Į varžovų reikalus nesidairantis R.Kurtinaitis: nereikia superinių strategijų, reikia noro, motyvacijos ir energijos (9) interviu

Lietuvos rinktinė (1/1) pradeda antrąjį Europos čempionato atrankos „langą“ – laukia dvejos rungtynės prieš Šiaurės Makedoniją (1/1).

Pirmajame „lange“ abi komandos iškovojo po pergalę, tad H grupėje dalinasi antrąją vietą, į priekį praleisdami Estiją (2/0). Garantuotą bilietą kaip Europos čempionato šeimininkai jau turi autsaideriais tapę lenkai (0/2), o likusios rinktinės grumiasi dėl dar dviejų kelialapių.

Sutvirtinti Lietuvos pozicijas atrankoje sieks naujuoju komandos vyriausiuoju treneriu tapęs Rimas Kurtinaitis.

Prieš pirmadienį komandų mūšį Skopjės „SRC Kale“ arenoje specialistas apžvelgė nuveiktus darbus, žaidėjų pasirinkimą bei nesidairymą į varžovų reikalus.

„Maloniai nustebintas komandos darbingumo. Per tas porą dienų nuveikėme nemažai. Nepasakyčiau, kad kažkaip persidirbo, bet tai, ką reikėjo, praktiškai, pasidarėme“, – trumpai situaciją apžvelgė strategas.

– Kelionė be nesklandumų?

– Viskas tvarkoje.

– Varžovų gretose nebus numatytų lyderių, kaip vertinate jų sudėtį?

– Žinote, aš kažkaip labiau susirūpinęs mūsų komanda nei varžovų. Jie turi savo problemų, aišku, lengviau, kai jie be lyderių, bet mes negalime atsipalaiduoti, turime būti susikaupę, žinome, ko siekiame. Lyderiai yra ar nėra – jų reikalai, o mes turime padaryti savo darbą.

– Sunku atlikti skautingą, kai nebus pirmajame „lange“ pusę komandos metimų atlikusių Nenado Dimitrijevičiaus ir Ethano Happo?

– Mes neturime nemažai neblogos informacijos. Turime, kai jie žaidžia su lyderiais, su Shortsu, su Happu, viską turime, taip pat, kaip ir žaidžiant be jų. Esame susidėję tuos visus variantus, dabar žiūrėsime video, rodysime, ką žinome, ką turėsime vakare. Viską esame surinkę. Aš sakiau, mums nereikia į kažką dairytis, kažkokių superinių strategijų, mums reikia mūsų aktyvumo, noro, motyvacijos, energijos 40 minučių ir tada turėtų būti sėkmė. Visada vertiname varžovą, prieš rungtynes nenoriu nieko kalbėti, žiūrėsime, kaip seksis.

– Turėjote tik kelias dienas treniruočių, bet beveik pusė komandos yra iš Vilniaus „Ryto“. Ar tai gali būti viena stiprybių?

– Vienas kito supratimas yra geresnis. Aišku, kad geresnis, nes jie kartu treniruojasi, bet mes žaidžiame visiškai kitokį krepšinį, kitas kombinacijas, kitaip ginamės nei klubas ir pagal šią filosofiją turės orientuotis visi. Per treniruotes didelių problemų nematėme.

– Pirmoji treniruotė buvo skirta prasiėjimui, ką jūs norėsite žaisti. Žaidėjai gerai suvirškino informaciją?

– Taip. Susirinkome pirmadienį, po sekmadienio rungtynių, beveik visi žaidėjai, „Rytas“ turėjo derbį, mūsų „užsieniečiai“ atvyko, nelogiška buvo daryti kokią treniruotę. Paprasčiausiai prasitampėme, kas yra gerai, traumų prevencija po krūvio, pasivaikščiojome pėsti, ką maždaug norėsime žaisti ir pasiruošėme kitos dienos treniruotei, kad būtų daugmaž aišku. Net neskaitau to kaip treniruotės, labiau teorija. Porą treniruočių turėjome neblogų ir, manau, kad viskas gerai.

– 30-metis Martynas Paliukėnas šiandien gali tapti vyriausiu rinktinės debiutantu. Ką jame įžvelgėte?

