G.Krapikas: apie naują „Žalgirio“ veidą, grandų iš panosės pavogtus įžaidėjus, jaunimą ir „Lietuvos ryto“ komplektaciją (19)

2009 metų gruodžio pabaigoje Kauno „Žalgirio“ vyriausiojo trenerio postą palikęs Gintaras Krapikas sugrįžo į komandą po beveik ketverių metų pertraukos.

Palikęs Kazanės „Unics“ klubą G.Krapikas tapo vyr. trenerio Iliaso Zouroso asistentu. Kol „Žalgiris“ rengiasi naujajam sezonui, G.Krapikas dirba Lietuvos rinktinėje ir talkina Jonui Kazlauskui, tačiau laisvu laiku aktyviai domisi ir Lietuvos čempionų reikalais.

Interviu portalui Krepsinis.net G.Krapikas atvirai papasakojo apie savo sentimentus „Žalgiriui“, komandos komplektaciją, viltis kitame sezone ir naujo įžaidėjo paieškas, kurios šiemet užtruko kaip niekad ilgai.

– Ką jums „Žalgiris“ turi tokio, ko neturi kitos komandos?

– Iš pradžių prie televizoriaus verkdavau dėl tos komandos rezultatų, sekiau kiekvienas rungtynes. Po to likimas taip lėmė, kad 10 metų pats žaidžiau „Žalgiryje“ ir dar septynerius metus dirbau treneriu. Tiesiog tai nėra eilinė komanda, o ta, kuri nuo neatmenamų laikų yra širdyje ir nesvarbu, kur aš dirbčiau. „Unics“ klube buvo puikios sąlygos ir mielai ten dirbau. Sielos komanda visam gyvenimui liks „Žalgiris“ ir niekas to nepakeis.

– Jeigu padėjus visus sentimentus į šalį, kuo dar „Žalgiris“ yra išskirtinis?

– Tai – labai mylima komanda. Ji sulaukia daug dėmesio, daug žmonių dėl jos išgyvena. Daug kas kritikuoja ir iš dalies tai daro teisingai. „Žalgiris“ nėra nuobodus. Jame visada kažkas vyksta: nuo langų užkalimo iki aukštų pakilimų. Praėjusio sezono pradžioje žurnalistai jau skaičiavo, kokį varžovą kauniečiai turės Eurolygos finaliniame ketverte. „Žalgiris“ nėra nuobodus ir čia visada kažkas vyksta. Kartais geri, o kartais blogi dalykai. Kaip ir gyvenime.

– Ar jus nustebino žinia apie tokią prastą „Žalgirio“ finansinę padėtį?

– Turiu nemažai informacijos, nes mano daug draugų dirba krepšinio pasaulyje. Kai buvo paskelbtos sumos, kurias „Žalgiris“ skolingas, aš tikrai nustebau. Galima būti kažkam kažkiek skolingu, bet tokie skaičiai nustebino. Nemalonu, kad tai vėl susiję su „Žalgiriu“, bet toks jau klubo likimas.

– Manote, kad pavyks „Žalgiriui“ išsikapstyti iš skolų liūno?

– Manau, kad visi, kuriems klubas liko skolingas, suprato padėtį, jog iš karto „Žalgiris“ negali visiems grąžinti skolų. Paulius Motiejūnas pateikė visiems planą, su kuriuo jie sutiko. Geriau truputį palaukti ir pasiimti savo pinigus, nei per teismus jų reikalauti ir paskelbus klubui bankrotą likti be nieko. Pasirinkta taktika patikėjo daug kas, net ir nauji žaidėjai. „Žalgiris“ bus mokus ir atsiskaitinės su skolininkais.

– Dirbote su Vladimiru Romanovu. Kaip vertinate jo vadovavimo stilių?

– Buvau pirmas treneris jam atėjus į klubą. Kiekvienas savininkas yra savotiškai keistas ir Romanovas nėra išimtis. Kiekviename klube yra tokių žmonių, kurie turi daug valdžios ir jie gali sau leisti vadovauti tokiu stiliumi, koks jiems atrodo priimtiniausias. Toks buvo Romanovo stilius ir aš turėjau jį pripažinti.

Naujas „Žalgirio“ veidas

– Sekate kaip komandai sekasi draugiškose rungtynėse. Kokį kol kas įspūdį palieka „Žalgiris“?

– Mačiau Garasto taurės dvejas rungtynes ir pasikalbame su treneriu Zourosu. Nuo vasaros pradžios treneris Zourosas pradėjo dirbti su išplėsta komandos sudėtimi, kol nebuvo užsieniečių ir pagrindinių pirkinių. Darbas su jaunimu jau dabar duoda vaisių, nes matosi, jog kai kas iš jaunimo sėkmingai prisijungė. Bent jau rezultatai nėra blogi. Žaidimo visada norisi geresnio, bet laimėta Garasto taurė, dukart nugalėtas „Lokomotiv-Kuban“ klubas, turintis Eurolygos lygio sudėtį. Aišku, trūksta Kalniečio, Jasaitis nežaidė, bet tai yra labai galinga komanda. Esant „Žalgiriui“ ne pilnos sudėties laimėti dukart, rodo ėjimą tinkama linkme. Nors treneris Zourosas ir norėtų, kad viskas vyktų greičiau, bet teisybė yra tokia, jog reikia šiek tiek geriau palaukti. Dabar „Žalgirio“ rodomi rezultatai yra geri.

