Eurolygos aušrą lydėjo rizika (93)

„Tai kaip – einame?“ – skambutis iš Ispanijos „Žalgirio“ prezidentą užklupo vidury nakties. Pokalbiai tą istorinę naktį dėl klubo ateities virė keliose valstybėse.

2000-ųjų vasara „Žalgirio“ vadovams buvo labai karšta. Ar ryžtis naujovėms ir eiti su Europos krepšinio lygų sąjunga (ULEB), ar likti Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) globoje ir gyventi praeitimi? Dvejonių buvo, tačiau priimtas sprendimas kurti Eurolygą „Žalgiriui“ ir visam Lietuvos krepšiniui pasiteisino su kaupu.

Vieno didžiausių istorinio sprendimo steigiant Eurolygą iniciatorių – Arūno Pakulos – jau nebėra tarp gyvųjų.

Būtent jis su tuomečiu „Žalgirio“ prezidentu Mindaugu Plūku daugiausia dalyvavo klubų pasitarimuose Ispanijoje.

„Vyko tikrų tikriausias karas su šantažu, išdavystėmis ir lakstymais iš vienos barikadų pusės į kitą“, – Eurolygos kūrimo istoriją prisiminė šių istorinių įvykių liudininkas, „Žalgirio“ valdybos narys M.Plūkas. Tarp neapsisprendusiųjų buvo galingiausi Europos klubai – Atėnų „Panathinaikos“, Tel Avivo „Maccabi“, dar keli, ir tokia jų pozicija sėjo nemažai nerimo.

ULEB posėdžiai dėl Eurolygos kūrimo prasidėjo 2000 metų gegužę. Klubai, tarp jų ir „Žalgiris“, juose dalyvavo tik gavę vardinius kvietimus. Visuose pasitarimuose dalyvaudavo A.Pakula, dažnai jį lydėdavo ir M.Plūkas. Ginčai, diskusijos, abejonės tęsdavosi iki gilios nakties ir net paryčių. „Maištininkų“ vadu buvo ispanas Eduardo Portela, dabartinis ULEB prezidentas. Bent tuo metu jis nemokėjo angliškai, todėl visi pokalbiai vykdavo keliomis kalbomis.

Viskas pajudėjo iš mirties taško tuomet, kai FIBA pradėjo atvirai grasinti atimti licencijas iš žaidėjų ir uždrausti jiems žaisti ne tik tarptautinėse varžybose, bet ir vietiniuose čempionatuose. Lemtingame ULEB atstovų posėdyje buvo sprendžiama, ar tęsti aklavietėje atsidūrusias derybas su FIBA, ar priešintis iki galo. Tą birželio naktį buvo priimtas nutarimas – kurti naują krepšinio turnyrą Eurolygą.

„Tai kaip – einame?“ – M.Plūką trečią valandą nakties iš miego prikėlė žvalus A.Pakulos balsas telefono ragelyje.

Svarstė atsarginius variantus

Tuometis „Žalgirio“ prezidentas užmezgė telefono ryšį su klubo direktoriumi Ginu Rutkausku, Jungtinėse Amerikos Valstijose buvusiu Arvydu Saboniu, kitais. Spręsti reikėjo iškart. Daug ką „Žalgirio“ vyrai jau buvo aptarę anksčiau, bet kai reikėjo pasakyti lemtingąjį „taip“, visi jautė nerimą.

„Mūsų atsakymas buvo – taip. Bet iš tiesų dvejojome. Svarstėme, ką darysime, jeigu negalėsime žaisti savo šalies čempionate, jeigu dalis žaidėjų nenorės prarasti FIBA licencijų ir taip toliau. Netgi kūrėme atsarginius variantus, į kurias lygas prašytumėmės priimami. Vyko rimtas karas ir tikrai nesijautėme saugiai“, – prisiminimais dalijosi M.Plūkas.

