Geriausių Lietuvos krepšininkų penkiasdešimtukas (1–5 vietos) (37)

Krepsinis.net antrus metus paeiliui pristato Lietuvos krepšininkų reitingą. Penketas portalo žurnalistų surikiavo savo nuomone pajėgiausius šalies žaidėjus, o bendras to rezultatas pateikiamas jūsų teismui.

Edgaras Pulkovskis, Gabrielė Miknevičiūtė, Karolis Tretjakas, Tautvydas Kubilius ir Rokas Liolaitis sudėliojo savo penkiasdešimtukus, kiekviename iš jų aukščiausią vietą užėmęs krepšininkas gavo 50 taškų, antras – 49, trečias – 48 ir taip toliau. Žaidėjai išrikiuoti pagal bendrą taškų sumą, o esant lygiam rezultatui – pagal aukščiausią individualiame penkiasdešimtuke užimtą vietą.

Žaidėjai buvo vertinami pagal šį sezoną pademonstruotą meistriškumo lygį, neatkreipiant dėmesio į jų praeities pasiekimus ar ateities perspektyvas. Taip pat daugiau svorio buvo suteikiama individualiems pasirodymams, komandinius rezultatus paliekant nuošalyje. Skliaustuose nurodyta pernai užimta vieta, brūkšnelis reiškia, kad dar pernai šis žaidėjas buvo už 50-tuko ribos.

6–10 vietos>>>

11–15 vietos>>>

16–20 vietos>>>

21–25 vietos>>>

26–30 vietos>>>

31–35 vietos>>>

36–40 vietos>>>

41–45 vietos>>>

46–50 vietos>>>

5. (5) Artūras Gudaitis (Sankt Peterburgo „Zenit“)

Statistika Eurolygoje: 20 minučių, 9,7 taško (60 proc. dvit.), 4 atk. kam., 0,7 rez. perd., 12,8 naud. bal.

Statistika Vieningoje lygoje: 20 minučių, 11,1 taško (59 proc. dvit.), 4,6 atk. kam., 0,3 rez. perd., 13,1 naud. bal.

Klaipėdietis šį sezoną vėl neišvengė smulkių traumų, dažnai kliudžiusių jam rungtyniauti, tačiau Eurolygoje spėjo sužaisti 31 iš 34 reguliariojo sezono mačų, galiausiai iškrisdamas tik atkrintamųjų serijoje prieš Barselonos „Barcelona“. Apmaudu, kad trauma sutrukdė jam padėti ir Lietuvos rinktinei, kurioje būtų patikimai ilsinęs pagrindinius bokštus ir pavertęs priekinę liniją dar pavojingesne.

28-erių aukštaūgis vėl puikiai išnaudojo savo pliusus – fizinė jėga, žaidimas arti krepšio ir grumtynės dėl kamuolių. Lietuvio kovingumą puikiai iliustruoja tai, kad Eurolygoje net 40 procentų savo kamuolių jis nusiėmė puolime (50 iš 125). Džiugina ir stabilus pataikymas nuo baudų metimų linijos (76,6 procento), paverčiantis jį vienu produktyviausių Eurolygos žaidėjų. Apmaudu, kad tikslumas atakuojant krepšį nevirsta tolimais metimais, kurių šį sezoną A.Gudaitis neišmetė nė vieno.

Arturas Gudaitis Highlights 25 Pts vs Panathinaikos#zenit #zenitbasket pic.twitter.com/fbj673G1qx

— SPG Highlights (@SPGhighlights) January 8, 2021

Stebint rinktinės žaidimą tapo akivaizdu, kodėl „Zenit“ aukštaūgis didelę karjeros dalį skyrė bandymams persiorientuoti į sunkiojo krašto puolėjo poziciją. Rinktinėje laiką baudos aikštelėje vargiai dalinosi Jonas Valančiūnas ir Domantas Sabonis, o faktas, kad ir penktas geriausias Lietuvos krepšininkas žaidžia toje pačioje pozicijoje, yra perteklinis. A.Gudaičio prisijungimas būtų net apsunkinęs Dariaus Maskoliūno užduotis sudėliojant rotaciją, nes tokį žaidėją laikyti ant suolo yra per didelė prabanga.

