Į elitą Rusiją grąžinantys žaidėjai turi tikslą: norime būti tais, kurie kuria istoriją iš naujo

Rusijos rinktinė tik po labai sudėtingos kovos nugalėjo lietuvių skriaudikus graikus bei žengė į Europos čempionato pusfinalį.

Tokiu pasiekimu rusai iš tiesų gali didžiuotis, nes pastarąjį kartą tarp keturių geriausių Europos komandų buvo senokai: bronzos medalius ši rinktinė buvo iškovojusi 2012 m. olimpiadoje ir 2011 m. Europos čempionate Lietuvoje.

Nuo to laiko rusai užėmę buvo tik atitinkamai 21 ir 17 vietas Europoje.

Rusijos rinktinės nariai – Andrejus Voroncevičius bei Timofejus Mozgovas – po rungtynių su Graikija pasidžiaugė, kad antroje rungtynių dalyje atrado tokią gynybą, kokią matyti ir norėjo, o atgijęs Aleksejus Švedas padėjo laimėti svarbų mačą.

„Visų pirma antroje rungtynių pusėje rodėme daug geresnę gynybą nei iki tol, pasimokėme iš klaidų ir laimėjome. Iš klaidų žadame pasimokyti ir prieš artėjantį mačą, kuris bus dar svarbesnis“, – sakė T.Mozgovas.

„Graikija yra puiki komanda, pažiūrėkite, kokių žaidėjų jie turi. Gerbiame juos, bet gerbiame ir save, labai norėjome laimėti. Kai paskutinę sekundę mečiau paskutinius baudų metimus, buvau užtikrintas, norėjau savo komandai atiduoti viską, ką galiu, nes jie demonstravo puikią energiją. Reikia padėkoti ir Švedui, kuris po pertraukos buvo toks, kokį esame įpratę matyti“, – pridėjo A.Voroncevčius.

Rusų kelyje dabar bus arba italai, arba serbai. Parankesnių varžovų Rusijos rinktinės nariai įvardinti nenorėjo ir apie savo tikslus kalbėjo nedrąsiai.

„Kaip toli galime nukeliauti čempionate? Matysime. Mums tereikia daryti tai, ką darėme iki šiol ir neprarasti pasitikėjimo“, – kalbėjo T.Mozgovas.

„Tai vienas geriausių mūsų rezultatų pastaraisiais metais, kartos keitėsi, vyko permainos ir stengiamės būti tais, kurie kuria istoriją. Neturime iliuzijų, jog turime iškovoti medalius, tyliai dirbame savo darbą. Tačiau medalių norime, neslėpsime“, – šypsojosi A.Voroncevičius.

„Ilgoji pertrauka“: kaip išsirikiuos komandos po Eurolygos reguliaraus, vos teigiamas pažymys „Žalgiriui“ ir likusios intrigos