ASVEL bandymas sugrąžinti mus į šio amžiaus pirmąjį dešimtmetį yra labai įdomus ir pažiūrėsime, kaip tai pasiteisins arba nepasiteisins ilgoje atkarpoje.

Simboliška, kad tokio paties stiliaus ir tokios pačios pavardės centrą turi ir Vitorijos „Baskonia“ – Youssouphą Fallą. Tiesa, šis 221 cm ūgio senegalietis žaidžia labai trumpas atkarpas ir per 8 minutes fiksuoja 5 taškų, 1,9 atkovoto kamuolio bei 4,6 naudingumo balo vidurkius. Žaidimas nugara, pagal „Synergy“, yra „žemiau vidutinio“ – per ataką įmeta tik 0,75 taško. Su šiuo žaidėju „Baskonia“ itin kenčia gynyboje – antras blogiausias reitingas – varžovai įmeta 101,5 taško per 100 atakų. Blogiau sekasi gintis tik su epizodiškai žaidžiančiu estu Sanderiu Raieste (113,2 taško per 100 atakų). Puolimo reitingas yra 4-as geriausias ekipoje (100 taškų per 100 atakų), tačiau būtent trūkumai gynyboje ir lemia tokį mažą vaidmenį ir epizodinius pasirodymus.

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.