Įdomios patirties Japonijoje pasisėmęs J.Jucikas nespjauna į galimybę grįžti: tik dabar susidėliočiau savo reikalavimus (4)

29-erių Julius Jucikas jau grįžo namo po įdomių metų visiškai kitame pasaulio krašte. Prieš tai tik netolimame užsienyje – Latvijoje – rungtyniavęs aukštaūgis susiviliojo dosniu japonų pasiūlymu ir kėlėsi į antrą šios šalies lygą.

„Pasiūlymas buvo įdomesnis, pirmąsyk toks. Buvo verta pabandyti, vis kažkas naujo, gal daugiau ir neteks ten pabuvoti, kas čia žino. Važiavau su mintimi, kad pabandysiu, galbūt užsikabinsiu ir kitąmet gausiu pasiūlymą geresnėje komandoje“, – praėjusią vasarą, kuomet raitė parašą ant sutarties su Aomorio „Watts“ klubu, prisiminė lietuvis.

Japonija – nepažintas kraštas Lietuvos krepšinio atstovams, dėl to ir daugiau sužinoti apie šią lygą J.Jucikas neturėjo iš ko. Tik Antanas Sireika yra dar visai neseniai dirbęs šioje šalyje, tačiau su šiuo treneriu „centras“ nesikonsultavo.

„Nemanau, kad tai būtų turėję įtakos. Pats žinojau ir supratau, kad ten lygis nebus toks kaip Lietuvoje“, – šypsojosi J.Jucikas.

Jucikas

Laiko adaptacijai lietuviui prireikė: kitokie žmonės, kitoks oras, aklimatizacija, šešios valandos skirtumo – pirmus sunkumus prisimena J.Jucikas.

Dvejonę vykdamas į Japoniją jis turėjo tik vieną: „Pasiseks ar ne. Tik nuostaba kilo ir dėl to, jog nesitikėjau, kad krepšinio lygių skirtumas išties bus toks didelis – bent jau komandos, kurioje buvau aš“, – sako jis.

Aomorio komanda Rytų konferencijoje liko paskutinė ir finišavo sezone su 15 pergalių bei 45 pralaimėjimais. Iš 18 lygos komandų pagal pergalių ir pralaimėjimų santykį ji buvo priešpaskutinė.

„Watts“ komandoje J.Jucikas buvo vyriausias žaidėjas – likusiųjų daugumą sudarė 22–25 m. amžiaus vaikinai. Ekipoje buvo ir dar du legionieriai, kurių Japonijos klubai dažniausiai turi po 2 ar 3, tiesa, mačui registruoti gali ne daugiau nei 2. Tarp legionierių pavyko sutikti ir pažįstamų veidų, tokių kaip 2011–2012 m. Šiauliuose žaidęs Denzelis Bowlesas.

„Dėl to viskas yra paremta žaidimu per juos, o likusieji tampa darbiniais žaidėjais. Vietiniai žaidėjai yra labai ribotų galimybių. Gal jie neturi iš ko mokytis, dėl to taip viskas ir yra. O ir treneriams reikia sugebėjimų vykti į Japoniją ir mokyti čia krepšinio kitus“, – pastebi J.Jucikas.

Jucikas

Lietuvis nusišypso prisiminęs pasiruošimus rungtynėms, treniruotes ir situaciją su medikais traumų atveju, kuomet kartais pats apie savo sveikatą turi išmanyti daugiau nei specialistai.

„Labai minimalūs tie skautingai. Parodo legionierių žaidimą, ką jie daro: 5 minutės, toks ir skautingas. Imitacija skautingo, galima sakyti taip“, – juokiasi jis.

Tiesa, gerų atsiminimų J.Jucikas taip pat atsivežė nemažai: labiausiai įspūdį jam darė japonų kultūra ir bendravimas bei šiltas jo kaip kitataučio priėmimas.

„Žmonės ten geri, sąžiningi, mandagūs – tai vienas didžiausių jų pliusų. Jie turi savo taisykles, jų laikosi, ką turi padaryti – tą padaro, nėra apgavysčių, viskas teisingai.

Buvau priimtas labai šiltai, net geriau nei tikėjausi. Aišku, buvo kalbos barjeras, bet atskirtas kaip europietis niekada nebuvau, nes turėjome vertėją.

Aš gyvenau labiau Šiaurėje, o visas veiksmas vyko Tokijuje – ten buvome nuvykę tik porąsyk rungtynėms. Bet matėsi, kad ten, kitas miestas nei mūsų, kuriame – tik 300 tūkst. gyventojų“, – pasakojo jis.

Jucikas

Džiugino jį ir kaip antrai lygai gana aktyvus rungtynių lankomumas, kurio kartais trūksta ir Lietuvos krepšinio lygos klubams.

„Salės ten gana nemažos, žmonių susirenka nemažai. Preliminariai, manau, kad po 1,5 tūkstančio per rungtynes būna mažiausiai“, – prisimena J.Jucikas.

Aukštaūgis sezoną baigė su 17,6 taško, 6,3 atkovoto kamuolio ir 15,6 naudingumo balo vidurkiais per 31 minutę.

Pats savo pasirodymu J.Jucikas liko ganėtinai patenkintas ir į galimybę užsidirbti Japonijoje solidžią sumą pinigų ateičiai jis nespjauna. Kaip bebūtų – karjera nėra tokia ilga. Tiesa, sulaukęs dar pasiūlymų jis atsižvelgtų į kelis dalykus.

„Jei likčiau, norėčiau žaisti pajėgesnėje komandoje ir kažkur arčiau Tokijo arba jame. Dabar sulaukęs pasiūlymo jau susidėliočiau savo reikalavimus“, – sako jis.

„Ilgoji pertrauka“: V.Sirvydžio (ne)pagrįsti priekaištai dėl sūnaus, kodėl „Wolves“ nepildo sudėties, kodėl pyksta Thurmanas, ar Rubštavičius pasiruošęs keltis į „Žalgirį“, Petrauskas prie „Neptūno“ vairo ir lažybininkų reklamos likimas klubų pavadinimuose