Geriausių Lietuvos krepšininkų penkiasdešimtukas (16–20 vietos) (10)

Krepsinis.net antrus metus paeiliui pristato Lietuvos krepšininkų reitingą. Penketas portalo žurnalistų surikiavo savo nuomone pajėgiausius šalies žaidėjus, o bendras to rezultatas pateikiamas jūsų teismui.

Edgaras Pulkovskis, Gabrielė Miknevičiūtė, Karolis Tretjakas, Tautvydas Kubilius ir Rokas Liolaitis sudėliojo savo penkiasdešimtukus, kiekviename iš jų aukščiausią vietą užėmęs krepšininkas gavo 50 taškų, antras – 49, trečias – 48 ir taip toliau. Žaidėjai išrikiuoti pagal bendrą taškų sumą, o esant lygiam rezultatui – pagal aukščiausią individualiame penkiasdešimtuke užimtą vietą.

Žaidėjai buvo vertinami pagal šį sezoną pademonstruotą meistriškumo lygį, neatkreipiant dėmesio į jų praeities pasiekimus ar ateities perspektyvas. Taip pat daugiau svorio buvo suteikiama individualiems pasirodymams, komandinius rezultatus paliekant nuošalyje. Skliaustuose nurodyta pernai užimta vieta, brūkšnelis reiškia, kad dar pernai šis žaidėjas buvo už 50-tuko ribos.

21–25 vietos>>>

26–30 vietos>>>

31–35 vietos>>>

36–40 vietos>>>

41–45 vietos>>>

46–50 vietos>>>

20. (31) Deividas Sirvydis (Detroito „Pistons“)

Statistika NBA: 7 minutės, 2,1 taško (36 proc. trit.), 1,5 atk. kam., 0,3 rez. perd.

Dvidešimtmečiui šis sezonas virto tikru svajonės išsipildymu – startavus Izraelyje jis persikėlė į Nacionalinę krepšinio asociaciją (NBA), kurioje dar ir sulaukė savo šansų parodyti sugebėjimus. Lietuvio kortas kiek sumaišė „Pistons“ sprendimas nedalyvauti sutrumpintame Plėtojimosi lygos sezone, tačiau gynėjui galiausiai buvo rasta solidesnių minučių ir pagrindinėje sudėtyje.

Per ribotą savo laiką aikštėje D.Sirvydis parodė sutvirtintą kūną ir savo pozicijai išskirtinius fizinius duomenis – iki 203 cm ūgio ištįsęs snaiperis ir toliau žaidžia atakuojančio gynėjo pozicijoje. Jis dažnai ėmėsi iniciatyvos, nestokojo pasitikėjimo savimi ir gana užtikrintai realizavo savo progas mesdamas iš toli. Paskutiniame sezono mače jis driokstelėjo 16 taškų pasirodymu, o tris susitikimus prieš tai rinko bent 5 atkovotus kamuolius. Tokios koncepcijos krepšininkui žaidimas NBA atrodo net parankesnis nei Europoje. Pagyrimų jam negailėjo ir komandos strategas Dwane‘as Casey.

Darius Maskoliūnas priėmė retą sprendimą nekviesti į rinktinės stovyklą NBA žaidžiančio tautiečio, bet šiam tai gali išeiti tik į naudą. Lygoje kojas apšilęs D.Sirvydis tarpsezonį galės paskirti individualiam tobulėjimui ir žaidimui Vasaros lygoje. Sutartį su „Pistons“ jis turi iki pat 2023-ųjų, o komanda aukštų tikslų nekelia, todėl artėjančiame sezone jis turėtų sulaukti savo progų tiek Plėtojimosi lygoje, tiek pagrindinėje sudėtyje.

19. (19) Martynas Echodas (Vilniaus „Rytas“)

Statistika FIBA Čempionų lygoje: 30 minučių, 18,5 taško (58 proc. dvit.), 5,8 atk. kam., 1,8 rez. perd., 17,8 naud. bal.

Statistika LKL: 23 minutės, 11,7 taško (56 proc. dvit.), 6,6 atk. kam., 1 rez. perd., 14,8 naud. bal.

Fiziškai sutvirtėjęs M.Echodas pamažu įtvirtina savo karjeros kontūrus ir renkasi, kokiu vidurio puolėju jis nori būti. Aikštėje jis atrodė užtikrinčiau nei bet kada anksčiau, LKL užėmė ketvirtąją vietą pagal atkovotus kamuolius, o raumenis ypatingai gerai demonstravo Čempionų lygoje, kur galėjo tapti rezultatyviausiu lygos žaidėju, jei būtų sužaidęs reikiamą rungtynių skaičių (pasirodė vos keturiuose, rezultatyviausiu tapo per 13 mačų 18,2 taško rinkęs Bonzie Colsonas).

