Į „Hoptrans-Sirenas“ sugrįžusi M.Petrauskaitė: apie sezono tikslus, laisvalaikį ir simpatijas J.Valančiūnui bei G.Petronytei

Po dvejų metų pertraukos į „Hoptrans-Sirenų“ klubą sugrįžusi 22-ejų metų puolėja Monika Petrauskaitė apie 2012-2013 metų sezoną, praleistą Kauno rajono klube, dalinasi tik pačiais geriausiais prisiminimais. Tais metais krepšininkė ne tik pasipuošė Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) sidabro medaliu, bet ir padarė didžiulį šuolį savo kaip krepšininkės tobulėjime.

Prieš artėjantį sezoną 182 cm puolėja papasakojo apie save, pasidalino mintimis apie artėjančio sezono tikslus, stipriąsias savo žaidimo puses aikštelėje ir labiausiai imponuojančias krepšinio žvaigždes.

– Kaip nusprendėte ir kas paskatino sugrįžti į „Hoptrans-Sirenų“ komandą?

– Pasiūlymų šiam sezonui neturėjau daug, o Kauno rajono komanda buvo viena iš pirmųjų, kuri pradėjo domėtis manimi ir mano planais ateinančiam sezonui. Apsisprendimą taip pat nulėmė stipri, daug lygiaverčių žaidėjų turinti, komandos sudėtis bei keliami aukšti tikslai.

– „Hoptrans-Sirenose“ naujokė nebūsite, jau esate rungtyniavusi 2012–2013 metais. Kokie prisiminimai iš šio sezono?

– Prisiminimai tikrai geri. Iki tol buvau žaidusi tik viename klube, aukščiausioje moterų krepšinio lygoje, todėl buvo labai įdomu išbandyti save kitoje komandoje. Jau tada pažinojau daugelį klubo žaidėjų, tad nebuvo labai sunku įsilieti į komandą. Manau, tą sezoną tikrai visapusiškai patobulėjau.

– Ar esate pažįstama su daugeliu Kauno ekipoje rungtyniaujančių merginų?

– Taip, su daugeliu merginų esu gerai pažįstama, tik su komandos jaunosiomis žaidėjomis mažai bendravome, tačiau, manau, greitai rasime bendrą kalbą.

– Kokį asmeninį tikslą keliate šiam sezonui?

– Kaip ir kiekvieną sezoną – siekiu tobulėti bei padėti komandai pasiekti aukščiausių tikslų.

– Kokias įvardintumėte savo stipriąsias puses aikštelėje?

– Apie mano stipriąsias ir silpnąsias savybes daugiausiai galėtų pasakyti treneris, tačiau ne paslaptis, kad aikštelėje esu kovotoja ir, manau, labiausiai komandai galiu padėti gynyboje bei kovodama dėl atšokusio kamuolio.

– Kokia esate aikštelėje, o kokia už jos ribų?

– Manau, esu panaši tiek aikštelėje, tiek už jos ribų, tačiau skirtingomis aplinkybėmis atsiskleidžia skirtingos charakterio savybės.

– Ką mėgstate veikti laisvalaikiu? Galbūt turite kokių nors hobių?

– Sezono metu didžiausią laiko dalį tenka atiduoti sportui, o likusį laiką norisi skirti poilsiui. Tačiau visada randu laiko pabūti su šeima bei draugais. Taip pat nutariau tęsti studijas magistrantūroje ir įstojau į Lietuvos sporto universitetą, tačiau šiek tiek pakeičiau mokslo kryptį ir pasirinkau Turizmo ir sporto vadybos studijų programą. O kalbant apie hobius, didžiausiais tikriausiai būtų kelionės, tačiau jį teks atidėti iki kitos vasaros.

– Galbūt turite krepšininko ar krepšininkės idealą?

– Idealo kaip ir neturiu, tačiau man visada smagu stebėti lietuvių krepšininkų bei krepšininkių gerus pasirodymus Europoje ir pasaulyje, tad žaviuosi Jono Valančiūno bei Gintarės Petronytės žaidimu.

– Kokia jūsų kaip krepšininkės svajonė?

– Aš jas įvardinčiau ne kaip svajones, o kaip tikslus, kuriuos sau keliu kiekvieną dieną. Įvykdau vieną savo užsibrėžtą tikslą – priartėju prie kito. Tad kaip ir minėjau, šiam sezonui mano tikslas yra visapusiškai patobulėti bei padėti komandai pasiekti aukščiausių rezultatų.

– Ar dar domitės bei praktikuojate kokias nors kitas sporto šakas?

– Mėgstu bei domiuosi daugeliu sporto šakų, tačiau daugiausiai praktikuoju tinklinį arba futbolą.