Pirmadienį Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) baigėsi fantastiškas mažasis finalas, kuriame triumfavo Šakių „Vyčio“ ekipa.
Serijoje 0:2 atsilikinėjusi ekipa sugebėjo triumfuoti prieš Raseinių „Rasus“ po dviejų nerealių pratęsimų. Šis mačas buvo kur kas įdomesnis nei tuo metu vykę LKL susitikimai kartu sudėjus. Tačiau dabar ne apie rungtynes, o apie vieną žaidėją – 182 cm ūgio Tomą Galecką.
22-ejų vilnietis buvo Gintauto Reginos auklėtinis Anykščių komandoje ir NKL debiutavo būdamas vos 16-os. Vėliau jis žaidė sostinės „Statyboje“, kur taip pat negrojo pirmuoju smuiku.
T.Galecko pakilimas savotiškai prasidėjo nuo Molėtų „TiuMeno-Ežerūno“ ekipos. Komandą treniruojant Gvidonui Markevičiui, T.Galeckas daugiau buvo epizodinis žaidėjas ir keisdavo Tomą Gaidamavičių. Vairą perėmus Romualdui Petroniui, T.Galeckas tapo labai svarbiu faktoriumi ketvirtfinalio serijoje su kovingąja Jonavos ekipa.
Būtent T.Galeckas lemiamose, penktosiose, serijos rungtynėse pelnė 20 taškų ir tapo pagrindiniu pergalės kalviu. Kitą sezoną iš Molėtų pasitraukė Juozas Tumėnas su savo pinigais ir ekipa atsinaujino bei atjaunėjo. Tuomet jau T.Galeckas tapo pagrindiniu atakų organizatoriumi ir geriausią sezono mačą sužaidė pusfinalyje prieš Marijampolės „Sūduvą-Mantingą“, kai pelnė 20 taškų, surinko 32 naudingumo balus ir taip atvedė molėtiškius į finalą, taip padėdamas sukurti sensaciją.
„Perlas“ tapo „Lietuvos ryto“ dubleriais ir tada vietos sudėtyje atsirado vietiniam krepšininkui. Į namus grįžęs T.Galeckas pademonstravo gerą žaidimą, bet ekipa nieko nepasiekė, o ir jam reikėjo konkuruoti su Aisčiu Pilausku bei Margiriu Normantu.
Praėjusią vasarą T.Galeckas priėmė sprendimą persikelti į „Raseinius“ ir tai yra kol kas geriausias savo padarytas ėjimas karjeroje. Pirmą kartą T.Galeckas žaidė po daugiau nei 30 minučių ir pirmą kartą jis rungtyniavo taip, kad šiame straipsnyje galima kelti klausimą apie jo persikėlimą į Lietuvos krepšinio lygą („Tete-a-Tete Casino“ LKL).
Įžaidėjas savo žaidimą gerino viso sezono metu: pirmajame etape jo vidurkis siekė 13,5 taško ir 19,4 naudingumo balo, antrajame etape, kur „Rasai“ pateko tarp septynių pajėgiausių ekipų, rodikliai šoktelėjo iki 19,3 taško ir 25,2 naudingumo, o atkrintamosiose T.Galeckas gniuždė varžovus įmesdamas 19,6 taško ir rinkdamas 23,7 naudingumo balo.
Trečiajame mažojo finalo serijos susitikime T.Galeckas pelnė 37 taškus, bet to pergalei nepakako. Iniciatyvos jis ėmėsi ir lemiamame susitikime, kai trečiajame kėlinyje pelnė 15 taškų ir taip nustelbė visą „Vyčio“ ekipą, įmetusią 12. T.Galeckas ir lemiamu metu buvo šaltakraujiškas – dvitaškis su pražanga, taiklios baudos ir šaltakraujiški metimai iš vidutinio nuotolio.
Tokie įspūdingi rodikliai ir toks užtikrintas žaidimas rodo, kad T.Galeckas tikrai išaugo NKL marškinėlius ir yra vertas savojo šanso LKL. Tokio, kokį šiame sezone gavo Donatas Sabeckis ar Dovis Bičkauskis.
Teisingumo dėlei reikia pasakyti, kad tarp NKL ir LKL lygio – milžiniškas skirtumas. Pradedant nuo derinių išpildymo greičio iki fizinės kovos. Jeigu D.Sabeckis yra aukštas gynėjas, o D.Bičkauskis turi gerą tritaškį ir tvirtą kūną, tai T.Galecko fizinės savybės kelia klausimų. Ir čia svorio ar raumenų masės auginimas vargu ar padės, nes tada žaidėjas prarastų savo kitas geras savybes, pavyzdžiui, staigumą.
Vis dėlto T.Galeckas tikrai vertas šanso LKL. Nereikia kalbėti apie pirmojo šešeto komandas, bet Kėdainių „Nevėžyje“, Alytaus „Dzūkijoje“ ar „Šiauliuose“ tikrai galėtų parodyti savo sugebėjimus. Mažiausius biudžetus lygoje turinčios ekipos dažnai ieško žaidėjų iš NKL ir šis žaidėjas vertas rizikos.
Norėdami komentuoti prisijunkite.