G.Krapikas: apie I.Brazdeikio nepasidavimą, T.Dimšos išvykimą ir „Ryto“ naujokus (25) interviu

Sekmadienio vakarą Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) aistruolių laukia visuomet geidžiamas ir intriguojantis derbis – Vilniaus „Rytas“ namie priims Kauno „Žalgirį“.

Komandos yra šalia turnyro lentelėje: šiuo metu žalgiriečiai (17/2) pirmi, o „Rytas“ (16/3) mina ant kulnų. Per du pirmuosius ratus ekipos pasidalijo po pergalę, tad Andrea Trinchieri asistentas Gintaras Krapikas akcentuoja – visi supranta, jog šis susitikimas bus itin svarbus, dėliojant galutinę reguliaraus sezono rikiuotę.

„Negalvoju, kad „Rytas“ nenorėtų reguliariajame sezone likti pirmas ir turėti namų pranašumą. Treneris jų sakė, kad jiems lyg nelabai svarbu, kas man truputį skamba keistai – kiekvienas turi savo planų, dabar labai populiaru kitai komandai uždėti pergalės naštą. O po to žiūri, kad jie krenta dėl kiekvieno kamuolio. Lengvi žaidimai, mes juos priimame“, – šypsojosi G.Krapikas.

Rungtynių pradžia – 16.30 val., jas stebkite BTV ir Go3 kanaluose.

LKL.lt – pokalbis su G.Krapiku apie pasikeitimus „Ryte“, derbio kainą, Isaiah Wongo pasirašymą ir atsisveikinimą su Tomu Dimša.

– Su kokiomis nuotaikomis ir mintimis „Žalgiris“ grįžo iš Vitorijos, kur apmaudžiai pralaimėjo?

– Dabar toks atsakingas momentas – teoriškai dar yra galimybės kabintis Eurolygoje, bandome tai daryti. Belgrade tai pavyko, Vitorijoje truputį pritrūko, nors ta pergalytė būtų labai tikusi ir ji nebuvo toli. Etapas sudėtingas, bet grįžome su labiau pozityvu. „Baskonia“ yra į puolimą orientuota komanda, palikome juos namuose su mažiau nei 70 taškų, kas reiškia, kad gynyboje atlikome neblogą darbą. Taip, nepataikėme metimų, kuriuos galėjome pataikyti, prametėme per daug baudų. O kai pralaimi tašku, kiekviena smulkmenėlė svarbi.

– Galima sakyti teoriją, kad šiuo etapu kiekvienos rungtynės yra svarbiausios ir pergalių niekas neskaičiuoja, tačiau kiek pavyksta komandą atriboti nuo naštos, žvelgiant į turnyro lentelę ir matant, kaip įkrintamosios Eurolygoje tampa sunkiai pasiekiamos?

– Šiuo atveju tikrai žiūrime nuo rungtynių iki rungtynių, ateinančios svarbiausios, o po to kaip bus, taip bus. Pastarieji sezonai jau tokie yra – nėra, kad kelios komandos ryškiai atsiplėštų, visos tarpusavyje gali viena kitą nugalėti. Galvojame tik apie kitą mačą, o gale kaip bus, taip bus.

– Kiek iššūkis tiek štabui, tiek žaidėjams buvo persigrupavimas, netekus vieno lyderių? Atrodo, Lonnie Walkeriui atvykus visi tik spėjo prisitaikyti prie jo, o dabar jo jau netekote.

– Galvoju, kad žaidėjams yra sudėtingiau nei treneriams. Walkeris tik atėjo ir nusistovėjusi rotacija pasikeitė, kažkas ėmė žaisti mažiau, kažkas stūmėsi į kitą poziciją. Mums lengviau pasakyti: išeisi ir daryk tą bei aną. O žaidėjams sunkiau susitaikyti, kad gal žais mažiau minučių ar žais ne toje pozicijoje, kur jaučiasi geriausiai.

– Ne visada iš JAV atvykusiems žaidėjams adaptacija Europoje yra lengva. Kaip šį kelią eina Isaiah Wongas?

