Geriausių Lietuvos krepšininkų penkiasdešimtukas (50–41 vietos) (20)

Krepsinis.net pristato Lietuvos krepšininkų reitingą. Penketas portalo žurnalistų surikiavo savo nuomone pajėgiausius šalies žaidėjus, o bendras to rezultatas pateikiamas jūsų teismui.

Edgaras Pulkovskis, Gabrielė Miknevičiūtė, Karolis Tretjakas, Tautvydas Kubilius ir Rokas Liolaitis sudėliojo savo penkiasdešimtukus, kiekviename iš jų aukščiausią vietą užėmęs krepšininkas gavo 50 taškų, antras – 49, trečias – 48 ir taip toliau. Žaidėjai išrikiuoti pagal bendrą taškų sumą, o esant lygiam rezultatui – pagal aukščiausią individualiame penkiasdešimtuke užimtą vietą.

Žaidėjai buvo vertinami pagal šį sezoną pademonstruotą meistriškumo lygį, neatkreipiant dėmesio į jų praeities pasiekimus ar ateities perspektyvas. Taip pat daugiau svorio buvo suteikiama individualiems pasirodymams, komandinius rezultatus paliekant nuošalyje.

Taškų iš viso sulaukė 62 skirtingi žaidėjai. Paminėjimo verti pastebėti, tačiau už bendro penkiasdešimtuko ribų likę krepšininkai.

Verti paminėjimo: Tomas Delininkaitis (Klaipėdos „Neptūnas“, 14 taškų), Matas Jogėla („Neptūnas“, 12), Simas Jasaitis (Palensijos „Chocolates Trapa“, 8), Dovydas Giedraitis (Madrido „Estudiantes“, 7), Vaidas Čepukaitis (Prienų „Cbet“, 6), Paulius Dambrauskas (Ostrovo „Slam“, 4), Edvinas Šeškus (Taojuano „Pauian“, 4), Paulius Sorokas (Sasario „Dinamo“, 4), Martynas Paliukėnas (Sopoto „Trefl“, 2), Žygimantas Skučas (Utenos „Juventus“, 1), Mindaugas Lukauskis („Cbet“, 1) ir Regimantas Miniotas („Cbet“, 1).

Beliauskas

50. Laurynas Beliauskas (Santjago de Kompostelos „Obradoiro CAB“, 15 taškų)

Statistika LKL: 28 minutės, 15,3 taško (42 proc. trit.), 2,1 atk. kam., 3,9 rez. perd., 15,3 naud. bal.

Statistika Ispanijoje: 9 minutės, 0,7 taško, 0,7 atk. kam., 2,7 rez. perd., 0,3 naud. bal.

Dar prieš metus L.Beliauskas būtų likęs toli nuo geriausiųjų penkiasdešimtuko – suolą „Neptūne“ trynęs gynėjas svarstė apie žaidimą NKL ir „Nevėžio“ pasiūlymą jau laikė dideliu pasisekimu. Gauta galimybe 23 metų lietuvis pasinaudojo idealiai ir tapęs komandos lyderiu dar tą patį sezoną persikėlė į pajėgią Ispanijos lygą.

Klaipėdoje stokojęs stabilumo ir pasitikėjimo, Kėdainiuose jis pagaliau parodė tai, dėl ko buvo vertinamas jaunimo krepšinyje – taiklią ranką ir solidų žaidimo organizavimą. Klaipėdoje buvo greitai pamiršta, kad dvidešimtmečių rinktinėje, kurią vedė Martynas Echodas, Laurynas Birutis ir Martynas Varnas, L.Beliauskas išskirstydavo net 6,3 rezultatyvaus perdavimo per rungtynes (antras rezultatas čempionate). Pagrindine jo žaidimo spraga ir toliau išlieka darbas savo aikštės pusėje, kurioje jam trūksta tiek jėgos, tiek atletiškumo.

Sureikšminti įžaidėjo statistikos Ispanijoje nederėtų, nes čia jis spėjo sužaisti vos trejas rungtynes, o pirmą kartą legionieriaus duoną kremtančiam jaunuoliai greitai nuversti kalnus yra sunku. Vis dėlto su Santjago de Kompostelos klubu sausį pasirašyta net trejų metų sutartis, todėl L.Beliauskas dar sulauks savo progos atsiskleisti ir reitinge gali kilti dar aukščiau.