Svarbiausią vasaros darbą 208 cm ūgio vidurio puolėjas jau atliko – jis pratęsė sutartį su „Zenit“ ir užsitikrino dar bent sezoną žaidimo Eurolygoje. Vasarą jis turėtų paskirti fiziniam pasirengimui ir traumų prevencijai, kad kitą sezoną pavyktų išvengti rungtynių praleidimo lemiamu metu. Jis yra vienas retų lietuvių, kuris gali užtikrintai rungtyniauti užsienio Eurolygos klube ir gali tuo išties didžiuotis.

4. (4) Rokas Giedraitis (Vitorijos „Baskonia“)

Statistika Eurolygoje: 29 minutės, 12,7 taško (41 proc. trit.), 3 atk. kam., 1,5 rez. perd., 12,9 naud. bal.

Statistika Ispanijoje: 30 minučių, 13,3 taško (35 proc. trit.), 3,4 atk. kam., 1,6 rez. perd., 13,7 naud. bal.

R.Giedraitis praėjusį sezoną nenustojo stebinti. Jo persikėlimas iš Berlyno ALBA į Vitorijos „Baskonia“ įvyko neįtikėtinai sklandžiai – jau antrajame sezono mače jis sugebėjo Belgrade suversti 26 taškus ir parodė, kodėl atsidūrė vienoje pajėgiausių Ispanijos ekipų. Sezono eigoje bangelių netrūko, tačiau pozityvumo buvo daug daugiau nei negatyvo.

Tauragėje gimęs talentas geriausiai vėl jautėsi greitame žaidime ir ieškodamas progų atakuoti iš toli. Tritaškių praėjusį sezoną Eurolygoje jis išmetė net daugiau nei dvitaškių ir dvigubai daugiau nei baudų metimų (atitinkamai 163, 159 ir 74 bandymai). Snaiperio efektyvumą puikiai iliustruoja faktas, kad jam pritrūko tik šešių taiklių baudų metimų, kad būtų pavykę įsirašyti į prestižinį (50/40/90) klubą. Prie puikaus sezono prisideda ir faktas, kad jis praleido tik vieną vienintelį mačą, nerungtyniaudamas 12-ajame Ispanijos pirmenybių ture.

La primera de Rokas Giedraitis con el Baskonia, este triple #SuperCopaEndesa pic.twitter.com/lh7WcOy6kv

— Gigantes del Basket (@GIGANTESbasket) September 12, 2020

Rinktinėje R.Giedraitis vėl nepademonstravo klube rodomo efektyvumo, tačiau sunku kaltinti, kad skubotas įsiliejimas į nepažįstamas D.Maskoliūno schemas nebuvo itin sklandus. 28-erių atletas išliko vienu patikimiausių rinktinės snaiperių ir buvo patikimas per savo gautas minutes, nors galutinis rezultatas ir tapo nusivylimu. Vis dėlto rinktinei visada bus reikalingi perimetre žaidžiantys Eurolygos žaidėjai, o R.Giedraitis yra vienas užtikrinčiausiai šį darbą galinčių atlikti žmonių.

Kitą sezoną 200 cm ūgio lietuvis vėl praleis Vitorijoje, kurioje konkurencija bus tik didesnė – kamuolį teks dalintis su atvykusiais puolimo ginklais Wade‘u Baldwinu, Vanja Marinkovičiumi ir Simone Fontecchio. Vis dėlto nestinga optimizmo, kad R.Giedraitis suras progų atlikti savo metimus ir jo statistika kristi neturėtų. Iki šiol sunku atsisakyti minties, kad tokio sukirpimo žaidėjas labiau tiktų Nacionalinei krepšinio asociacijai (NBA) nei Eurolygai, tačiau užuominų apie laimės mėginimą už Atlanto kol kas nėra, o ir buvimas 22-uoju rezultatyviausiu Eurolygos žaidėju nėra prastas pasiekimas.

3. (3) Marius Grigonis (Kauno „Žalgiris“)

Statistika Eurolygoje: 28 minutės, 13,4 taško (46 proc. trit.), 2,1 atk. kam., 3,3 rez. perd., 13,7 naud. bal.