– Treneriui reikia atiduoti pagarbą, nes jis tikrai nieko neforsuoja. Niekas jam nesako, kad įėjęs turi kažką daug rodyti, išleidžiame jį, kol jis duoda naudos, o jei ne – jis sėda. Kaip ir mače su Utena: per pirmą išėjimą jis greit susimetė 10 taškų, o kadangi mačas gavosi įtemptas ir žmogus tik atėjęs į komandą, gali jį greitai sudeginti, jei jis pajaus, kad lemiamu metu kažkas įvyko per jį. Palikome jį nuošalyje, kad stebėtų, kaip viskas vyksta, ir rungtynes pabaigėme su situacijas jau žinančiais žaidėjais. Buvo sunku, bet galiausiai laimėjome.

Jis pats supranta, kad nebus taip, kad jis atvyks, paims kamuolį ir visi stebėsis, kaip jis žaidžia. Jis nori išsikovoti savo minutes, parodyti, kad žaisti aukšto lygio krepšinį geba, o toliau žiūrėsime. Vis tik jis jaunas, progresuojantis, turintis ambicijų kilti. Jei jis klausysis, perspektyva yra nebloga.

– Kaip manote, su kuo susijęs pagerėjęs Igno Brazdeikio žaidimas? Ar didesniu vaidmeniu, ar prisideda ir kiti dalykai?

– Čia toks užburtas ratas: jei žaidėjas gauna daugiau minučių, jis geriau žaidžia, bet kad jis jų gautų daugiau, turi žaisti gerai, kad treneris to laiko duotų. Man patiko, kad pradžioje sezono, kuri Iggy nebuvo lengva, juolab, kai jis nedaug žaidė ir „Olympiacos“, jis atvyko su ambicijomis čiupti, griebti ir daryti, bet kai buvo rungtynių, kuriose jis net nepatekdavo į 12-tuką, jis nepasidavė. Kadangi turime įgūdžių trenerį Renaldą, jis sąžiningai su juo dirbo, Ignas nepraleido nė vienos individualios treniruotės ir prašėsi pats. Tas darbas ir nepasidavimas jam atsipirko. Vienos solidžios rungtynės, kitos, taip jis įgijo trenerio pasitikėjimą ir atsiskleidė pilnai.

– Nepaisant to, kad Lukas Lekavičius neturėjo didelio vaidmens, ar ta jo netektis dabartiniu etapu pasijaučia labiau?

– Be abejo, dėl to ir Wongo pasirašymas buvo neišvengiamas. Negalėjome ieškoti žaidėjo, kuris atvyktų po 2–3 savaičių, jis atitiko, ko ieškome, ir buvo pasiruošęs atvykti greitai. Dovis buvo tik grįžęs po traumos, Lukas – iškritęs, Tomas – išvyko, mums reikėjo žmogaus, kuris galėtų saugiai atsivaryti kamuolį.

– Tomas Dimša buvo sveikas jau kurį laiką, tačiau „Žalgiryje“ taip ir nežaidė. Ar nebuvo svarstymų vis tik į įtraukti į rotaciją ir pabandyti?

– Jei būtume kažką žinoję, kad Lonnie išvyks ir Lukas gaus traumą... Kiekvienas žaidėjo registravimas ir perėjimas fiksuojamas, vis tiek yra limitai ir ribojimai. Buvo priimtas sprendimas, kad Tomas išeis į kitą komandą tada, kai atsiras tinkamas jam pasiūlymas. Jis sportavo su mumis, įgijo formą ir jei Saragosos klubas būtų neatsiradęs, be abejo, jis dabar būtų turėjęs galimybę prisijungti prie mūsų. Bet tai įvyko tuo pačiu metu: mums lyg žaidėjo reikėjo, bet jis jau išėjo ir rado naują klubą. Gavosi, kaip gavosi.

– T.Dimša vis tiek yra atidavęs daug gyvenimo metų „Žalgirio“ organizacijai, paklausiu kaip žalgiriečio apie žalgirietį: ko tikitės iš Tomo šį sezoną Saragosoje ir apskritai ateityje?

