E.Stanionis: apie pasikeitusį Šakių krepšinį, traumos padarinius ir sprendimą žengti žingsnį atgal interviu

Gynėjas Edgaras Stanionis po trejų metų pertraukos sugrįžo į Nacionalinę krepšinio lygą (NKL) ir papildė Šakių „Vyčio“ ekipą.

Galima sakyti, jog artėjantis sezonas E.Stanioniui bus atsigavimo ir atgaivos sezonu. Dėl kryžminių kelio raiščių traumos beveik metus be krepšinio praleidęs gynėjas yra labai pasiilgęs aikštelės ir trokšta kuo greičiau grįžti į ją oficialiose rungtynėse. Juolab, kai sezonas nusimato įdomus ir atkaklus, kadangi klubas neslepia tikslo laimėti NKL pirmenybes. 

– Edgarai, pasiruošimą naujajam sezonui su „Vyčiu“ jau įpusėjote. Kokia savijauta?

– Jaučiuosi gerai, labai džiaugiuosi, kad vėl sportuoju pilna jėga. Žinoma, tas laikas po traumos padarė savo, dar reikia šiek tiek laiko, kad įsivažiuočiau šimtu procentų, bet tai jau netoli. Iki sezono dar turime šiek tiek laiko – spėsiu.

– Metai be krepšinio – labai rimtas išbandymas sportininkui?

– Įsivaizduokite: ilgus metus dirbtumėte savo įprastus darbus, o vieną dieną jums pasakytų, kad viskas, dabar teks daryti metų pertrauką, reiks ieškoti kitos veiklos. Tai tikrai sunku, juk krepšinis buvo mano kasdienė rutina. Traumos sportininkams tikrai yra rimtas tiek fizinis, tiek psichologinis išbandymas. Sunku tiek stebėti komandą ir negalėti jai padėti, tiek vėliau grįžti į aikštelę.

– Trejus metus praleidote Utenos „Juventus“ klube. Kaip juos įvertintumėte?

– Manau, kad Utenoje praleidau tikrai puikų laiką. Žaidžiau geroje komandoje, šalia buvo puikūs treneriai, ekipos draugai. Turbūt džiugiausias dalykas per šį laiką buvo iškovotas LKL bronzos medalis. Tai apskritai yra vienas didžiausių pasiekimų mano karjeroje.

– Šakiuose jau žaidėte prieš iškeliaudamas į Uteną. Kuo per šį laiką pasikeitėte jūs ir kuo pasikeitė šio miesto krepšinis?

– Sunku pasakyti, kuo pasikeičiau aš, labai sunku vertinti pačiam save (Juokiasi). Tikiuosi, jog esu patobulėjęs. Manau, jog per šį laiką supratau, kad krepšinyje smagu yra ne tik mesti, bet atlikti kitus svarbius dalykus, tokius kaip perdavimai.

Kuo pasikeitė Šakiai? „Vyčio“ projektas tikrai labai pakeitė šio miesto krepšinį. Pakilo komandos lygis, išaugo ir žmonių susidomėjimas. Manau, kad visos permainos tikrai išėjo į naują Šakių krepšiniui.

– Su treneriu Virginijumi Sirvydžiu jums teko prieš porą metų dirbti Utenoje. Kuo pasikeitė strategas per šį laiką?

– Tuo metu treneris buvo visai neseniai baigęs krepšininko karjerą, todėl žinoma, kad dabar jis yra kitoks. Sirvydis sukaupė patirties, žinių ir autoriteto. Man patinka, kad šis specialistas orientuojasi į šiuolaikišką bei greitą krepšinį – toks yra jo braižas.

– Vis tik nemažai karjeros laiko žaidėte LKL pirmenybėse. Ar nebuvo sunku apsispręsti ir vis tik palikti pajėgiausią šalies lygą?

– Tiesiog mano situacija buvo tokia, kad naudingiausia buvo žengti vieną žingsnį atgal bei tuomet vėl stiebtis aukštyn. Viską gerai apgalvojau ir manau, jog šiai dienai priėmiau teisingiausią sau sprendimą.

– Niekada per savo karjerą nesate rungtyniavęs užsienyje. Kartais jauni žaidėjai turi žūtbūtinį tikslą išvykti ir išbandyti save kitur. Jums tokių minčių nekildavo?

– Ne, tiesiog turiu nusistatymą, jog jei yra gerai ten, kur esi, kodėl reikia kažkur važiuoti? Galbūt išvykti ir būtų buvę įdomu, tačiau nepasitaikė pasiūlymų, kuriuos būtų verta priimti. Tuo tarpu bet kur važiuoti niekada nenorėjau, vis tik Lietuvos krepšinio lygis ir pakankamai aukštas. Bet kas žino, dar yra laiko, gal kada dar išbandysiu ir užsienio krepšinį (Juokiasi).

„Ilgoji pertrauka“: kas dvejoja dėl žaidimo rinktinėje, kas kitas pratęs sutartį su „Žalgiriu“, jungtinių LKL komandų idėjos, treneriui „Neptūnui“ ir „Rytui“ bei prieš ką akis dėl Trinchieri užmerkė Kauno klubo vadovai