„Žalgirio“ atstovai buvo pasiskirstę pareigomis: daugelį užsienio kalbų, taip pat – ir ispanų, mokėjęs A.Pakula tuo metu pusiau juokais buvo vadinamas „Žalgirio“ ambasadoriumi užsienyje, klubo direktorius G.Rutkauskas sprendė reikalus su Lietuvos krepšinio federacija (LKF) ir Lietuvos krepšinio lyga (LKL), o M.Plūkas koordinavo visą veiklą. Šiuos vyrus tais įtemptais laikais palaikė vienybė ir pasitikėjimas vienas kitu.

Rizikavo savo pinigais

Idėja atsiskirti nuo FIBA brendo jau seniai, klubų nepasitenkinimas šios organizacijos neveiklumu vis didėjo. Jos veikla buvo lyg stovintis vanduo, virtęs kūdra. Impulsą permainoms davė ispanai, kurie dabar ir vadovauja Eurolygai.

„Žalgirio“ sprendimą lėmė tai, kad ankstesnioji sistema neturėjo perspektyvos – jos vadovai nenorėjo pokyčių. Kauno klubas kartu su stipriausiomis Europos komandomis norėjo eiti į priekį.

„Mūsų klubui tuo metu buvo sunkūs laikai. Negalėjome uždirbti pinigų iš parduotų transliacijos teisių, visa sistema buvo tokia, kad klubai iš varžybų neuždirbdavo nieko, o patys mokėdavo starto mokestį, teisėjų išlaidas. Supratome, kad turime judėti į priekį, jeigu norime teigiamų permainų. Dabar manau, kad jeigu pokyčių nebūtų įvykę, būtume žlugę ne tik mes, bet ir visas Europos krepšinis“, – kalbėjo buvęs Kauno klubo prezidentas.

Tačiau ir priėmęs sprendimą žaisti ULEB varžybose „Žalgiris“ susidūrė su įvairiais sunkumais. Viena didžiausių problemų buvo ta, kad reikėjo pateikti milijono dolerių finansines garantijas.

„Kai į kelis bankus nuėjau prašyti milijono dolerių garantijos „Žalgiriui“, pažįstami bankininkai į mane pažiūrėjo keistai. Sako, jeigu nepažinotume tavęs, nusiųstume pasitikrinti. Tuomet daviau savo bendrovės garantinį raštą milijonui ir taip ULEB įsileido mus į savo šeimą. Supratau, kuo rizikuoju, bet atgal jau nesidairiau“, – pirmą kartą po tiek metų M.Plūkas ryžosi atskleisti kai kurias istorinės vasaros detales.

Spaudimas – visais frontais

Kol vyko karas tarp ULEB ir FIBA organizacijų, „Žalgiriui“ spaudimas buvo daromas įvairiais būdais, per pažintis. Daugiausia išklausydavo A.Pakula, kuris tuo metu buvo atsidūręs tarsi tarp dviejų ugnių. Nuolat buvo kalama į galvą, kad naujasis turnyras neturi ateities, kad visi žlugs. Politinė kova vyko visais frontais.

FIBA už 1999 metų pergalę Eurolygoje „Žalgiriui“ liko skolinga 200 tūkstančių Vokietijos markių, tuo metu tai siekė beveik 600 tūkstančių litų. Į Lietuvą atvykęs vienas FIBA vadovų Naras Zanolinas žadėjo tuos pinigus grąžinti, jeigu kauniečiai apsigalvos.

Šiame susitikime dalyvavęs buvęs „Žalgirio“ direktorius G.Rutkauskas atvirai sakė: „Mums švelnia forma grasino, o kai tai nepadėjo, siūlė beveik rojų žemėje.“

Lietuvos žiniasklaidoje neretai naujasis turnyras buvo vadinamas draugišku turnyru. Tai labai kenkė ieškant rėmėjų.

Keistoje padėtyje buvo atsidūrusios LKF ir LKL. FIBA per jas taip pat bandė daryti spaudimą, tačiau šios organizacijos išliko neutralios, tik pateikdavo Kauno klubui informaciją, kurią gaudavo iš FIBA. Bet LKL į ULEB įstojo gerokai vėliau.