Radzevičius

49. Gytis Radzevičius („Juventus“, 20 taškų)

Statistika LKL: 28 minutės, 11,7 taško (36 proc. trit.), 5,5 atk. kam., 2 rez. perd., 15,3 naud. bal.

Utenos klubo puolėjas per sezoną taip pat padėjo milžinišką žingsnį į priekį, iš rotacijos žaidėjo tapdamas ženkliu „Juventus“ lyderiu. Jis vienintelis komandoje rinko daugiau nei 11 naudingumo balų, o po banguoto sezono starto, nuo lapkričio 9-osios, per 17 mačų tik du kartus nepasiekė dviženklio naudingumo.

G.Radzevičius pasižymiu lietuviams ne itin būdingu atletiškumu, o tai parodo tiek jo dėjimai, tiek ženkli lyderystė komandoje pagal atkovotus kamuolius, aplenkiant tokius aukštaūgius kaip Julius Jucikas, Norbertas Giga ir Ž.Skučas. Drąsiais sprendimais ir pasitikėjimu savimi puolėjas taip pat labiau primena legionierių nei lietuvį, o jo fiziniai duomenys yra tiesiog idealūs šios pozicijos žaidėjui. 24 metų atletas aikštėje kartais dar perskuba ir dažnai klysta, tačiau tai turėtų pasitaisyti su patirtimi.

Po debiutinio sezono LKL, visus savo skaičius puolėjas pagerino dvigubai, išlaikydamas aukštą efektyvumą atakuojant iš visų distancijų (63 proc. dvit., 34 proc. trit., 85 proc. baud.). Jei ir toliau demonstruos tokį progresą, jo karjera gali kilti stačiai aukštyn, o jau kitą sezoną jį galime išvysti pajėgesnėje komandoje. Reikia tikėtis, kad šis sezonas nebuvo tik atsitiktinumas.

Lipkevičius

48. Vytenis Lipkevičius (Panevėžio „Lietkabelis“, 20 taškų)

Statistika LKL: 23 minutės, 7,6 taško (40 proc. trit.), 4,3 atk. kam., 1,7 rez. perd., 10,7 naud. bal.

Statistika FIBA Čempionų lygoje: 26 minutės, 7,7 taško (41 proc. trit.), 4,2 atk. kam., 2,4 rez. perd., 10,2 naud. bal.

Daugelis V.Lipkevičių atsimena iš laikų „Žalgiryje“, kai vienintelis jo darbas buvo arti gynyboje ir puolėjas tai darė išties gerai – kibus darbas varžovus išvesdavo iš kantrybės, o sugebėjimas laiku ir įtikinamai kristi dažnai oponentams nešdavo pražangas puolime. Vis dėlto įprasti krepšinio gerbėjai yra linkę nuvertinti V.Lipkevičių būtent dėl tokios susikurtos reputacijos.

30 metų puolėjas pasižymi ne itin patrauklia metimo technika, tačiau iš toli atakuoja išties stabiliai, šį sezoną abiejuose frontuose viršydamas 40 procentų pataikymą bei išleisdamas daugiau nei 3 tritaškius per rungtynes. Jo kovą po krepšiu ir darbą gynyboje puikiai iliustruoja faktas, kad Čempionų lygoje jis buvo antru naudingiausiu atkrintamąsias pasiekusio „Lietkabelio“ žaidėju, nusileisdamas tik Željko Šakičiui. V.Lipkevičių visą karjerą stabdė ribotas atletiškumas ir galimybės puolime, tačiau savo funkcijas kaip „3 and D“ tipo žaidėjas jis išmano išties gerai.

Karjeros piką išgyvenantis lietuvis kalnų veikiausiai jau nenuvers ir Panevėžio klubas jam yra idealiausia vieta parodyti save. Vis dėlto solidūs puolėjai, galintys atstovauti komandai tarptautiniu lygiu nesimėto, todėl šis bendradarbiavimas atrodo naudingas abiems pusėms.

Sajus

47. Martynas Sajus („Lietkabelis“, 22 taškai)

Statistika LKL: 20 minučių, 9,2 taško (62 proc. dvit.), 4,6 atk. kam., 1,2 rez. perd., 12,2 naud. bal.

Statistika FIBA Čempionų lygoje: 23 minutės, 8,4 taško (50 proc. dvit.), 5,3 atk. kam., 0,9 rez. perd., 8,4 naud. bal.

