J.Valančiūnas apie konfliktą su A.Savrasenka: aš kalbėjau angliškai, o jis – rusiškai, bet vienas kitą supratome (22)

„Kokia šiandien diena?“, – prisimindamas 2011 metų Europos čempionatą Jono Valančiūno paklausė Tomas Delininkaitis.

„Šeštadienis“, – atkirto jis. Taip nuotaikingai prasidėjo interviu su rezultatyviausiai Lietuvos komandoje ketvirtadienį žaidusiu „centru“.

Nors Lietuvos rinktinė lengvai (82:51) sutriuškino Rusijos krepšininkus, tačiau aikštelėje netrūko grumtynių. Po vieno iš epizodo vyrišką pokalbį turėjo J.Valančiūnas ir Aleksejus Savrasenka. Tiesa, rimtesnių incidentų išvengta, kai laiku įsikišo teisėjas.

„Kiekvienose rungtynėse būna imtynių, bet viskas baigėsi ramiai. Visada „ant karštųjų“ pasakai kažką, pasistumdai, bet po mačo viskas būna normaliai“, – aiškino J.Valančiūnas.

Daugiau buvo rusiškų ar angliškų žodžių? „Iš mano pusės daugiau angliškų, iš jo – rusiškų. Nesutapo kalbos, bet vienas kitą supratome.“

– Kas lėmė tokią solidžią pergalę?

– Turbūt vakarykštė skaudi pamoka. Ryte pasikalbėjome, jog negalime taip žaisti ir padarėme išvadas. Pataisėme tiek puolimą, tiek gynybą. To pasėkoje matome tokį rezultatą.

– Šį kartą nesisekė „alley-oopai“.

– Pavyko rezultatas. Galbūt kitose rungtynėse pavyks jie. Juk svarbiausia – rezultatai.

– Treneris J.Kazlauskas sakė, kad jam nepatiko „alley-oopai“.

– Bandysime kažką naujo, jeigu jie nepatinka (Juokiasi).

– Stovint prie baudų metimo linijos ir jūsų vardą skanduojant pilnai „Siemens“ arenai būna geresnis pataikymo procentas?

– Reikia paprašyti, kad dabar visada taip būtų. Sirgaliai yra šeštas žaidėjas.

– Pajutote, jog šiame mače jus komandos draugai išnaudojo itin sėkmingai?

– Tiesiog žaidžiau komandos naudai ir stengiausi sukurti progų tiek sau, tiek kitiems. Rungtyniauju komandai ir nei aš, nei kažkas kitas nesiimame visos atsakomybės ant savo pečių. Taškus pelnome kaip komanda ir laimime kaip komanda.

„Ilgoji pertrauka“: kaip išsirikiuos komandos po Eurolygos reguliaraus, vos teigiamas pažymys „Žalgiriui“ ir likusios intrigos