E.Stankevičius: tikrai ne kubilai ir ne šašlykinės pralaimi rungtynes interviu

Kurį laiką stebint „Betsafe-LKL“ turnyrinę lentelę atrodė, jog intriga dėl atkrintamųjų aštuntuko blėsta, tačiau pavasarį, simboliška, ji atgimė.

Kėdainių „Nevėžis-Optibet“ (6/15), ilgą laiką, būdamas per plauką nuo pergalės prieš pirmaujančias čempionato ekipas, praėjusią savaitę galiausiai tėškė skambų antausį Utenos „Uniclub Bet-Juventus“ (105:74) ir pareiškė – likus dviem mėnesiams iki reguliariojo sezono pabaigos dar gerokai per anksti jaustis ramiems dėl vietos ketvirtfinalyje.

Tokia įvykių eiga labiausiai turėtų neraminti „Šiaulių-Casino Admiral“ (7/13) sirgalius, kurių palaikoma komanda atvirkščiai – pralaimėjo pastaruosius du mačus ir jau tik viena pergale lenkia artimiausius persekiotojus. Tiesa, šiauliečiai už daugelį pirmenybių komandų yra sužaidę vieneriomis rungtynėmis mažiau.

Saulės miesto klubui likti už atkrintamųjų borto būtų smūgis žemiau juostos, kadangi to jau nepavyko padaryti praėjusius dvejus metus paeiliui, o net devynias „Betsafe-LKL“ bronzas turinčiai organizacijai tai reikštų juodžiausią laikotarpį per visą organizacijos trisdešimtmetį.

Vienintelis abu pastaruosius sezonus menantis žaidėjas Šiauliuose – Eimantas Stankevičius. Vis dėlto beveik šešerius metus ekipoje praleidęs snaiperis išgyveno ir kur kas džiaugsmingesnių akimirkų – 2021–2022 m., dar treniruojant Antanui Sireikai, komanda liko ketvirta tiek Citadele KMT, tiek „Betsafe-LKL“, o taurės finalo ketvertą pavyko pasiekti ir pernai.

Be to, 26-erių gynėjas gali pasigirti priklausymu išskirtiniam žaidėjų klubui, kuriame kartu su juo yra dar keturi lygos veteranai: Lukas Lekavičius, Žygimantas Janavičius, Gabrielius Maldūnas bei Vytenis Lipkevičius. Šią penkeriukę vienija tai, jog visi jos nariai yra ilgiausiai savo dabartiniam klubui be pertraukų atstovaujantys krepšininkai. Kiekvienas iš jų nuo 2019–2020 m. sezono nekeičia komandos, o ilgesniu nepertraukiamu atstovavimu lygoje negali pasigirti niekas kitas.

Sėkmingiausias E. Stankevičiaus sezonas statistine prasme buvo praėjęs, kuomet jis per beveik 22 minutes pelnydavo po 10,2 taško ir rinkdavo 9,1 naudingumo balo. Šiemet, keliomis minutėmis susitraukus žaidybiniam laikui, panašiai smuko ir rezultatyvumo bei efektyvumo rodikliai – atitinkamai iki 7,6 ir 8,4.

Geriausią sezono mačą kaunietis sužaidė prieš du mėnesius, kuomet į Klaipėdos „Neptūno“ krepšį sumetė 22 taškus (2/5 dvit., 4/6 trit., 6/7 baud.), atkovojo 7 kamuolius ir sukaupė 25 naudingumo balus.

Šis oponentas, panašu, parankus ne tik E. Stankevičiui, bet ir visai Žydrūno Urbono kariaunai. Šiemet „Šiaulius-Casino Admiral“ ir „Neptūną“ keliai suvedė jau keturissyk, įskaitant ir Citadele KMT mačus. Visus keturis kartus triumfavo geltona apranga vilkintys vyrukai.

Būtent uostamiesčio krepšininkai (9/12), turnyrinėje lentelėje žengiantys laipteliu aukščiau, bus kiti šiauliečių varžovai šeštadienio vakarą namuose. Pergalė šeimininkams gyvybiškai svarbi, kadangi artėjanti atkarpa iššūkių nepašykštės – sekantys penki susitikimai bus žaidžiami prieš pirmojo penketo ekipas.

