Eurolygoje šią savaitę komandos sužais lygiai du trečdalius reguliaraus sezono, o jau pasikeitė beveik pusė visų ekipų vyriausiųjų trenerių.
Podgoricos „Budučnost“ parodė duris Aleksandrui Džikičiui, Stambulo „Daruššafaka“ – Ahmetui Čaki, Las Palmo „Gran Canaria“ – Salvo Maldonado, Maskvos srities „Chimki“ – Georgiosui Bartzokui, Vitorijos „Baskonia“ – Pedro Martinezui, Tel Avivo „Maccabi“ – Nevenui Spahijai, Atėnų „Panathinaikos“ – Xavierui Pascualiui.
Natūraliai peršasi išvada – kas kitas? O rimčiausias kandidatas šiuo metu atrodo būtent Kauno „Žalgirio“ varžovas 20-ajame ture – Milano „AX Armani“ ekipai diriguojantis Simone Pianigiani.
49-erių italas užsirekomendavo ir išgarsėjo 2006–2012 metais, kai treniravo Sienos „Montepaschi“ ekipą. Tuomet Rimanto Kaukėno ir Kšištofo Lavrinovičiaus atstovaujama komanda dukart žaidė Eurolygos finaliniame ketverte, nors neturėjo ryškių žvaigždžių ir savo biudžetu neprilygo kitiems turnyro grandams.
Tuomet italas gavo pirmąjį šansą padirbėti už gimtosios šalies ribų – jam sutartį pasiūlė Stambulo „Fenerbahče“ klubas ir šis turėjo pasigailėti, nes S.Pianigiani patyrė visišką fiasko ir atleistas buvo įpusėjus Eurolygos „Top 16“ etapui, kai specialisto auklėtiniai buvo laimėję 2 sykius per 8 turus, o iš viso iki tol buvo pasiekę 7 pergales ir patyrę 11 nesėkmių.
Prireikė net trejų metų, jog S.Pianigiani susirastų kitą klubą – juo patikėjo Jeruzalės „Hapoel“. Ir tikrai nepasigailėjo, nes klubas laimėjo tiek šalies taurę, tiek Izraelio pirmenybes, o strategas buvo išrinktas geriausiu metų treneriu. Izraelio lygos krepšinis itin palankus S.Pianigiani žaidimo filosofijai, kurioje daug laisvės turi gynėjai, daug žaidimo vienas prieš vieną arba du prieš du.
Toks pasirodymas iš karto patraukė „AX Armani“ vadovų dėmesį ir po eilės nuvylusių sezonų „dizaineriai“ nusprendė su treneriu pasirašyti net trejų metų sutartį. Vis dėlto tai nedavė norimo rezultato – vos 8 pergalės Eurolygoje ir 22 pralaimėjimai. Tiesa, vietiniame fronte reabilitavosi Milano ekipa, kuri laimėjo Italijos pirmenybes, bet neiškovojo šalies taurės.
Šį Eurolygos sezoną „AX Armani“ pradėjo tiesiog stulbinamai – per 8 turus pasiekė 6 pergales ir atrodė, kad Mike’o Jameso vedama komanda gali pretenduoti į aukštesnes vietas Eurolygoje, bet tada teko nusileisti iš padebesių, nes per kitus 11 mačų buvo pasiekti vos 2 laimėjimai ir dabar „AX Armani“ yra toje mėsmalėje, kur būrys ekipų pretenduoja į 7–8 pozicijas.
Jamesas
S.Pianigiani nėra taktikos genijus – jo vadovaujamos komandos žaidimas yra lengvai nuspėjamas ir paprastas: M.Jamesas turi visišką laisvę, jo pagalbininkas yra Vladimiras Micovas, o „centrų“ vaidmuo yra kaip įmanoma geriau išnaudoti pikenrolo situacijas bei gaudyti kamuolius puolime po netaiklių M.Jameso tritaškių. Tai itin puikiai daro Artūras Gudaitis, kuris griebia 3,4 kamuolio puolime, o pagal šį rodiklį visoje Eurolygoje užima antrąją vietą.
