J.Mačiulis: apie norą atitrūkti nuo krepšinio, sunkiojo krašto poziciją ir ateitį „Real“ (3) interviu

Su Madrido „Real“ klubu praėjusiame sezone viską, ką įmanoma, laimėjęs Jonas Mačiulis į Lietuvos vyrų rinktinę atvyko pailsėjęs nuo krepšinio.

Portalui Krepsinis.net 30 metų 198 cm ūgio puolėjas pasidalino mintimis apie savo vasarą, Lietuvos vyrų rinktinės praradimus, galimybę žaisti sunkiojo krašto pozicijoje bei ateitį „Real“ klube.

„Jūs juokaujate?, – į klausimą, ar pavyko prieš pirmąją rinktinės stovyklą rasti laiko sportui, atsakė J.Mačiulis. – Žinoma, kad ne. Nesportavau, ilsėjausi. Jei pridėjus rinktinę, sezonas truko vienuolika mėnesių. Tikrai norėjosi pasiilsėti. Niekas nuo tų trijų savaičių neatsitiks. Tikrai net nebuvau niekur išėjęs sportuoti, net minčių tokių nebuvo“.

– Galbūt dėl to gali prireikti daugiau laiko, kad įsivažiuoti, pasiekti tą norimą sportinę formą?

– Tai jau yra trenerių darbas. Jie žino, ko reikės. Aš žinau savo kūną, žinau, kiek man reikia, kaip reikia, ką reikia veikti. Dėl to problemų būti neturėtų. Aišku, visi senstame, tad žiūrėsime (Juokiasi). Manau, kad geras poilsis kartais dar geriau nei kažkoks persidirbimas.

– Daug kalbama apie praradimus rinktinėje. Kokia jūsų nuomonė dėl to?

– Netektys rinktinėje būna kiekvienais metais. Jos visada kažkiek atsiliepia. Galbūt treneriams reikės labiau pasukti galvą, kaip išspręsti tas problemas. Mane ruošiasi statyti ketvirtu numeriu. Čia jau trenerių gudravimai ir nuosprendžiai.

Sakyčiau, kad labiausiai pasijus Donato Motiejūno netektis. Jis yra jaunas, galintis įnešti į žaidimą įvairiapusiškumo. Tikriausiai ši netektis gali atsiliepti labiausiai. Kalbant apie kitus, nepakeičiamų nėra. Mūsų visų tas laukia.

Visi verkė 2010 metais, kai pasitraukė Ramūnas Šiškauskas ir kiti. Tada rinktinė iškovojo medalius. Todėl nemanau, kad tos netektys yra kažkokia tragedija. Svarbiausia, surasti kitą žaidimo stilių ir panaudoti tuos žmones, kuriuos turime.

– Jūs pats jaučiate, kad galite būti naudingas sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje?

– Na, žiūrint, ką veikti. Jeigu išsiplės žaidimas ir reikės įmesti tritaškį ar keistis gynyboje, tai galbūt ir būsiu naudingas. Tačiau jeigu mane statys žaisti prieš didelius žmones, „centruoti“, tai gal ir nelabai būsiu naudingas (Juokiasi).

Šį sezoną tą patį dariau Madride. Visą savo karjerą susidurdavau su situacijomis, kai vienu ar kitu momentu treneriai sugalvodavo mane panaudoti mane ketvirtuoju numeriu dėl vienokių ar kitokių problemų. Tai nebus naujiena mano karjeroje.

– Kokia situacija su Madrido komanda? Klubas turėjo galimybę nutraukti sutartį?

– Situacija yra paprasta. Turėjau dvejų metų kontraktą ir niekas nesikeičia. Lieku „Real“ gretose.

– Dėl vaidmens Madrido komandoje kitą sezoną, ko gero, dar nebuvo kažkokių kalbų?

– Koks ten vaidmuo. Koks buvo, toks ir liks. Lieka visi tie patys žaidėjai. Tik Bourousis ir Mejri, man atrodo, palieka klubą, tačiau jie nėra mano pozicijos žaidėjai.

Žinote, žaidi dešimt minučių – nori žaisti penkiolika. Žaidi penkiolika minučių – nori žaisti dvidešimt. Jeigu nori, visada gali rasti kabliukų. Tačiau negali būti nepatenkintas, kai laimi viską ir gauni pakankamai žaisti – apie dvidešimt minučių. Tikrai rungtyniavau nemažai, ypač lemiamų rungtynių metu. Tikrai neturiu teisės ir priežasties dėl kažko skųstis.

„Ilgoji pertrauka“: V.Sirvydžio (ne)pagrįsti priekaištai dėl sūnaus, kodėl „Wolves“ nepildo sudėties, kodėl pyksta Thurmanas, ar Rubštavičius pasiruošęs keltis į „Žalgirį“, Petrauskas prie „Neptūno“ vairo ir lažybininkų reklamos likimas klubų pavadinimuose