Rungtynes nuo 16.30 val. tiesiogiai transliuos BTV televizija ir Go3, o laukiant turnyrinės lentelės kaimynų akistatos, portale LKL.lt – išsamus pokalbis su tikrų tikriausiu „Šiaulių-Casino Admiral“ veteranu E. Stankevičiumi.

– Eimantai, šiuo metu esate vienas iš penkių ilgiausiai dabartiniuose savo klubuose be pertraukų žaidžiančių žaidėjų, Šiauliuose žaidžiate šeštąjį sezoną. Ar dar neatsibodo taip ilgai žaisti būtent čia?

– Tikėtis tai tikrai nesitikėjau, bet su metais viskas vis geriau ir geriau. Kažkaip labai greitai prabėgo tie metai. Tikrai nesitikėjau, atvažiavęs į peržiūrą, atsimenu, kad tiek būtent užsibūsiu, bet vis tiek smagu.

– Kaip atrodė jūsų atėjimas ir įsitvirtinimas komandoje? Treneris Antanas Sireika jus iškart ėmė vadinti auksarankiu ir suteikė šansą.

– Iš pradžių, aišku, buvau tik girdėjęs istorijas ir matęs, kaip būtent Antanas treniruoja, kokie jo pasiekimai. Visų pirma, buvo labai smagu važiuoti į tą peržiūrą. Iškart Antanas mane pastebėjo, gal net pirmą ar antrą dieną, o peržiūra vyko gal penkias dienas. Iškart sakė, kad nori matyti komandoje, kad patinka kaip metu į krepšį, kaip sakėte. Iškart jaučiau jo pasitikėjimą, gal tai pridėjo drąsos pirmais ir antrais metais.

– Esate su klubu matęs ir šilto, ir šalto – likote be atkrintamųjų, bet buvote ir patekę tiek į Citadele KMT, tiek „Betsafe-LKL“ pusfinalius. Kokie būdavo sėkmės ar nesėkmės indikatoriai šių sezonų eigoje? Ką būtų galima atsinešti į šiuos likusius metus?

– Sunku pasakyti, kas labai įstrigę atmintyje, jog būtent tada, kai likome ketvirti ir Citadele KMT, ir „Betsafe-LKL“, tai turėjome nuostabią rūbinę. Turbūt kad būtent tas buvo pagrindinis dalykas. Vienas kitą nerealiai palaikėme. Prie to pačio, ir žaidėjai buvo labai stiprūs individualiai. Šiemet turime tikrai labai gerus žaidėjus ir reikia pradėti žaisti gerai, nes tą daryti tikrai galime. Tai, kaip atrodome treniruotėse ir rungtynėse, yra dvi skirtingos komandos. Reikia tiesiog tą, ką darome treniruotėse, atsinešti į rungtynes ir pergalės turėtų prasidėti.

– Kas galėtų lemti tai, jog nepavyksta treniruočių žaidimo atsinešti į rungtynes?

– Sunku pasakyti. Jeigu galėtume atsakyti į šitą klausimą, jau būtume apvertę kortas.

– Ar treneriai ieško sprendimų, kurie galėtų duoti žaibiškos naudos, ar visgi laikotės vienos linkmės be didesnių nukrypimų?

– Taip, ieško, žinoma. Ir gynybos sistemose, ir žaidėjų rotacijose, penketuose ir panašiai. Aišku, pusę sezono koja kišą traumos, kurias patyrėme. Žaidėjai vis iškrenta ir iškrenta. Atrodo, nespėjame susižaisti visi. Bet dabar džiugu, kad po truputį grįžtame. Tikiuosi, be traumų visi susižaisime greitai. Turime laiko, dar pusantro rato.