Tais laikais LKF vadovavęs Algimantas Pavilonis turėjo nemažą įtaką Europoje. Galbūt tai jam padėjo atsilaikyti prieš didelį spaudimą, kad būtų imtasi veiksmų prieš „Žalgirį“.

„Buvo visokių siūlymų, kaip paspausti Kauno komandą. Bet, matydami ir suprasdami Europos krepšinio situaciją, nenorėjome kenkti savo klubui. Nors galimybių tai padaryti turėjome, – to meto situaciją prisiminė A.Pavilonis. – Tačiau reikia nepamiršti, kad, kuriant Eurolygą, be FIBA bei ULEB, buvo ir trečiasis dalyvis – NBA. Ir šis veikėjas nebuvo tik pasyvus dalyvis. NBA nemažai prisidėjo prie Eurolygos sukūrimo ir sėkmingo jos starto.“

Dividendai jau išmokėti

Pirmieji metai Eurolygoje komandoms buvo pelningiausi. Vėliau išmokos klubams mažėjo, tačiau, „Žalgirio“ viceprezidento Gedimino Navikausko teigimu, Eurolyga visiems klubams įteikė meškeres, kad patys pasigautų žuvies – išmokė vadybos ir rinkodaros paslapčių.

„Žalgiris“ yra tarp Eurolygos steigėjų. Tačiau už ištikimybę jis gavo tik pirmąjį trejų metų kontraktą, garantavusį teisę žaisti Eurolygoje. Dabar šią teisę Kauno komanda turi išsikovoti pati, jai galioja tie patys kriterijai, kaip ir kitoms Europos komandoms.

Vis dėlto Eurolygos vadovai nepamiršo tų, kurie stovėjo prie turnyro kūrimo ištakų ir siekė permainų. Jie pagerbė „Žalgirį“ per klubo 60-metį, suteikė teisę pirmą kartą istorijoje išbandyti jėgas su NBA komandomis, o užvakar dar kartą atvyko į Kauną pagerbti ir nusilenkti iškiliausiems „Žalgirio“ krepšininkams už jų ir komandos indėlį į Europos klubų krepšinį.

Per daug mėgavosi sėkme

„Sunkiausia buvo pradžia, kai turėjome suvienyti klubus, federacijas, įtikinti žiniasklaidą. Bet turėjome tikslą – modernizuoti krepšinį, suteikti klubams kitokių galimybių. Antraisiais ULEB Eurolygos metais jau galėjome pasakyti, kad mums pavyko ir dėl to jautėme pasitenkinimą“, – „Kauno dienai“ sakė Eurolygos vadovas Jordi Bertomeu.

Eurolygos kūrimo metu jis buvo dešinioji „maištininkų“ vado E.Portelos ranka. „Tačiau nepasakyčiau, kad su FIBA mes kariavome, – ispanas šypsodamas kratė galvą ir bandė išlikti diplomatiškas. – Mes ginčijomės, diskutavome, ieškojome bendrų sutarimų. Norėjome įrodyti savo sumanymų teisingumą, bet abiejų organizacijų filosofija, aišku, neretai skyrėsi. Dabar su pasauline FIBA organizacija bendraujame labai artimai.“

Vis dėlto J.Bertomeu ne viską darytų taip pat, jeigu galėtų sugrįžtų atgal: „Sunku būtų įvardyti konkrečias klaidas. Iš pradžių per daug optimistiškai vertinome padėtį ir tuo mėgavomės. Stengėmės skirti klubams kuo daugiau pinigų, daugiau, nei tuo metu mums leido ekonominiai ištekliai. Atrodo, tai buvo gerai. Iš kitos pusės, tai buvo blogai, nes norint pelningos veiklos būtina subalansuoti visas išlaidas. Kai pradėjome atidžiau vertinti ir klubų finansinę padėtį, viskas pasikeitė į gerą pusę. Esu dėkingas klubams už jų supratingumą.“

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.