M.Echodas sugebėjo pridėti raumenų masės neprarasdamas tarp kitų Lietuvos aukštaūgių jį išskiriančio atletiškumo. Pagaliau visiškai išryškėjo, kad iš toli neatakuojantis atletas netaps sunkiuoju krašto puolėju, nors šioje ir turėtų daugiau šansų prasimušti į rinktinę. Jo dėjimai ir žaidimas arti krepšio yra itin užtikrintai verčiami taškais, solidžiau šį sezoną realizuojami ir metimai iš vidutinių bei tolimesnių nuotolių. Gynyboje ir toliau yra daug erdvės tobulėti, tačiau savo karjeroje jis atliko stiprų žingsnį į priekį.

Nuo 2017-ųjų „Ryto“ marškinėlius vilkinčiam aukštaūgiui atėjo laikas judėti tolyn. 23-ejų 206 cm ūgio M.Echodas dėl žydiškų šaknų jau kurį laiką buvo atsidūręs Tel Avivo „Maccabi“ radare, o savo žaidimo stilistika atletiškas ir „rim protector“ rolę galintis atlikti vidurio puolėjas išties pritaptų Izraelyje. Visus tris LKL finalo mačus prieš „Žalgirį“ jis rinko dviženklį rezultatyvumą, tarsi sufleruodamas, kad atitinka Eurolygos lygį, tačiau kitą sezoną labiau norėtųsi jį matyti atliekant rimtą rolę užsienio Europos taurės komandoje.

18. (17) Tomas Dimša (Las Palmo „Gran Canaria“)

Statistika Europos taurėje: 22 minutės, 10,2 taško (47 proc. trit.), 1,6 atk. kam., 2,4 rez. perd., 7,9 naud. bal.

Statistika Ispanijoje: 21 minutė, 7 taškai (30 proc. trit.), 1,5 atk. kam., 1,4 rez. perd., 3,5 naud. bal.

Tarpsezoniu į „Žalgirį“ grįžęs T.Dimša čia jautėsi savas – 1994-ųjų kartą klube atstovauja jam puikiai pažįstami Marius Grigonis, Lukas Lekavičius ir Martinas Gebenas. Vis dėlto su komandos apranga jis spėjo sužaisti tik vieną LKL mačą ir buvo nuomos pagrindais išsiųstas į Ispaniją. Žvelgiant į praėjusį sezoną Panevėžyje, jam tai yra žingsnis į priekį, tačiau lyginant su galimybe žaisti Eurolygoje tai galima pavadinti nusivylimu.

Praėjusį sezoną Panevėžyje T.Dimša iššovė dėl pagerinto metimo iš toli, o šiemet dar stipriau rėmėsi būtent šiuo ginklu, tiek Europos taurėje, tiek Ispanijos pirmenybėse išmesdamas gerokai daugiau tritaškių nei dvitaškių. Natūralu, kad taip žaidžiant pasirodymas rungtynėse itin priklauso nuo sėkmės atakuojant krepšį – būtent todėl 8 iš 34 savo mačų Ispanijoje jis baigė su neigiamu naudingumu. Vis dėlto atletiškas, plastiškas ir gerai besiveržiantis gynėjas turi daugiau pliusų, kurie Sukti galvą verčia itin skirtingi jo skaičiai Europos taurės ir nacionaliniame čempionate.

FIBA „languose“ T.Dimša paliko neblogą įspūdį, tapdamas vienu stabiliausių rinktinės žaidėju ir sudalyvaudamas visuose šešiuose mačuose. Vis dėlto sunkoka įžvelgti, kuo šiuo metu jis būtų geresnis nei tuomet, kai paliko „Lietkabelį“. Akivaizdu, kad Martinui Schilleriui įspūdžio jis nepaliko ir „Žalgiryje“ jam vieta atsirastų nebent dėl lyderių išvykimo ir lietuvių trūkumo, bet nereikėtų nustebti, jei kitą sezoną savo pajėgumą jam vėl tektų įrodinėti paskolintam Europos taurės klubui.

17. (16) Artūras Milaknis (Kauno „Žalgiris“)

Statistika Eurolygoje: 19 minučių, 6 taškai (47 proc. trit.), 1 atk. kam., 0,7 rez. perd., 4,5 naud. bal.

Statistika LKL: 17 minučių, 6,9 taško (41 proc. trit.), 1,2 atk. kam., 0,7 rez. perd., 5,6 naud. bal.

A.Milakniui tiek Eurolygoje, tiek LKL šis sezonas buvo statistiškai kukliausias nuo pat 2011-ųjų, nors tai ir galima pateisinti sudėtingu pandeminiu tvarkaraščiu bei dalies sezono praleidimu dėl traumos, juolab ir nuosmukis nėra itin didelis. Po savaitės 35-ąjį gimtadienį švęsiantis kaunietis išlieka aiškiausiai išreikštu snaiperiu Lietuvoje, o jo skaičiai tokią reputaciją tik patvirtina.