– Labai gera gynyba, labai geras noras. Seku jį jau keletą metų. Tas stengimasis, noras laimėti mane veža. Šiais laikais už tą talentą kartais net svarbiau ta energija, kurią jis duoda. Jis yra kibus gynyboje, mes su juo startuosime, jis tikrai žais ir pasirodys aikštelėje. Nežiūrime, kas yra senesnis ar vyresnis, surinkome tuos, kurie juda. Jei atvirai, nežinau, kam kiek metų, matau, kaip juda ir kaip žaidžia. Kad pase tiek ar tiek metų – ne svarbiausia.

– Luko Lekavičiaus forma nėra aiški, Eurolygoje sužaidžiant po penkias minutes. Ką pamatėte jo treniruotėse?

– Lukas yra naudingas tuo, kad jam nesvarbu, jis žaidžia penkerias rungtynes ar jų nežaidžia, žaidžia dvi minutes ar jų negauna. Jis atėjęs į aikštelę visada duoda energiją ir turi savo braižą. Jis nėra morališkai pasėdęs ar psichologiškai supykęs, nes treneris neduoda žaisti. Jis visada žaidžia savo ir duoda tą energiją, kurios mums reikia. Jis puikiai žaidžia ir jei „Žalgiris“ kartais neleidžia jam žaisti Eurolygoje, pas jį nėra didelių bangų. Aš jį vertinu, nes atėjęs nuo suoliuko jis gali atnešti energijos, retas žaidėjas gali atėjęs komandai duoti naudos nuo suolo. Jam nesvarbu, starto penketas ar ne, jis turi savo braižą. Aš tai labai vertinu.

– Konferencijų kambaryje matėme ant lentos surašytus visus krepšininkus ir daug klaustukų ties Gyčiu Masiuliu. Ką jie reiškia?

– Jis įprastai žaisdavo „ketvirtu numeriu“, bet „Ryte“ perėjo į „penktą“. Tą klaustuką dėjome ir todėl, kad galutinai nežinojome apie Gudaičio situaciją. „Ryte“ jis yra naudojamas „penktu numeriu“ ir duoda neblogų vaisių. Mes išsilengvinome komandą ir, Happui nežaidžiant, toks pasirinkimas yra teisingas.

– Mindaugas Kuzminskas liko komandos kapitonu, kaip jūs sprendžiate tokius klausimus?

– Kaip aš darau, tai paskiriu žmogų, kuris moka žaisti krepšinį ir turi autoritetą komandoje. Gali turėti autoritetą gyvenime, bet nelabai išmanai krepšinį ir komanda paskui tave neis. Kapitonas yra žmogus, kuris daro viską gerai ir yra pavyzdys kitiems tiek aikštelėje, tiek už jos ribų. Čia mes klausimų neturėjome, Mindaugas yra senbuvis rinktinės ir, manau, viskas su juo gerai. Nemačiau jokios prasmės kažką keisti, jis valdo komanda, ši jį gerbia, visi moka žaisti krepšinį.

– Koks įspūdis apie šią areną?

– Kalbėjau su FIBA atstovais, sakiau, kad mums nesvarbu. Mums tik reikia kamuolių, kad būtų lentos ir lankai. Gera arena, bloga arena, mes atvažiuojame ne gėrėtis kažkuo, o žaisti ir laimėti. Man nėra skirtumo. Aš ir kaip žaidėjas nelabai kreipdavau dėmesį, šilta ar šalta, ateini, žaidi ir susikaupi. Prioritetas dabar yra kitas – papulti į Europos čempionatą, o pašaliniai veiksniai nėra svarbūs.

– Ilgai laukėte tokio šanso ir jums tai bus pirmosios rungtynės prie rinktinės vairo. Yra kažkoks kitoks jausmas nei prieš eilines klubo rungtynes?

– Aš nelaukiau ilgai šanso, taip viskas sutapo, matyt, taip gyvenime reikia. Tai, kas įvyksta, yra dėsninga. Papildomo jaudulio neturiu, dirbu savo darbą ir tiek. Nemanau, kad turėtų būti kažkoks jaudulys. Kai žmogus dirbi visą gyvenimą tą patį, tau nėra skirtumo, čia ar čia. Tu dirbi, turi padaryti, o žaidėjai turi tave suprasti ir išgirsti, atlikti tai, ką tu nori. Ar tai bus komandoje, ar rinktinėje, stengiuosi daryti tą patį ir apie papildomą jaudulį net negalvoju.

„Ilgoji pertrauka“: Eurolygos verti Europos taurės ir Čempionų lygos žaidėjai – pasiūlymai „Žalgiriui“, nedidukai gynėjai, snaiperiai, antro šanso nusipelnę aukštaūgiai ir potencialo turintys lietuviai