Sezonas Lenkijoje akivaizdžiai padėjo aukštaūgiui sutvirtėti ir atvykęs į Panevėžį jis sužaidė pirmąjį solidų savo sezoną LKL. Anksčiau itin kapotais judesiais pasižymėjęs vidurio puolėjas į gimtinę grįžo plastiškesnis ir papildęs puolimo arsenalą, todėl su metais turėtų demonstruoti tik stabilesnį žaidimą.

Šį sezoną M.Sajus buvo vienintelis aiškiai išreikštas „Lietkabelio“ vidurio puolėjas, todėl turėjo pakankamai progų pasireikšti. Stiprus kūnas ir užtikrintumas puolime leido solidžiai darbuotis LKL, tačiau tarptautiniame fronte lietuvio efektyvumas jau buvo gerokai prastesnis. Lėtumas gynyboje ir ypač ties perimetru riboja jo galimybes prieš greitesnį žaidimą demonstruojančias ekipas, o tritaškių nemėtymas paverčia jį itin senamadišku vidurio puolėju.

24 metų aukštaūgis yra solidus ramstis po krepšiu, o šį sezoną pirmą kartą pademonstravo ir „rim protector“ savybes, per rungtynes LKL blokuodamas 1,3 metimo. Tradicinių vidurio puolėjų vaidmuo krepšinyje kasmet tampa vis miglotesnis, todėl bus įdomu stebėti, kaip klostysis M.Sajaus karjera.

Olisevičius

46. Osvaldas Olisevičius („Neptūnas“, 24 taškai)

Statistika LKL: 22 minutės, 10,1 taško (46 proc. trit.), 3,5 atk. kam., 2,1 rez. perd., 11,1 naud. bal.

Statistika FIBA Čempionų lygoje: 20 minučių, 8,6 taško (42 proc. trit.), 3,2 atk. kam., 1,3 rez. perd., 7,1 naud. bal.

O.Olisevičiaus karjera vystosi ne itin greitai, tačiau užtikrintai. Geras žaidimas jaunimo rinktinėse anksti atvėrė jam kelią į LKL – Pasvalio klube jis debiutavo sulaukęs vos 20-ties, tačiau čia tik prasidėjo savo žaidimo paieškos. 2018-aisiais su komanda jis tapo BBL čempionu ir tą pačią vasarą persikėlė į Klaipėdą, kurioje išties atsiskleidė.

Pilnesniu kūno tipu visą karjerą pasižymėjęs puolėjas šį sezoną pasitiko numetęs svorio, o tai teigiamai atsiliepė visiems jo žaidimo aspektams. Puolime jis dažniau veržėsi, nepamiršdamas ir „centravimo“ prieš smulkesnius oponentus bei išlaikydamas aukštą tritaškių pataikymą. Šį sezoną jo metimai iš tolimų ir vidutinių nuotolių krito beveik be užsikirtimų, o tai vainikavo ir laimėtas Karaliaus Mindaugo Taurės (KMT) snaiperio konkursas.

27 metų lietuviui dar yra kur tobulėti gynyboje, o ir puolime ribotas atletiškumas neleidžia išnaudoti visų galimybių. Aukštu krepšinio supratimu pasižymintis puolėjas vien dėl minkšto metimo veikiausiai rastų savo vietą ir dar aukštesniame lygyje, todėl bus įdomu stebėti, kur jo karjera pakryps vasarą.

Lukošiūnas

45. Karolis Lukošiūnas (Kauno „Žalgiris“, 25 taškai)

Statistika LKL: 17 minučių, 6,3 taško (38 proc. trit.), 0,9 atk. kam., 1 rez. perd., 2,6 naud. bal.

Statistika Eurolygoje: 3 minutės, 0,6 taško, 1,2 atk. kam., 0,6 rez. perd., 1 naud. bal.

Šis sezonas K.Lukošiūnui toli gražu nebuvo pasakiškas, tačiau 22 metų gynėjų į Eurolygos komandą šiaip sau niekas nekviečia. Puikiu praėjusiu sezonu ir solidžiu pasirodymu ikisezoniniuose mačuose pasižymėjęs snaiperis sugebėjo „užsikabinti“ Kaune ir net užėmė šiltą vietą klubo rotacijoje LKL.

