„Istorinis įvykis“: kaip „Žalgiris“ 1987 m. laimėjo mūšius su CSKA aikštėje ir už jos ribų (4)

Krepšinio naujienų portalas Krepsinis.net siūlo jums prisiminti didelio susidomėjimo sulaukusią rubriką „Istorinis įvykis“. Kol krepšinio pasaulis yra sustingęs, savo skaitytojams priminsime svarbiausius šio sporto įvykius, nutikusius Lietuvoje ir pasaulyje.

Sovietų okupacijos metais Lietuvos laisvės ir tikėjimo simboliu tapęs Kauno „Žalgirio“ klubas SSRS pirmenybėse iškovojo penkis čempiono titulus. Portalas krepsinis.net „Istorinio įvykio“ rubrikoje prisimena paskutinį kartą SSRS čempionu tapusio „Žalgirio“ triumfą 1987 m.

Ši pergalė įsiminė todėl, kad keliaujant auksinio uosto link „Žalgirio“ laivui teko įveikti nemažai povandeninių uolų. Nuo pirmųjų čempionato dienų Lietuvos krepšinio sirgaliai domėjosi ne tik įvykiais sporto arenose, bet ir Arvydo Sabonio sveikata.

Dar 1986 m. rugsėjį per Williamo Joneso taurės turnyro pusfinalio rungtynes su Zagrebo „Cibona“ „Žalgirio“ lyderis patyrė kairės kojos Achilo sausgyslės traumą. A.Sabonis praleido SSRS pirmenybių pradžią. Spalį A.Sabonis sugrįžo į aikštę, tačiau 1987 m. vasarį vėl pateko į medikų globą.

Vis dėlto Maskvos centrinio traumatologijos ir ortopedijos instituto specialistai žadėjo pastatyti vidurio puolėją ant kojų iki didžiojo finalo. Tačiau A.Sabonio sugrįžimas buvo labai sudėtingas. Lemiamų mačų išvakarėse jį gydę medikai tvirtino, kad A.Sabonis jau pasveiko ir gali žaisti didžiajame finale.

Tačiau Maskvos gydytojai turėjo kitą nuomonę ir rungtyniauti aukštaūgiui uždraudė. Be A.Sabonio rungtyniavęs „Žalgiris“ pralaimėjo pirmąsias finalo serijos rungtynes CSKA komandai – 81:92. Vis dėlto Lietuvos sporto vadovai nenuleido rankų.

Jie pasiekė aukščiausią sovietinio sporto valdžią ir įtikino ją, kad A.Sabonis pasirengęs žaisti. Mūšį už aikštės ribų „Žalgiris“ laimėjo. Tačiau dar reikėjo laimėti kovą arenoje – du kartus Maskvoje nugalėti CSKA krepšininkus.

Tačiau Maskvoje kauniečiai galėjo jaustis tarsi namie. Apie 10 tūkst. Žiūrovų talpinančioje „Lužniko“ arenoje didžioji dalis sirgalių buvo traukiniais ir lėktuvais atskubėję aistruoliai iš Lietuvos. Didžiausioje Maskvos „Lužniko“ arenoje krepšinio rungtynės buvo rengiamos pirmą kartą.

Pamatę žaisti galintį A.Sabonį Maskvos kariai iš karto sutriko, bet ne taip, kad iš karto iškeltų baltą vėliavą. Visas 40 minučių aikštėje virė atkakli kova, kurios pabaigoje šiek tiek tikslesni buvo lietuviai. „Žalgiris“ laimėjo 70:67.

Daugelis Lietuvos sporto aistruolių nesitikėjo, kad A.Sabonis gaus leidimą žaisti, todėl abejojo Vlado Garasto treniruojamo „Žalgirio“ pergale ir po rungtynių ruošėsi keliauti namo. Tačiau „Žalgirio“ pergalė pakeitė planus. Minios sirgalių pradėjo rengtis trečiosioms didžiojo finalo rungtynėms.

Šis mačas buvo vienas labiausiai įsiminusių per visą „Žalgirio“ ir CSKA dvikovų istoriją.Jau pirmajame kėlinyje atrodė, kad kauniečiai neturi nė mažiausio šanso. Jie atsiliko 22:41, o A.Sabonis surinko keturias pražangas. Tačiau „Žalgiris“ nebūtų „Žalgiris“, jei net tokioje beviltiškoje situacijoje sudėtų ginklus.

Pirmojo kėlinio pabaigoje iš CSKA pranašumo liko tik aštuoni taškai – 39:47, o antroje rungtynių dalyje ištirpo ir ši persvara. Po 40 žaidimo minučių rezultatas buvo lygus – 83:83. Per pratęsimą „Žalgiris“ pelnė dešimt taškų, CSKA – nė vieno.

A.Sabonis su keturiomis pražangomis žaidė iki finalo sirenos ir surinko 28 taškus, o apimtas pergalės džiaugsmo pademonstravo visą pasaulį apskriejusį garsųjį ančiuko šokį.

„Žalgirio“ sudėtis 1986-1987 m. sezone: A.Sabonis, Sergejus Jovaiša, Gintaras Krapikas, Algirdas Brazys, Valdemaras Chomičius, Arūnas Visockas, Rimas Kurtinaitis, Mindaugas Lekerauskas, Raimundas Čivilis, Arvydas Venclovas, Virginijus Jankauskas.

SSRS čempionu „Žalgiris“ tapo 1947, 1951, 1985, 1986 ir 1987 m. Kauniečiai septynis sykius tapo vicečempionais. „Žalgiris“ – antras daugiausia titulų ir daugiausia kartų finale rungtyniavęs SSRS klubas, kurį lenkia tik 24 kartus čempione tapusi CSKA komanda.

SSRS čempionato finalo lemiamų rungtynių paskutinės minutės ir „Žalgirio“ triumfo akimirkos:

„Ilgoji pertrauka“: V.Sirvydžio (ne)pagrįsti priekaištai dėl sūnaus, kodėl „Wolves“ nepildo sudėties, kodėl pyksta Thurmanas, ar Rubštavičius pasiruošęs keltis į „Žalgirį“, Petrauskas prie „Neptūno“ vairo ir lažybininkų reklamos likimas klubų pavadinimuose