Statistika LKL: 21 minutė, 12,9 taško (47 proc. trit.), 2 atk. kam., 3,4 rez. perd., 15,1 naud. bal.

M.Grigonis anksti pateikė save po padidinamuoju stiklu – jau sezono pradžioje ėmęsis svaidyti lemiamus metimus jis įtvirtino lyderio rolę „Žalgiryje“ ir tarp lietuvių išsiskyrė charakterio demonstravimu paskutinėmis rungtynių minutėmis. Ankstyvoje sezono stadijoje tapo skaudžiai akivaizdu, kad gimtąjį Kauną jis jau išaugo.

27-erių gynėjas visą sezoną išlaikė fantastišką pataikymą iš toli bei tritaškiais varžovus baudė su pavydėtinu stabilumu. Per sezoną jis sužaidė 77 mačus ir tik šešis kartus paliko aikštelę nepataikęs nė vieno tolimo metimo. Įspūdingiausia serija – bent vienas tritaškis pataikytas visuose reguliariojo LKL sezono mačuose. Prie to galima pridėti gerą pikenrolo žaidimą, užtikrintus prasiveržimus, sugebėjimą provokuoti pražangas, įsirašymą į „50/40/90“ klubą tiek LKL, tiek Eurolygoje bei pergales išplėšusius metimus. Šaukštu deguto medaus statinėje tampa tik gerbėjus erzinti pradėjusi kūno kalba, nuolatiniai nusiskundimai teisėjams ir išaugus rolei puolime sumažėjęs dėmesys gynybai.

This angle of Marius Grigonis’ game winner 😍🔥

Did you guys see? @FCBBTogether ? pic.twitter.com/bF1lusLNMl

— Rob Karaznevic (@dogtheballer) December 23, 2020

Rinktinėje jo rolė buvo smulkesnė nei „Žalgiryje“, tačiau 198 cm ūgio kaunietis ir toliau nevengė imtis iniciatyvos bei olimpinėje atrankoje tapo trečiu rezultatyviausiu Lietuvos žaidėju, taip pagrįsdamas savo vietą reitinge. Vis dėlto metimai iš toli jau nekrito taip gausiai, kaip klubiniame sezone (5/17, 29 procentų taiklumas), o jo mėginimai pačiam užbaigti atakas dažnai atrodė kiek forsuoti ir tarsi neatitinkantys trenerių sumanymų žaisti per aukštaūgius. „Iš žaidimo“ jis išmesdavo po 8 metimus per rungtynes, palyginimui J.Valančiūnas – 8,5, D.Sabonis – 8,2.

Vos pasibaigus sezonui paskelbta, kad M.Grigonis jungiasi prie Maskvos CSKA ekipos. Toks persikėlimas į „armiečių“ gretas nesukėlė tokio ažiotažo, su kokiu būtų pasitiktas dar prieš keliolika metų – gerbėjams galima padėkoti už adekvatumą ir supratimą, kad žaidimas Eurolygos grande yra kiekvieno lietuvio siekiamybė. Sezono pabaigoje kaunietis jau atrodė išsisėmęs ir jam tikrai pravers naujas iššūkis, nors žinios apie Aleksejaus Švedo prisijungimą prie CSKA ir kelią klausimų dėl jo rolės komandoje.

2. (2) Jonas Valančiūnas (Memfio „Grizzlies“)

Statistika NBA: 28 minutės, 17,1 taško (37 proc. trit.), 12,5 atk. kam., 1,8 rez. perd.

Uteniškis pagaliau atrodo visiškai išnaudojantis savo potencialą – Memfyje tapęs vienu labiausiai patyrusių žaidėjų jis sužaidė karjeros sezoną ir gerbėjų yra nuolat įtraukiamas tarp be reikalo neįvertintų lygos žaidėjų. Gerus individualius pasiekimus pavyko suderinti ir su komandine sėkme – „Grizzlies“ grįžo į atkrintamąsias, nors ten kalnų ir nenuvertė.