– Praėję metai ir apskritai pastarasis laikotarpis buvo toks, kad Šiauliuose rungtyniavo daugiau jaunų žaidėjų, daugiau rizikuota su užsieniečiais. Šiemet komplektacijos idėja pasikeitė ir klube atsirado būrys patyrusių žaidėjų, ypač lietuvių. Kaip šis pokytis vyko jūsų akimis?

– Seniau irgi būdavo vyresnių žaidėjų, bet pernai buvo tokie vieni metai, kai buvau vienas vyriausių – gal antras ar trečias vyriausias. Pernai buvo labiau keista. Net kapitonas Danielis buvo kokių 23-ejų ar kažkas panašaus. Šiemet sunku pasakyti, bet jaučiasi, kad veteranai turi savo žodį. Reikia klausyti ir tiek.

– Šis sezonas asmeniškai jums yra sudėtingas: buvote iškritęs kuriam laikui rudenį, žaidimo laiko ir kiti rodikliai kiek smuktelėję, tačiau netrūksta ir geresnių momentų. Kaip žvelgiate į savo asmeninius rezultatus?

– Taip, iš tikrųjų mane išmušė iš vėžių, kad pernai sezono nebaigiau su trauma, šiemet sezoną tik pradėjęs vėl gavau traumą, buvau išsimušęs. Bet dabar treneris labiau manimi pasitiki, duoda žaidimo laiko. Džiugu, kad dabar daug geriau sekasi. Komanda, kaip ir pats minėjote, turi daugiau veteranų, žmonių, galinčių duoti rezultatą. Normalu, kad to žaidimo laiko sumažėjo, bet tikiuosi, kad jį galiu išnaudoti pozityviai ir prisidėti prie pergalių.

– Pastarieji du mačai buvo ir skirtingi, ir panašūs, nes žaisdami tiek su trečioje vietoje žengiančiais „vilkais“, tiek su šeštoje pozicijoje įsitaisiusiais jonaviečiais, buvote kovoje, tačiau likote be pergalių. Kas kišo koja pastarosiomis savaitėmis?

– Prieš Jonavą iš tikrųjų ir sėkmės, ir klaidelių, kurių galėjome išvengti. Paskui žiūrime video po rungtynių ir atrodo, kaip mes galime daryti tokias klaidas? Tokios klaidos ir kainavo pergalę. Prieš „vilkus“ rungtynes pradėjome visiškai tragiškai. O prieš tokią Europos taurės komandą, kaip „vilkai“, sunku sugrįžti iš minus 15 ar 17, kiek turėjome. Pabandėme, bet galiausiai pritrūko jėgų. Labai gaila iš tikrųjų.

– Ar galima dabartiniame kontekste įžvelgti ir pozityvo? Treneris Žydrūnas Urbonas spaudos konferencijose jo lyg ir įžvelgia, nėra apimtas frustracijos ir, panašu, tiki komanda.

– Tikrai tikiu ir aš. Aš matau, kad mes atrodome per treniruotę. Tikrai tikiu komanda. Reikia tai atsinešti į rungtynes. Pozityvo pralaimėjimuose sunku įžvelgti tokiame etape. Sezono pradžioje – galbūt, bet dabar jau reikėtų pradėti laiminėti. Tas gal didžiausią frustraciją ir kelia.

– Kažkuriuo sezono momentu galėjo atrodyti, kad atkrintamąsias pasieksite lengvai, kol Mažeikių ir Kėdainių komandos nerinko daug pergalių ir galėjote jaustis saugiai. Visgi dabar kėdainiečiai grėsmingai artėja ir ramūs jau nebegalite būti.

– Kažkaip aš pats net neabejojau, kad išeisime į atkrintamąsias. Aišku, Kėdainiai labai gerai žaidžia. Jie nežaidžia kaip devinta ar aštunta lygos komanda šiuo momentu. Tikrai bus įdomu. Bet reikia nesižvalgyti į kitus, o laimėti patiems. Aš manau, kad net septinta ar aštunta vietos mums nebūtų geras rezultatas.

– O kuri vieta būtų geras rezultatas?

– Penkta ar šešta, tokios vietos reikštų, kad atkrintamosiose gali kovoti.