– Visų pirma, džiugu, kad ilgai trukusi reabilitacija po krepšininkams nepatogios peties traumos pavyko ir jis pilnai atsistatė. Džiugu, kad Tomui pasitikėjimą parodė viena Ispanijos lygos komandų. Dabar tikėtis, kad nežaidęs pusę sezono jis ateis ir iškart rodys viską, ką gali, negalima. Galvoju, jog gavęs šansą, žinant, koks profesionalas Tomas yra, jis tikrai bandys juo pasinaudoti. Tomui jau daugiau nei 30 metų, norėtųsi jo gero ir sėslesnio pasirodymo kokioje nors komandoje. Tikiuosi, artimiausiomis savaitėmis jis pagerins savo žaidimą ir turės galimybę likti ar Saragosoje, ar apskritai Ispanijoje.

– Sekmadienį – derbis su Vilniaus „Rytu“, kuriam daug laiko ruoštis neturėjote. Kaip vyko pasiruošimas?

– Žinome, kad tai „Betsafe-LKL“, tačiau abi komandos turime po 2–3 pralaimėjimus, o pirma vieta reguliariajame sezone visiems yra svarbi. Yra galimybė, kurią turime išnaudoti, nepaisant to, jog prieš porą dienų žaidėme sunkias savo rungtynes. Bet „Rytas“ taip pat tą darė savo taurėje. Negalvoju, kad „Rytas“ nenorėtų reguliariajame sezone likti pirmas ir turėti namų pranašumą. Treneris jų sakė, kad jiems lyg nelabai svarbu, kas man truputį skamba keistai – kiekvienas turi savo planų, dabar labai populiaru kitai komandai uždėti pergalės naštą. O po to žiūri, kad jie krenta dėl kiekvieno kamuolio (Juokiasi). Lengvi žaidimai, mes juos priimame.

– Pastaruosius keletą metų „Žalgiriui“ sunkiai sekasi žaisti Vilniuje. Ar komanda išvengia komplekso, kurį tokioje situacijoje galbūt jau galima pradėti įgyti?

– Tie skaičiai tai byloja, tačiau turime naujų žaidėjų, kurie skaičius žino, bet su tuo nesusidūrė. Tai neturėtų lemti. O jei taip atsitinka, kad kas vyko pernai ar užpernai, lemia šį sezoną, tai nėra profesionalios komandos bruožas. Kiekvienas nori parodyti, kad esame kitokia komanda ir atėjome laimėti.

– Kaip manote, kiek „Ryto“ veidą pakeisti gali vienas naujokų – Parkeris Jacksonas-Cartwrightas?

– „Rytas“ jį pasirašinėjo ne visai tam, kad pakeistų veidą, vis tik jų branduolys stiprus, bet kad tikrai sustiprintų klubą. Jis buvo traumuotas, kurį laiką neturėjo žaidybinės praktikos, jam reikia laiko įsivažiuoti. Žinoma, ką jis gali, ko negali, tai žinomas žaidėjas, čia jau bus mūsų namų darbų reikalas, kiek leisime jam stiprinti „Rytą“.

– Jums gerai žinomas veidas Artūras Gudaitis tapo „Ryto“ dalimi. Kiek didelė paspirtis tai bus vilniečių priekinei linijai, nepaisant to, kad derbį jis dar praleis?

– Tikrai negaliu pasakyti, ar tas pasirašymas būtų, jei Ąžuolui nebūtų nutikusi trauma. Gal klubas nebūtų ieškojęs galimybės rašytis Artūrą. Bet jų situacija įtempta Čempionų lygoje, negali praleisti savaites su vienu centru, laukdamas Ąžuolo. Kai tik išgirdome, kad Gudaitis paliko Japoniją, pirma mintis buvo, kad jei jis neliks Japonijoje, „Rytas“ bandys jį prisikalbinti.

– Giedrius Žibėnas sakė, jog supranta, kad „Žalgiris“ į Vilnių vyks piktas. Ar su tokia nuotaika ir vykstate?

– Suprantu, kad labai paprasta pažiūrėjus į lentelę pasakyti, kad esame pirmi, bet mūsų atsiplėšimas labai plonas. Jei norime būti viršuje, reikia ieškoti kiekvienos galimybės, ypač prieš tiesioginį priešininką, kurį paliktumei žemiau per porą pergalių. Ar pikti, ar ne, bet tai svarbios rungtynės, norint laimėti reguliarųjį sezoną.

„Ilgoji pertrauka“: lažybos NKL‘e, kaip įsidarbinti LKL klube, krepšininkų ligos, netikros informacijos pakišimas žurnalistams ir LKL transliacijų likimas