Taip, gynėjo statistika LKL nežiba, tačiau tenka pripažinti ir minimalų jo figūravimą „Žalgirio“ puolime schemose. Puolime jis retai peržengdavo tritaškio liniją ir pasinaudodavo praktiškai kiekviena galimybe atakuoti iš toli. Per sezoną jis išmetė 88 tritaškius ir vos 12 dvitaškių, nors geras pataikymas iš toli tokius skaičius ir pateisino. Užtikrintumą jis pademonstravo ir likdamas per metimą nuo KMT snaiperio konkurso finalo.

K.Lukošiūnas demonstruoja lietuviams nebūdingą drąsą laidant metimus, o dažnai gali paleisti ir seriją taiklių metimų, ką pademonstravo sezono pabaigoje sumesdamas po keturias tolimas bombas į „Nevėžio“ ir „Cbet“ krepšį. Aiškiai išreikštais snaiperiais Lietuvoje pastaraisiais metais nelyja, todėl „Žalgirio“ gynėjo talentus reikia vertinti, lavinti ir išnaudoti.

Blaževičius

44. Marekas Blaževičius (Vilniaus „Rytas“, 48 taškai)

Statistika LKL: 12 minučių, 7 taškai (56 proc. dvit.), 3,3 atk. kam., 0,6 rez. perd., 7,7 naud. bal.

Statistika Europos taurėje: 12 minučių, 4,1 taško (44 proc. dvit.), 3 atk. kam., 0,6 rez. perd., 3,7 naud. bal.

Aštuoniolikmetis yra ženkliai ryškiausias savo kartos talentas, o tai parodė ir pelnydamas vietą Europos taurės klubo rotacijoje. Žinoma, tam padėjo ir kitų „Ryto“ aukštaūgių traumos, tačiau Vilniaus klubas tokio pasitikėjimo jaunu aukštaūgiu nerodė nuo Jono Valančiūno laikų, o M.Blaževičius dalį vilčių išties jau pateisino.

Ilgarankis 207 cm ūgio vidurio puolėjas pasižymi greitomis rankomis ir gera intuicija renkant kamuolius po krepšiais. Džiugu, kad tarp bendraamžių demonstruoti įgūdžiai nebuvo pamiršti ir vyrų krepšinyje, o greita adaptacija parodo ir tvirtą vilniečio charakterį. Šiuo suabejoti neleido ir pasirodymai Lietuvos grandų mūšiuose, kur net kivirčas su veteranu Pauliumi Jankūnu neišvedė jaunuolio iš pusiausvyros. Žinoma, kaip ir daugeliui jaunuolių, M.Blaževičiui dar reikia gerinti gynybos supratimą ir sutvirtėti fiziškai.

„Ryto“ talentas aikštėje rodo tvirtus krepšinio pagrindus ir norą tobulėti. Geras baudų metimų pataikymas ir minkšta metimo technika leidžia tikėtis, kad ateityje į savo žaidimą jis įtrauks ir atakas iš vidutinių nuotolių bei tritaškius. M.Blaževičius apskritai yra vienas labiausiai intriguojančių jaunų lietuvių, kuris solidžiai atrodė jau šį sezoną.

Gustys

43. Rokas Gustys („Šiauliai“, 52 taškai)

Statistika LKL: 22 minutės, 11,3 taško (62 proc. dvit.), 6,5 atk. kam., 1,5 rez. perd., 13,4 naud. bal.

Dėl ketverių metų NCAA ir sezono Ispanijos antrojoje lygoje R.Gustys buvo primirštas Lietuvoje, tačiau į gimtinę grįžo su trenksmu. Fizine jėga ir kietu žaidimo stiliumi išsiskiriantis vidurio puolėjas iškart tapo vienu ryškiausių LKL žaidėjų, nevengdamas apstumdyti ir šalies grandų aukštaūgius.

Pagal savo rezultatus R.Gustys itin primena nuotaikos žaidėją, nes sužiba prieš pajėgesnius varžovus. Per devynis paskutiniuosius susitikimus, prieš „Žalgirį“, „Rytą“ ir „Neptūną“ jo taškų vidurkis siekė 15, prieš likusias komandas – vos 5,2. Puolime „Šiaulių“ „centras“ retkarčiais nustebindavo metimais iš vidutinio nuotolio ar tritaškiais, tačiau iš esmės jo žaidimas sukasi baudos aikštelėje, kurioje laužimas per jėgą dažnai duoda rezultatų.