– Ieškant pozityvo, turbūt galima žiūrėti ir į lentelės vidurį, kuris kol kas labai nepastovus ir pagerinę žaidimą, į jį galite įsisukti ir jūs. Kiek tai suteikia savotiškos vilties?

– Faktas. Atrodo, kad liko pora mėnesių, nedaug, bet iš tikrųjų dar daugiau nei pusantro rato. Kaip ir minėjote, mus skira vos kelios, 2-3, pergalės iki aukštesnių vietų. Tikrai motyvacijos daug. Kelios rungtynės, keli pagauti varžovai gali tikrai pakeisti sezoną kardinaliai.

– Įdomu paliesti ir temą, kuri pastaruoju metu buvo dažnai minima, kalbate apie jūsų komandą. Tai – kubilas ir šašlykai, kuriuos matome šalia parketo jūsų arenoje. Kaip į tai žiūrite patys – ar nesikišate ir suprantate, kad tai klubo marketingo ir komunikacijos sprendimai, ar galbūt visgi jaučiate, kad tai trukdo, ypač, patiriamų pralaimėjimų kontekste?

– Suprantu, bet mes nekreipiame dėmesio, žaidžiame krepšinį. Jeigu pralaimime, tai pralaimi tikrai ne kubilai, o pralaimime mes. Prieš rungtynes pasiklausiame, kas čia bus, jei matome, kad stovi kubilas ar kažkas. Pasako ir pasijuokiame, smagu. Aš visada esu už naujoves, tad man smagu, kad kažkas tokio vyksta, žmonės atkreipia dėmesį ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Dar iš mano buvusių komandos draugų Vokietijoje manęs klausia, kas čia vyksta Lietuvoje. Smagu, bet sakau – tikrai ne kubilai ir ne šašlykinės pralaimi rungtynes.

– Šeštadienį priimsite „Neptūno“ iššūkį. Ši komanda yra jūsų kaimynė turnyro lentelėje ir nors sezonas klaipėdiečiams banguotas, pastaruoju metu jie kiek įkvėpė oro laimėdami prieš Kėdainių ir Mažeikių klubus. Varžovai žaidimą stato ant amerikiečių gynėjų, bet yra ir veteranų trio, ir tas pats jums puikiai pažįstamas Tomašas Pavelka. Kur dėsite akcentus?

– Faktas, kaip ir minėjai, kad labiausiai reikia stabdyti žaidėjus su kamuoliu – Buie ir Johnsoną. Jie jie įsisiautėja, tada padaro visus gerus. Pavelka irgi gyvena iš to, kaip žaidžia įžaidėjai – Janavičius su Buie. Veteranai irgi labai svarbūs. Labai pavojinga komanda. Aišku, iki šiol su jais, tfu tfu tfu, gerai su jais sekėsi žaisti. Tikiuosi, kad išlaikysime tai, ką darome, ir pasieksime pergalę, nes jos mums reikia kaip oro.

– Pastarasis mačas, kurį laimėjote, jums buvo geriausias sezone. Kaip galite pakartoti tokį pasirodymą tiek asmeniškai, tiek komandiškai ir galbūt užkurti pastaruoju metu prislopusias Šiaulių tribūnas?

– Suprantate, fanai mėgsta pergalės. Atsimenu, kai buvo pergalės, fanai irgi tada buvo išsijudinę kaip reikiant. Tikiu, kad pavyks pasiekti pergalę prieš „Neptūną“ ir pabudinsime tuos sirgalius, nes mums tikrai labai labai jų reikia. O kaip man ir komandai sužaisti tokias rungtynes? Manau, mums motyvacijos tikrai nestinga. Reikia dirbti visiems kaip vienam kumščiui ir tiesiog kažkaip pasiekti tą pergalę. Jau nesvarbu, kuris sužais, tiesiog reikia pergalės.

„Ilgoji pertrauka“: 2028 m. Lietuvos rinktinė – būsimos Eurolygos žvaigždės, solidūs NBA žaidėjai, JV karjeros saulėlydis ir daug vilčių į talentus