J.Valančiūnas išlaikė sau būdingą žaidimą, didžiąją dalį laiko praleisdamas baudos aikštelėje bei dominuodamas joje. Pagal atkovotus kamuolius jis užėmė trečiąją vietą visoje NBA (12,5 per rungtynes), nusileisdamas tik Clintui Capelai ir Rudy Gobertui. Šiuos kolegas jis pranoko rezultatyvumu ir sugebėjimu gana stabiliai, nors ir retai, atakuoti iš toli, taip oficialiai tapdamas vienu produktyviausių tradicinio stiliaus aukštaūgių visame pasaulyje. Kiek mobilesnis jis atrodė ir gynyboje, nors tvarkytis su gynėjais išlieka itin sunkia užduotimi, neleidžiančia jam patikimai įsijungti į „viską keičiam“ sistemą.

Jonas Valanciunas holding his follow through after a dunk is the entertainment we deserve pic.twitter.com/chqQn857Mr

— Fastbreak Breakfast (@fastbreakbreak) May 14, 2021

Rinktinėje 29-erių vidurio puolėjas dar kartą įrodė, kokia sunkiai sustabdoma jėga jis yra FIBA sistemoje. Per visą pasirengimą ir olimpinę atranką aukštaūgis nesutiko sau lygaus varžovo ir Kaune rinko daugiau naudingumo balų (23) nei žaidė minučių (21,7). Nuo dar įspūdingesnės statistikos jį sulaikė nebent padidintas varžovų dėmesys ir gana tiesmukas bandymas žaisti tik per J.Valančiūną, nesukuriant dėmesio nukreipimo kitose aikštės dalyse.

Visų pasiekimų neužteko reitinge aplenkti D.Sabonio. Balsavimas buvo atliktas dar prieš rinktinių pasirodymus, kuriuose uteniškis buvo ženkliai geresnis, tačiau tai vargiai pakeitė bendrą nuomonę. Jaunesniam kolegai J.Valančiūnas nusileidžia universalumu bei tiesiog yra geriau prisitaikęs žaisti FIBA sistemoje, kurios svarbą parodo ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) rinktinės pralaimėjimai pasirengimo starte. Lietuvis kitą sezoną turėtų išlikti tarp „Grizzlies“ lyderių ir norisi palinkėti 30-ąjį gimtadienį sutikti su dar geresniais individualiais ir komandiniais pasiekimais.

1. (1) Domantas Sabonis (Indianos „Pacers“)

Statistika NBA: 36 minutės, 20,3 taško (32 proc. trit.), 12 atk. kam., 6,7 rez. perd.

Arvydo Sabonio atžala išlaikė geriausio Lietuvos krepšinio vardą, tačiau lyginant su pernykščiu reitingu sugebėjo dėti dar vieną žingsnelį į priekį ir tai atliko vienbalsiai. Antrą kartą į NBA „Visų žvaigždžių“ rungtynes patekusio aukštaūgio spindėjimas Lietuvos krepšinio padangėje niekam nebekelia klausimų, o iš 25-erių žaidėjo prašyti daugiau tiesiog neapsiverčia liežuvis.

Karjeros sezoną sužaidęs lietuvis NBA užėmė ketvirtąją vietą pagal atkovotus kamuolius, su 12 vidurkiu išsirikiuodamas iškart už J.Valančiūno, tačiau tautietį gerokai pranoko rezultatyvių perdavimų grafoje (6,7 per mačą, 13 vieta lygoje). Toks universalumas leido jam surinkti net 48 dvigubus ir 9 trigubus dublius, pagal pastaruosius nusileidus tik Russellui Westbrookui, Nikola Jokičiui, Jamesui Hardenui ir Luka Dončičiui. Išties elitinė kompanija. Stokojantis atletiškumo, tačiau puolimą organizuoti galintis aukštaūgis kartu su N.Jokičiumi išlieka unikaliausiomis NBA žvaigždėmis, o iki visiškos laimės trūksta tik geresnių komandos rezultatų – „Pacers“ iškrito už atkrintamųjų borto.