„AX Armani“ net 13 iš 19 žaistų rungtynių baigėsi 6 ir mažesnių taškų skirtumu. Iš tokių atkaklių mačų Italijos klubas laimėjo 5 ir patyrė 8 nesėkmes. Tikrai negalime sakyti, kad Milano ekipa yra nekonkurencinga ar lengvas grobis, bet nėra ir solidumo žaidime, rungtynių didelės kontrolės – viskas sprendžiasi pabaigose ir daugumą situacijų individualiai sugebėjimais sprendžia M.Jamesas. Amerikietis rungtyniauja po 35 minutes, nuolat susiduria su didžiuliu varžovų gynybos dėmesiu, todėl pabaigoje tiesiog žmogiškai būna kiek pavargęs.
„AX Armani“ dominuoja Italijos pirmenybėse, kur laimėjo 14 mačų iš 16, tačiau pastaruoju metu žaidimas tikrai neblizga: priešpaskutinę praėjusių metų dieną pralaimėta Avelino „Sidigas“, tada du sunkūs laimėjimai prieš Trento „Dolimiti Energia“ (86:78) ir Tiesto „Alma“ (77:73), o praėjusį savaitgalį 92:101 nusileista Brindisio „Happy Casa“ klubui.
Komandos žaidimas neblizga, žaidėjų rotacija nedidėja, pagrindinių krepšininkų M.Jameso ir V.Micovo jėgos senka, todėl „AX Armani“ sugrįžti į pergalių kelią nebus lengva. Beje, minėtas tandemas yra ilgiausiai Eurolygoje žaidžiantis: amerikietis rungtyniauja po 35 minutes, o 32-ejų serbas – beveik po 33.
Tokią situaciją matydami „AX Armani“ vadovai imasi to būdo, kuris per daug metų visiškai nepasiteisino – ketina įsigyti dar vieną aukšto lygio žaidėją Jamesą Nunnally, kuriam siūlomas kontraktas iki 2020 metų. Pažvelgus į „AX Armani“ sudėtį popieriuje, jai tikrai nereikia dar vieno žaidėjo. Tokią nuomonę turi ir Mindaugas Kuzminskas.
„Turime traumuotų krepšininkų, bet, manau, jog esamų žaidėjų pakanka tiek treniruotėms, tiek rungtynėms. Mūsų rezervai dar nėra išnaudoti ir turime krepšininkų, kurie gali padaryti žingsnį į priekį. Tarp jų esu aš – esu pasiruošęs tai padaryti“, – kalbėjo puolėjas.
„AX Armani“ lengva ranka sumokėjo 200 tūkst. eurų išpirką „Budučnost“ klubui ir įsigijo Aleną Omičių, kai paaiškėjo, kad Kalebas Tarčewskis negalės žaisti 6 savaites. Kai amerikietis grįš į rikiuotę, Milano ekipa turės tris pajėgius „centrus“ ir kažkam teks trinti suolą net Italijos lygoje, kur dėl legionierių limito visi atvykėliai netelpa į dvyliktuką.
Kalbant apie rezervus, M.Kuzminskas gauna pasireikšti mažai ir tai riboja jo žaidimą. Puikus to įrodymas, kad lietuvis kol kas geriausią mačą sužaidė, kai buvo traumuotas Jeffas Brooksas ir tada per 30 minučių įmetė 19 taškų bei rezultatyvumu nusileido tik M.Micovui.
Prie turimų rezervų galima pridėti Europos taurėje žibėjusį Amedeo Della Valle (6 min., 1,9 tšk.), Dairį Bertanį (17 min., 6,1 tšk.) ar Curtisą Jerrellsą (15 min., 5,8 tšk.).
„AX Armani“ turi tokius pat šansus patekti į ketvirtfinalį kaip ir „Žalgiris“, bet Italijos ekipos galimybės sumažės, jeigu ketvirtadienį pralaimės kauniečiams.
Norėdami komentuoti prisijunkite.