E.Baniulis: apie darbą FNTT, pasikeitusios gyvenimo įpročius ir žaidimą LKL interviu

Evaldas Baniulis ant bangos. Vienas Molėtų „Ežerūno-Kario“ lyderių NKL pirmenybėse žaidžia puikią atkarpą. Šį sezoną 201 cm ūgio gynėjas renka 16,4 taško, atkovoja 6,3 kamuolio, atlieka 2,5 rezultatyvaus perdavimo ir perima 1,3 kamuolio per rungtynes. Dvitaškius krepšininkas meta 70 proc., tritaškius – 43 proc. taiklumu. Jo efektyvumo vidurkis – 18,9 balo. Paskutinį savaitgalį E. Baniulis kartu su K. Guščiku buvo pripažinti geriausiais NKL žaidėjais.

FNTT dirbantis krepšininkas mintimis pasidalino apie darbo ir malonumo derinimą, lyderio vaidmens dalybas Molėtų komandoje, apie kolegų traumas ir žaidimą sau neįprastose pozicijose. „Ežerūno-Kario“ atstovas įvardijo perspektyviausius komandos draugus ir davė patarimų visiems karjeros siekiantiems jauniems krepšininkams.

– „Ežerūno-Kario“ komandoje esate bent trys LKL kalibro žaidėjai. Kaip pasidalinate lyderio vaidmenį?

– Lyderio vaidmuo nėra kažkas, ką gali tiesiog pasidalinti, tai yra kažkas, ką turi užsitarnauti savo geru žaidimu. Kai komanda turi daugiau aukštesnio lygio žaidėjų, visiems lengviau, nes nejauti tokios didelės įtampos kaskart sužaisti puikiai. Jeigu vieną dieną tau tiesiog nesiseka, savo geru žaidimu komandą patempia kiti žaidėjai. Tad pasidalinimas gaunasi natūraliai, priklausomai kam tą dieną ar savaitgalį geriau einasi.

– Esate vieni iš lygos favoritų. Ką manai apie tokią etiketę?

– Su tokia etikete iš mūsų visi pradėjo tikėtis tik pergalių, kas yra iš dalies gerai, nes verčia mus visus pasitempti ir labiau susikoncentruoti. Bet prie gero greitai priprantama, lošiant be „centrų“ kiekvienos rungtynės darosi vis sunkesnės. Tad jeigu porą rungtynių „prasileisime“, galime būti nesuprasti. Dabar svarbiausia yra kuo geriau užbaigti pirmą ratą, ir sėkmingai startuoti antrame.

– Kol kas didžiausia jūsų komandos problema – aukštaūgių traumos. Ar jos labai išmušė iš vėžių?

– Aišku, kad išmušė. Vien tik Raimundo Ambrulaičio praradimas labai pasijuto, nes nuo tos dienos mes net treniruotis normaliai penki prieš penkis negalime. Deividas Keburys persimetė į penktą poziciją, kuri jam nėra įprasta. Dabar dar Saulius iškritęs, tai Gintautas Matulis turi lošti 4–5 pozicijoje, mane į 4 statyti pradėjo, prieš „Perlą-MRU“ net vidurio puolėju žaidžiau. Tokios rokiruotės nėra labai gerai. Tačiau sugebėjome daugiau laimėti nei pralaimėti, tad gal nėra taip blogai. Kiek mums "trūksta" centrų pamatysime šį savaitgalį, kai žaisime du kartus su Klaipėdos komanda.

– Žinant, jog dirbi FNTT, susidaro įspūdis, kad krepšinis nebėra tavo pagrindinis užsiėmimas. Ar gali papasakoti apie savo veiklą daugiau?

– Krepšinis vis dar yra mano pagrindinis užsiėmimas, o darbas – papildoma veikla. Kol kas dirbu tarptautinių ryšių skyriuje. Plėtoju santykius su užsienio tarnybomis finansinių nusikaltimų srityje. Uždavinių turiu daug, bet esmė vis tiek tokia kaip ir skamba.

