Vilniaus „Rytas“ Karaliaus Mindaugo taurės (Citadele KMT) finalo ketvertą baigė trečiojoje vietoje, mažajame finale 94:89 nugalėdami „Šiaulius“.
Po pralaimėto pusfinalio nusivylę vilniečiai sugebėjo rasti jėgų triumfuoti, nors rungtynes ir baigė be savo lyderio Marcuso Fosterio, kuris susižeidė šlaunį.
Amerikietis kovoje dėl bronzos surinko 19 taškų, nors ir pats neslėpė, kad daug reikšmės tokiems mačams neteikia.
„Ryto“ snaiperis po rungtynių apžvelgė savo traumos rimtumą, gerbėjų dažnai linksniuotus aukso spalvos sportbačius ir artimiausius savo planus.
„Trečios vietos rungtynės niekada nėra pačios svarbiausios, žaidėjai nukenčia, bet reikia žaisti, išeiti ir kautis“, – trumpai niūrią situaciją apžvelgė amerikietis.
– Jūs pats rungtynių nebaigėte dėl traumos, situacija – rimta?
– Dar nesu tikras, kiek viskas rimta. Nemanau, kad gysiu ilgiau nei mėnesį, bet dar reikės sulaukti magnetinio rezonanso rezultatų. Tai yra ilgai brendusi problema.
– Jei šios rungtynės būtų buvusios finalas, būtumėte žaidęs per skausmus?
– Nemanau. Gal ir galėjau bandyti, bet nemanau, kad būčiau užbaigęs rungtynes. Jau esu anksčiau pasitempęs šlaunį ir jausmas panašus, gal kirkšnis. Gali būti ir lengvas patempimas, nes nėra taip skausminga, kaip aną kartą. Reikės stebėti kūno reakciją. Nemanau, kad bet kokiose rungtynėse su tokia trauma būčiau galėjęs būti savimi, o aikštelėje komandai galėjau daugiau pakenkti.
– Iki kitų rungtynių – dvi savaitės. Laukia reabilitacija ar turite kitų planų?
– Šiuo metu tiesiog laukiu kelionės namo, pasimatysiu su šeima ir vaikais. Reikės persigrupuoti, reikės ir reabilitacijos. Svarbu, kaip jausiuosi ryte ir tada reikės orientuotis. Tada paaiškės, ar galiu rungtyniauti, ar reikės imtis kitų planų.
– Akivaizdu, kad čia atvykote ne dėl trečiosios vietos. Kiek svarbus jums yra šis medalis, kur jį laikysite?
– Jis tikrai keliaus į „vyro urvą“ mano namuose. Šiuo metu apmaudu, kad nežaidžiame finale, bet esu dėkingas už tą karjerą, kurią turiu ir džiaugiuosi medaliu. Jis nėra tas, kurio norėjome, bet esu dėkingas už tai. Niekada nežinai, kurios rungtynės gali būti tavo paskutinės.
– Gerbėjai pastebėjo, kad žaidėte su auksiniais sportbačiais. Tai yra prietaras ar bandėte prišaukti sėkmę?
– Truputį abiejų. Auksinė yra mėgstamiausia mano spalva, bet tuo pačiu sportbačiai vadinasi „auksinis vaikas“ („Golden Child“). Sesės į mane žiūri kaip į mėgstamiausią vaiką, tad aviu šiuos sportbačius dėl jų. Jos laiko mane geriausiu. Stengiuosi dažnai keisti batelius, o kai pamačiau šiuos, supratau, kad noriu juos turėti ir avėti svarbų savaitgalį, kaip šis.
– Ši patirtis jų nesugadino?
– Ne, avėsiu juos ir toliau. Juos dar pamatysite.
– Stebėsite finalą?
– Taip, junginėsiu kanalą tarp finalo ir „El Clasico“.
– Turite favoritą?
– Ne, man negali mažiau rūpėti, kas laimės.
Norėdami komentuoti prisijunkite.