Gynėjas ir toliau išsiskiria savo landžiojimu iš už užtvarų bei greitu ir užtikrintu kamuolio išmetimu, tvarkingu kojų sudėliojimu prieš metimą bei įvaldytais judesiais, kurie leidžia susikurti erdvės patogiems metimams. Komandos vairą perėmus M.Schilleriui jo metimų selekcija tapo dar platesne – A.Milaknis nevengia per ataką išmesti ir du ar tris tritaškius po puolime atkovotų kamuolių, link perimetro suka ir greitose atakose. Pastaraisiais metimais jis sugebėjo paaštrinti ir prasiveržimą bei dažnai stebina oponentus kirsdamas į baudos aikštelę išsimetant kamuolį iš užribio. Gynyboje jis taip pat yra tvirtesnis nei gali pasirodyti, nors apskritai išlieka gana ribotu žaidėju.

A.Milaknis yra vienas tų retų lietuvių, kurie turi solidų vaidmenį Eurolygoje, tačiau niekam nekyla klausimų, jei jis neatsiduria rinktinės sąraše. Vėlai atsiskleidęs ir itin nišinis žaidėjas per ilgus metus tapo vienu „Žalgirio“ simbolių, čia jis žais ir kitą sezoną. Nors artėja karjeros saulėlydis, A.Milaknis išlieka svarbia Kauno klubo dalimi ir sunku jį įsivaizduoti karjerą baigiant kitur. Belieka tikėtis, kad savo amato subtilybes jis spės tinkamai perduoti Karoliui Lukošiūnui, kuris nuo veterano mažai atsilieka rankelės smagumu.

16. (15) Eimantas Bendžius (Sasario „Dinamo“)

Statistika FIBA Čempionų lygoje: 29 minutės, 14,2 taško (37 proc. trit.), 3,8 atk. kam., 1,4 rez. perd., 13 naud. bal.

Statistika Italijoje: 31 minutė, 16,6 taško (45 proc. trit.), 4,1 atk. kam., 1,6 rez. perd., 16,9 naud. bal.

E.Bendžius pastaraisiais metais pasiekė savo karjeros piką – jis tapo vienu geriausiai puolimą išplečiančių aukštaūgių tiek Italijoje, tiek Čempionų lygoje, produktyviausias taškų rinkėjas buvo „langų“ rinktinėje, aplenkdamas taip pat visus šešis mačus sužaidusius Mantą Kalnietį, Joną Mačiulį ir Mindaugą Kuzminską. Visada tritaškiais pasižymėjęs puolėjas šiemet tapo tikru šio amato specialistu. Pelnytai jis gavo ir kvietimą į olimpinio bilieto sieksiantį penkioliktuką.

Lietuvis maksimaliai išpildo modernaus sunkiojo krašto puolėjo funkcijas bei kaip ir dauguma klaipėdiečių pasižymi itin smagia rankele. Čempionų lygoje jis išmetė 65 tritaškius ir tik 39 dvitaškius, panaši dinamika išlaikyta ir Italijoje (196/138). Jis atkovoja daugiau kamuolių nei būtų galima tikėtis iš tokios koncepcijos žaidėjo, ilgos rankos padeda šiuos ir periminėti, tačiau tiek puolime, tiek gynyboje dėl liekno sudėjimo jis nėra produktyvus arti krepšio.

Šį sezoną E.Bendžius bandė paneigti apie jį susiformavusį stereotipą, kad išnyksta prieš pajėgesnius varžovus, bet tai atliko tik iš dalies – Italijos atkrintamosiose prieš Venecijos „Umana Reyer“ du kartus tritaškių slavėmis gelbėjo savo komandos sezoną, tačiau prieš Milano „AX Armani“ liko toli nuo savo vidurkių, per du mačus pelnydamas atitinkamai 2 ir 8 taškus. Psichologinės tvirtybės vis dar negalima priskirti prie jo pliusų.

Liaunas E.Bendžiaus kūnas dažnai apgauna ir verčia pamiršti, kad jam jau 31-eri. Kol kas geriausią karjeros sezoną sužaidęs snaiperis užsirekomendavo visai Europai ir tik nuo jo paties priklausys, pasirinks pinigus ar žaidimą aukštesniame lygyje. Klaipėdietis jau įtikino galintis produktyviai žaisti tiek Čempionų lygoje, tiek Europos taurėje. Dėl gana vienpusiško žaidimo stiliaus sunkoka įsivaizduoti jį Eurolygoje, tačiau jei kuri komanda nuspręs ties juo surizikuoti, tuo nevertėtų stebėtis.

„Ilgoji pertrauka“: LKL klubų darbas komunikacijoje, interesų konfliktai, Valančiūnas „Žalgiryje“, kokio žaidėjui reikia „Rytui“, komentatorių niuansai ir lūžio momentas Lietuvos krepšinyje