– Vienos treniruotės per dieną užtenka?

– Du kartus per savaitę treniruojuosi su komanda, sau patogiu laiku pasidarau dar vieną–dvi pratybas treniruoklių salėje. Savaitgaliais turiu dvi rungtynes. Fizinės veiklos tikrai užtenka. Kad išlikčiau geresnės formos, pakeičiau ir kai kuriuos gyvenimo įpročius. Pavyzdžiui, į darbą einu pėsčiomis. Gaunasi nebloga 30 minučių treniruotė. Po pietų visada suku ratus aplink Lukiškių aikštę – čia dar pusvalandis aktyvumo. Visą dieną sėdinti prie stalo, paskui mašinoje, būtų sunku išsijudinti, o tokiais elementariais būdais galima ir sau dieną praskaidrinti, ir dar formą palaikyti.

– Ar gali palyginti savo sportinę formą dabar ir prieš 3–4 metus? Jautiesi tobulėjantis ar žengęs žingsnį atgal? Ar galėtum grįžti į LKL?

– Perėjimas į NKL žmonių akimis yra savotiškas žingsnis atgal, tad save įvertinti realiai yra sunku. Gintautas Matulis galėtų atsakyti į šitą klausimą, nes ne vieną kartą yra tekę žaisti su Utenos „Juventus“, kur jis mane gindavo. Ar galėčiau grįžti į LKL? Be abejo. Su darbu derinti LKL būtų labai sudėtinga, nes varžybų grafikas ten intensyvesnis ir man nebūtų patogus. Bet jeigu suspenduočiau savo darbą metams ar dvejiems, tikrai galėčiau žaisti LKL.

– Kaip bebūtų, esi pripažintas savaitės geriausiu. Jauniems krepšininkams tai reiškia labai daug. Ką reiškia tau?

– Nemeluosiu, visada yra smagu gauti tokį pripažinimą.

– Dauguma įvertintų krepšininkų išmoko frazę, kad asmeniniai pasiekimai jiems nieko reiškia, svarbu komandos pergalės. Negi iš tikrųjų taip yra?

– Kiekvienas krepšininkas, kuris po asmeniškai blankių rungtynių sako, kad jam nesvarbu, kad taip sužaidė, nes komanda laimėjo, meluoja. Jis tuo metu jaučiasi blogai. Aišku, jis džiaugiasi už komandą, bet prie pergalės prisidėti svariai yra kur kas maloniau. Bet jei labai gerai sužaidei, tačiau komanda eilinį kartą pralaimėjo, to malonumo taip pat nejauti. Tad reikalingas balansas.

– Kaip tą balansą išgauti? Ką patartum jauniems krepšininkams, kuriems NKL taps tramplinu aukštyn?

– Norėdamas eiti į aukštesnį lygi, privalai mokėti apžaisti vienas prieš vieną savo varžovą, turėti įvairių judesių, sugebėti mesti į krepšį po driblingo ir, be abejo, apsiginti vienas prieš vieną. Tokie žaidėjai bus visur ir visada paklausūs. Tad reiktų sureikšminti šiuos dalykus, o ne gerą statistiką. Su šiais dalykais ateis gera statistika, pergalės ir pinigai, ko krepšininkai siekia visą karjerą.

– Kurie iš jaunų Molėtų komandos krepšininkų tau palieka didžiausią įspūdį?

– Šiuo metu iš jaunų komandos draugų geriausią įspūdį palieka Tomas Galeckas. Jam tereikia pridėti daugiau pasitikėjimo savimi, drąsos ir jis būtų dar naudingesnis negu yra. Aišku, norint pereiti į aukštesnį lygį reikia daug padirbėti, pagerinti technines savybes, nes fiziškai jis pasiruošęs puikiai. Gera ateitis šviečiasi ir Mantui Šerkšnui. Jis turi labai gerą metimą, bet norint pereiti į aukštesnį lygį, jam vieną ar dvi vasaras reikėtų stiprinti kūną ir gerinti driblingą.

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.