Your Eastern Conference Player of the Week, Domantas Sabonis 🔥

24.3 points per game
11 rebounds per game
7 assists per game
1 triple-double
1 game-winner pic.twitter.com/xm90TDK8VA

— Indiana Pacers (@Pacers) December 28, 2020

Rinktinėje D.Saboniui sekėsi kiek sunkiau ir lyderio rolę teko užleisti J.Valančiūnui, nors tam yra akivaizdžių priežasčių. Uteniškis yra geriau prisitaikęs FIBA krepšinyje bei turi daugiau patirties žaidžiant su Lietuvos geriausiais. Akivaizdu, kad D.Sabonis neatskleidė viso savo potencialo, o tam sutrukdė tiek labiau užkimšta baudos aikštelė, tiek statiškas rinktinės žaidimas įmetus kamuolį NBA aukštaūgiams – „Pacers“ lyderiui sunku kaišioti perdavimus, kai aplink jį nėra judėjimo be kamuolio. Susidarė įspūdis, kad po ilgesnio pasirengimo ciklo D.Sabonis būtų gerokai efektyvesnis.

Indianoje pasikeitė treneriai (vietoje Nate‘o Bjorkgreno atėjo Rickas Carlisle‘as), o po nesėkmingo sezono netrūksta ir gandų apie mainus, tačiau D.Sabonis turėtų būti užtikrintas savo role ir toliau išsilaikyti tarp komandos lyderių. Daug žada ir tai, kad R.Carlisle‘as turi darbo su unikaliais europiečiais patirties, atskleidęs Dirko Nowitzkio ir L.Dončičiaus potencialą. Šiuo metu sunku įžvelgti priežasčių, kodėl D.Sabonis geriausio šalies krepšininko vardo neturėtų išlaikyti ir kitais metais.

Šių metų reitinge vyravo stabilumas – pirmos keturios vietos išdalintos vienbalsiai, o susumavus bendrus rezultatus nepasikeitė septynių pirmųjų vietų savininkai. Aukščiausią užfiksuotą pokytį pademonstravo puikų sezoną sužaidęs Mantas Kalnietis. Balsus jis pateisino ir rinktinėje rinkdamas po 10 taškų (ketvirtas geriausias rezultatas).

Olimpinėje rinktinėje dalyvavęs dvyliktukas užėmė daugelį aukščiausių reitingo pozicijų. Iš pirmojo dešimtuko į rinktinę nepapuolė tik traumų sustabdyti Edgaras Ulanovas ir Artūras Gudaitis bei D.Maskoliūno atsisakytas Tadas Sedekerskis. Sudėtį užpildė Rokas Jokubaitis (13 vieta reitinge), Arnas Butkevičius (14), Eimantas Bendžius (16), Tomas Dimša (18) ir Gytis Masiulis (27). Išvada, kad individualiai geriausi žaidėjai nebūtinai yra tinkamiausi rinktinėje peršasi ir M.Kalniečio bei Mindaugo Kuzminsko kontrasto olimpinėje atrankoje, nors jie abu žibėjo Krasnodare ir gavo Eurolygos kontraktus.

Aukščiausią kokybinį šuolį pademonstravo T.Sedekerskis, pašokęs per 29 pozicijas (iš 39 į 10). Niekuo neatsiliko iš už reitingo ribų atkeliavęs Regimantas Miniotas (iš 62 į 33), trečią vietą galima skirti Žygimantui Skučui (iš 60 į 42).

Didžiausią nuosmukį išgyveno Prancūzijoje nesužibėjęs ir iš 23 vietos už 50-tuko ribos nugarmėjęs Egidijus Mockevičius. Penkiasdešimtuko ribose žemiausiai krito 18 vietų praradęs Arnoldas Kulboka (iš 25 į 43), po 12 vietų prarado Šarūnas Vasiliauskas (iš 22 į 34) ir Martynas Gecevičius (iš 34 į 46), 10 – Jonas Mačiulis (iš 13 į 23).

Tarp naujokų geriausiai pasirodė po fantastinio sezono iškart į 22-ąją vietą šoktelėjęs Vaidas Kariniauskas. Kiti debiutantai yra jaunesni už 27-erių įžaidėją – 24-erių Margiris Normantas (26), bei devyniolikmečiai Ąžuolas Tubelis (41) ir Augustas Marčiulionis (48).

„Ilgoji pertrauka“: kuo FIBA grasina Eurolygai, 2024 metų geriausieji, Balčiūno figūra, kas iš lietuvių žais Eurolygoje 2025 metais, ką gali pasiekti rinktinė ir kas triumfuos Abu Dabyje