J.Mačiulis: medalių kvapą jaučia visi, tad niekas neišeis į aikštę nuleistomis rankomis (10)

Lietuvos rinktinė ruošiasi vienoms svarbiausių kovų Slovėnijoje vykstančiame Europos vyrų čempionate. Nacionalinės komandos laukia dar viena poilsio diena, o jau ketvirtadienį vyrai stos į kovą su italais bei grumsis dėl patekimo į pirmenybių pusfinalį.

Prieš artėjantį mačą Jonas Mačiulis teigė, jog italų komanda – stipri, tad kova tikrai nebus lengva, o varžovai nežengs į aikštę nuleidę rankas.

– Jonai, pačiam teko žaisti pas Simone Pianigiani. Kokį žaidimą propaguoja šis treneris?

– Strategas mėgsta agresyvų žaidimą, nevengia rizikos ir avantiūros gynyboje, o tai priešininkus dažnai išmuša iš rikiuotės. Jie būna nei laisvi, nei uždengti. S.Pianigiani turi savo braižą ir iki šiol jam neblogai sekėsi jį taikyti.

– Ar Italijos komandą galima būtų palyginti su kokia kita rinktine?

– Nežinau, kas būtų panašiausia komanda. Luigi Datome žaidžia sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje ir yra mažesnis bei lieknesnis už mane. Antros tokios rinktinės šitame čempionate nerastumėme, nes ji – unikali.

– Galbūt starto penkete bus mažesnio ūgio žaidėjai? Ar kaip tik išnaudosite ūgio pranašumą?

– Bus taip, kaip nuspręs treneriai. Visada yra nežinia, kaip kurią dieną tam tikra strategija suveiks.

– Ar italams Lietuva yra palankesnė varžovė nei Serbija? Jie dvikovoje su ispanais galėjo ir pralaimėti.

– Manau, jog visi puikiai prisimena negražių rungtynių, kurios baigdavosi tyčiniais pralaimėjimais. Nežinau, ar buvo imtasi kokių sankcijų, bet tai atrodė tikrai nekaip. Mano nuomone, į tokius skandalus įsivelti nenori nė viena komanda, tad ir italai kovėsi iš visų jėgų bei troško pergalės. O pasakyti, stipresni mes ar serbai, – neįmanoma. Jie pralaimėjo Ukrainai, o mes iškovojome prieš ją pergalę. Yra toks dalykas, kaip paranki ir mažiau paranki komanda. Galbūt mes jiems atrodėme parankesni. Italai yra pakankamai stiprūs, kad kovotų tiek su mumis, tiek su kitais.

– Trys laisvos dienos iki ketvirtfinalio yra daug?

– Taip, tikrai per daug, viduryje čempionato tai nėra gerai, visi išsimuša iš ritmo. Šiandien žaisti būtų pats tas.

– Panaši situacija buvo ir 2010 metų pasaulio pirmenybėse Turkijoje.

– Taip, tačiau vieną kartą tai suveikia, kitą – ne. Kiekvieną dieną vis kita situacija, tad negalima žinoti. Tada galbūt buvome kiek jaunesnė komanda, tad kaip bus šįkart – nenuspėsime.

– Kaip reikia praleisti tas tris dienas, kad pagaliau sulauktumėte rungtynių ir būtumėte tinkamai joms nusiteikę?

– Kiekvienas tą laiką praleidžia savaip. Mes kaip komanda pirmadienį išvykome į trumpą kelionę, pravėdinome galvas, o antradienį kibome į darbą ir treniravomės. Trečiadienį laukia dar viena treniruotė, o galbūt ir dvi, tad mes ruošiamės taip, o, ar tai gerai, pamatysime per rungtynes.

– Lietuvoje jums jau kabinami medaliai, nes pusfinalyje tektų susigrumti arba su Kroatija, arba su Ukraina. Ar šis kelias yra lengvesnis nei kitų komandų?

– Nemanau, jog tarp aštuonių komandų galima ieškoti lengvesnio kelio, nes visos rinktinės, kurios yra šiame etape, įrodė, jog yra stiprios ir vertos kovoti dėl medalių. Prognozuoti neįmanoma, nes vienas prarastas kamuolys gali labai daug lemti. Čia yra krepšinis, su medaliais dar palaukime, liko kelios dienos, tada ir pakalbėsime.

– Kaip reagavote sužinoję, kad jūsų varžovė bus Italija?

– Kaip jau sakiau, nėra silpnų komandų, nes italai atrado savo žaidimo stilių, įveikė ispanus ir kitas stiprias komandas, taip, kad mes tikėjomės gauti bet kurį priešininką, nes niekas neišeis į aikštę nuleistomis rankomis ir nepasiduos. Medalių kvapą jaučia visi.  

„Ilgoji pertrauka“: V.Sirvydžio (ne)pagrįsti priekaištai dėl sūnaus, kodėl „Wolves“ nepildo sudėties, kodėl pyksta Thurmanas, ar Rubštavičius pasiruošęs keltis į „Žalgirį“, Petrauskas prie „Neptūno“ vairo ir lažybininkų reklamos likimas klubų pavadinimuose