– Kaip manote, ar Vytenis Čižauskas, Mindaugas Kupšas, Siimas-Sanderis Vene yra pasiruošę žaisti Eurolygoje?

– „Žalgiris“ suteikė šiems žaidėjams šansą ir jiems šie metai bus kertiniai. Jeigu sugebės parodyti, kad gali žaisti tokiame lygyje, jiems durys bus daug kur atviros: Čižauskui į Lietuvos rinktinę, Vene pakels savo vardą Europoje, nors pernai turėjo neblogų rungtynių Europos taurėje, bet tai visai kitas lygis. „Žalgiryje“ atsakomybė ir lygis yra kur kas didesni. Pažiūrėsime, ar Kupšas jau dabar gali keletą minučių žaisti aukščiausiame lygyje, ar jam dar reikia laiko ir tas susidomėjimas iš NBA komandų nebuvo per ankstyvas. Daugeliui žaidėjų tai bus patys svarbiausi metai.

– Kiek komandos rezultatai priklausys nuo Martyno Pociaus, Pauliaus Jankūno ar Kšištofo Lavrinovičiaus žaidimo?

– Tai bus pagrindiniai žaidėjai. Amerikietis Dentmonas užims pagrindinio įžaidėjo vietą, kuri yra labai svarbi. Liko Jankūnas, kuris yra labai svarbus „Žalgiriui“. Robertas Javtokas ir Kšištofas klubo priekinę liniją padaro labai gera ir pilnai galinčia rungtyniauti Eurolygoje. Įdomu, kaip reaguos po pertraukos sugrįžęs Pocius. Ar jis sugebės po ilgo sėdėjimo ant suolo „Real“ komandoje vėl įsijungti sėkmingai į komandą. Daug klausimų yra, bet labai svarbų vaidmenį „Žalgiryje“ vaidins būtent tie krepšininkai, kurių dabar dar su komanda nėra.

– Stebite M.Pocių rinktinėje iš arti. Ar jis jau grįžta į sau įprastą ritmą?

– Labai gerai, kad Martynas visą vasarą dirba rinktinėje ir žaidžia aukščiausiame lygyje. Pradžioje tikrai jautėsi ta pauzė, kokią jis turėjo. Net nebuvo aišku, ar jis visiškai spės pasveikti. Kai jau pradėjo sportuoti, išryškėjo, jog žaidybinės praktikos trūkumas atsiliepė ir tai truko keletą mėnesių. Su prancūzais Pocius jau žaidė taip, kokį jį esame įpratę matyti. Aišku, būna ir pasyvesnių rungtynių. Labai tikiuosi, kad Martynas demonstruos tokį žaidimą, koks buvo prieš jam išvykstant į „Real“ gretas.

– Ilgai negalėjote rasti pagrindinio įžaidėjo ir galiausiai pasirašėte sutartį su Justinu Dentmonu. Kuo šis krepšininkas jus sužavėjo?

– Reikėjo mums žiūrėti, kiek mes turime lėšų ir ką galime įsigyti. Už turimus pinigus ieškojome optimaliausio varianto ir galvoju, kad praėjusių metų NBDL naudingiausio žaidėjo titulas jam buvo didelis pliusas. Mes tikrai nebuvome vieninteliai jo norintys, bet klubo atstovai sugebėjo įtikinti žaidėjo agentą, jog tai tinkama vieta jam rimtai pradėti žaisti Eurolygoje. Manau, kad tikrai padarėme teisingą pasirinkimą ir Dentmonas galės vesti komandą į priekį.

– J.Dentmonas yra labiau taškus pelnantis, nei komandai vadovaujantis žaidėjas. Būtent tokio ir norėjote?

– Mes norėjome, kad žaidėjas ne tik perduotų kamuolį, bet ir galėtų prasiveržti, surengti greitą puolimą, pats pelnyti taškus. Tai Dentmonas kol kas mums ir demonstruoja.

– Buvo kalbų, kad su jūsų į įžaidėjo poziciją norėtu įsigyti Marquezu Haynesu sutartį pasirašė Milano „Emporio Armani“, o Sienos „Montepaschi“ nugvelbė Ericą Greeną. Šiuos žaidėjus įsigyti sutrukdė tik finansai?

– Dar Jacobą Pulleną nugvelbė „Regal Barcelona“. Čia prasideda agentų žaidimai. Jie turėjo rankose mūsų siūlomą kontraktą ir nubėgo pas turtingesnius klubus prašydami daugiau pinigų. „Žalgirio“ vardas Europos krepšinio rinkoje yra gerai užsirekomendavęs. Ta prasme, kad mes mokame pasirinkti žaidėjus ir ilgai svarstome prieš pasirašydami sutartį, nes mokėdami pinigus negalime suklysti. Turtingų komandų privalumas yra duoti daugiau pinigų ir įsigyti mūsų norimą krepšininką.

– Negaliu nepaklausti, kokį jums įspūdį palieka Vilniaus „Lietuvos ryto“ komplektacija?

– Pirkiniai kalba patys už save. Omaras Cookas, Martynas Gecevičius ir Andreas Glyniadakis rodo, kad klubas padarė išvadas iš praėjusių metų komplektacijos ir atsakingiau pažiūrėjo į šį reikalą. Komanda tikrai gerai sukomplektuota. „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ dvikovos visada yra kitokios ir ne visada viską lemia tiesioginiai krepšinio veiksniai. Daug būna tų užkulisinių judesių, tad bus įdomu, kaip šiemet kovosime vieni su kitais.

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.