25 metų vidurio puolėjas šį sezoną tapo spalio mėnesio MVP, naudingiausiu „Šiaulių“ žaidėju ir pagerino LKL rekordą puolime atkovodamas net 13 kamuolių. Tiesa, jis turėjo ir problemų dėl pražangų, lygoje užimdamas trečiąją vietą (3,5 per mačą). Tai yra tik antrasis jo sezonas profesionaliame krepšinyje, o be patirties vartyti tokius kalnus yra išties neįtikėtina. Jo sutartyje su „Šiauliais“ yra numatytas „pliusas“, tačiau po tokio sezono išlaikyti R.Gustį bus labai sunku.

Velička

42. Arnas Velička („CBet“, 52 taškai)

Statistika LKL: 26 minutės, 12,2 taško (29 proc. trit.), 3,2 atk. kam., 4,7 rez. perd., 13,9 naud. bal.

Jaunasis įžaidėjas puikiai pradėjo sezoną, kurį laiką būdamas net naudingiausiu LKL žaidėju, tačiau tokio tempo neišlaikė. Prie to galėjo prisidėti ir dažnos rokiruotės „Cbet“ sudėtyje, tačiau prieš sezoną nutraukiant koronavirusui A.Veličkos forma vėl buvo pradėjusi kilti į kalną, taip suteikiant papildomo pozityvo.

Aštrus įžaidėjas ir toliau stringa atakuodamas iš toli, tačiau mesti nebijo, todėl eliminuoja varžovams galimybę gintis nuo jo atsitraukus. Tai yra itin svarbu, nes atveria A.Veličkai galimybes veržti link krepšio, kur jis yra itin pavojingas. Lietuvoje jau seniai nebuvo taip aštriai gynybą pjaustančio ir kontakto nevengiančio įžaidėjo, kuris dar ir gerai žaistų „į lanką“, užtikrintai užbaigdamas reidus. Jis taip pat neužmiršo ir komandos draugų, pagal rezultatyvius perdavimus užimdamas antrą vietą LKL.

Dvidešimtmetis nepasižymi išskirtiniu greičiu ar atletiškumu, todėl dažnai vargsta gynyboje, o ir metimas iš toli dar galėtų būti stabilesnis. Charakteriu aikštėje jis kiek primena Mantą Kalnietį – įžaidėjui žaidimas klostosi, kai jis turi visišką laisvę puolime, tačiau įstačius į rėmus reikalai tampa prastesni. Prienuose visos žaidimo gijos buvo jo rankose, todėl ateityje bus įdomu stebėti A.Veličkos adaptaciją pajėgesnėse ekipose.

Želionis

41. Edgaras Želionis (Le Portelio „Cote d‘Opale“, 61 taškas)

Statistika Prancūzijoje: 20 minučių, 10,7 taško (66 proc. dvit.), 3,7 atk. kam., 0,5 rez. perd., 9 naud. bal.

Šio aukštaūgio sezonas turėjo išties išskirtinių posūkių – prasidėjęs paslaptingoje Egipto lygoje, vėliau pasuko į Saudo Arabiją, o galiausiai persikėlė į lietuvių ne itin dažnai lankomas Prancūzijos pirmenybes. Tiesa, vos šešių mačų čempionato autsaideriuose užteko įrodyti, kad žaidimo pojūtis niekur nedingęs, priešingai, dviženklis rezultatyvumas naujame klube yra itin pozityvus ženklas.

E.Želionis savo žaidimo braižo ženkliai nepakeitė – 30-metis visą karjerą yra į puolimą orientuotas, atletiškas ir mobilus 207 cm ūgio puolėjas. Kaunietis gali tiek efektingai įkrauti iš viršaus, tiek pataikyti iš toli, tačiau visą karjerą iki šiol praleido LKL vidutiniokuose arba nežymiuose užsienio klubuose. Viražai po Afriką ir Aziją sufleruoja, kad šiuo metu jam taip pat svarbiau pinigai ir pasaulio pamatymas nei sporto aukštumų siekimas.

Ryškiausiais E.Želionio karjeros pasiekimais yra trys LKL bronzos medaliai iškovoti su Prienų ir Klaipėdos klubais. Grįžęs į Lietuvą jis veikiausiai vėl papildytų panašius tikslus puoselėjančią ekipą ir būtų joje vienas svarbiausių žaidėjų.

„Ilgoji pertrauka“: Eurolygos pirmo rato apdovanojimai, kurios komandos kris žemyn, kurios – kils aukštyn, kur įsitaisys „Žalgiris“ ir Lekavičiui nemaloni kategorija