Panevėžio „Lietkabelio“ komandoje Femi Olujobi yra išskirtinis žaidėjas tuo, kad jis yra vienintelis, kuris tik žengia pirmuosius žingsnius profesionaliame krepšinyje.
Po studijų NCAA į Lietuvą atvykęs 23 metų 206 cm ūgio amerikietis palygino skirtumus tarp NCAA ir europietiško krepšinio. Aukštaūgis taip pat papasakojo, kas yra sunkiausia pirmą kartą būnant taip toli nuo namų.
– Ar nesigailite, kad pradėti profesionalo karjerą pasirinkote būtent Lietuvoje?
– Ne. Kalbėjau su daug žmonių, kurių nuomonė man svarbi. Visi atsiliepė tik teigiamai apie lietuvišką krepšinį, o turnyras yra vienas geriausių Europoje. Tai yra puiki vieta žaisti krepšinį, ypatingai tuomet, kai pradedi profesionalo karjerą. Man garbė būti čia.
– Kuo skiriasi krepšinis Europoje ir NCAA?
– Fiziškumas skiriasi. Yra ir panašumų – ir ten, ir čia žaidžiamas komandinis krepšinis. Europoje žaidėjai turi daug daugiau įgūdžių ir geresnį krepšinio supratimą, žaidžia protingiau.
– Ar pirmą kartą esate taip toli nuo namų?
– Studijų metu mes vasarą keliavome į Ispaniją ir ten praleidome tris savaites. Taip ilgai toli nuo namų esu pirmą sykį.
– Kaip sekasi su tuo susitvarkyti?
– Aš vis dar mokausi. Bandau daug bendrauti su savo draugais, bet tai sudėtinga dėl didelio laiko skirtumo. Vis dėlto randame būdų, kaip bendrauti.
– Kokie didžiausi skirtumai tarp Panevėžio ir JAV?
– Aš iš Niujorko, todėl sunku palyginti. Ten daug žmonių, visada kažkas vyksta, daug veiksmo. Lietuvoje mažiau žmonių, tyliau, ramiau. Vilniuje daugiau veiksmo nei Panevėžyje.
– Ko labiausiai pasiilgote?
– Draugų. Manau, kad tai yra didžiausias dalykas. Taip pat ir šeimos.
– O kaip gi karaokė vakarai?
– Nenustebkite, jeigu kada pamatysite mane Panevėžyje dainuojant karaokę (juokiasi).
– Kodėl tai mėgstame?
– Nes tai yra smagu. Manau, kad tai atspindi mano asmenybę, nes su linksmas žmogus, kuris labai mėgsta būti su žmonėmis. Tai suteikia man šansą parodyti save.
– Artėja Helovinas. Kaip jis švenčiamas JAV?
– Tai nėra mano mėgstamiausia šventė – labiausiai mėgstu Kalėdas. Per Heloviną vaikai eina nuo namų durų iki kitų namų durų ir prašo saldainių. Visi puošia namus, ruošiasi šiai šventei. Su draugais varžomės, kas gaus daugiau saldainių.
– Galbūt bandysite šias tradicijas perkelti ir į Lietuvą?
– Nemanau, kad treneriui patiktų, jeigu turėčiau daug saldainių.
– Kas šiuo metu jus labiausiai džiugina?
– Geriausia tai, kad yra keli žmonės, iš kurių galiu daug ko išmokti. Galiu tiek mokytis pats, tiek eiti ir užduoti klausimus, o man viskas bus paaiškinta. Manau, kad tai yra geriausias dalykas.
– Kas tie žmonės?
– Kenas Brownas ir Željko Šakičius. Tai yra du žaidėjai, kurie turi daug patirties ir iš jų galiu daugiausiai išmokti.
Norėdami komentuoti prisijunkite.