Jonaviškių žygis į tarptautinę areną – ko galima laukti išvykose į Suomiją, Kiprą ir Vokietiją? (10)

Startuoja dar vienas tarptautinis turnyras – vieneriomis rungtynėms antradienį prasidėjo FIBA Europos taurės kovos.

Pirmenybės įsibėgėja itin sparčiai, nes trečiadienį bus sužaista net 19 susitikimų, viename iš jų pasirodys ir debiutuosiantis Jonavos „CBet“ klubas.

Jonaviškiai pernai neįveikė FIBA Europos taurės atrankos, tačiau geras sezonas atnešė vietą FIBA Čempionų lygos atrankoje, o šios neįveikus teliko patvirtinti apie savo dalyvavimą antrajame pagal pajėgumą FIBA turnyre.

Virginijaus Šeškaus auklėtiniai savo žygį pradės išvykos maču prieš Kauhajokio „Karhu“ (Suomija) komandą, C grupėje taip pat laukia Larnakos AEK (Kipras) ir Rostoko „SeaWolves“ (Vokietija). Garantuotas vietas „Top 16“ etape gaus tik grupių nugalėtojai, bilietus tolyn pelnys ir šešios iš dešimties antrąsias vietas užėmusių komandų.

Apžvelkime varžovų pajėgumą ir Jonavos ekipos šansus pratęsti tarptautinį sezoną už grupių etapo ribų.

Pirmasis varžovas – akimirksniu iškilę Suomijos lokiai

Prie Botnijos įlankos įsikūręs Kauhajokio miestelis yra beveik dvigubai mažesnis nei Jonava bei talpina vos 14 tūkstančių gyventojų. Kaip ir „CBet“, „Karhu“ yra gana naujas veidas tarptautinėje arenoje, nors iki šio pasiekimo keliavo itin ilgai.

Suomijos ekipa buvo įkurta dar 1910-aisiais, tačiau ilgai varžėsi žemesniuose šalies divizionuose. Stipriausioje lygoje klubas įsitvirtino tik 2009-aisiais, o pirmąjį titulą iškovojo 2018-aisiais. Tai išvedė „Karhu“ į FIBA Čempionų lygos atranką, kurioje šie iškart tapo nuolatiniais dalyviais. Vis dėlto ją bandyta įveikti jau keturis kartus, tačiau tikslas nė karto nebuvo pasiektas. Itin skaudžiai baigėsi šių metų bandymas, prieš Nes Zionos „Ironi“ pralaimėjus net 56:92.

Praėjusį sezoną suomiams pavyko patriukšmauti FIBA Europos taurėje, nužygiuojant iki pusfinalio, tačiau vasarą komandai teko išgyventi drastiškus pokyčius. „Karhu“ ne tik neišsaugojo nė vieno legionieriaus, išvyko ir kertiniai vietiniai žaidėjai. Danielis Dolencas ir Henri Kantonenas pasuko į Mažeikius, taip pat solidžius skaičius rinkęs Severi Kaukiainenas persikėlė į Slovakiją.

Spragos kamšytos įvairiais būdais – įžaidėjo vadelės patikėtos 35-erių 178 cm ūgio Courtney Fortsonui, kuris turi menkos Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) patirties, žaidė Rusijoje, Turkijoje, Izraelyje ir Lenkijoje, tačiau pastaroji jo karjeros stotelė jau buvo Irane. Prie komandos prisijungė ir Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“) užpernai kalnų nenuvertęs Tahjas Eaddy, tik sulaukęs 27-erių Europoje debiutuojantis Malikas Ellisonas bei 26-erių Horace’as Spenceris, kurio aukščiausias karjeros pasiekimas – nepavykęs sezonas Limože. Su vienu žmogumi jau buvo ir atsisveikinta – prieš savaitę komandą paliko Chrisas Brandonas.

Eaddy

Svarbiausių vietinių žaidėjų gretas užėmė nuolatiniai rinktinės kandidatai Shawnas Hopkinsas ir Tobiasas Palmi. Pastarasis tapo komandos kapitonu ir jau yra lankęsis Jonavoje – pernai atstovaudamas Krajovos klubui užkirto „CBet“ kelią į FIBA Europos taurę.

Komandą treniruojančiam 35-erių Janne Koskimiesui sunkiai sekasi sulipdyti naują komandą – Suomijos pirmenybėse startuota dviem pralaimėjimais, po to iškovotos dvi pergalės taip pat nebuvo itin kokybiškos. Lyderio vaidmenį dalinasi po 14,8 taško renkantys T.Eaddy ir T.Palmi, tačiau visa komanda tritaškius meta vos 27 procentų taiklumu, o pagrindiniu įžaidėju būti turėjęs C.Fortsonas praleido tris pirmuosius mačus bei į aikštę grįžo tik šeštadienio susitikime.

Dabartinėje sezono stadijoje Kauhajokio klubas tikrai yra įveikiamas ir tai įgyvendinti bus itin svarbu. Tikėtina, kad būtent suomiai taps pagrindiniais konkurentais dėl kelią į kitą etapą atversiančios antrosios vietos grupėje.

Mažyliai iš Kipro

Po savaitės jonaviškių lauks Larnakos ekipa. Kipro klubas vadovaujasi jau įprastu modeliu – visos žaidimo vadelės yra atiduodamos legionieriams, tarp kurių strategas Christophoros Livadiotis tik kartais įterpia vietinius žaidėjus.

Aikštėje siausti visada pasiruošę trys fiziniais duomenimis neišsiskiriantys amerikiečiai – Tookie Brownas (184 cm), Nickas Griffinas (189 cm) ir Taveionas Hollingsworthas (187 cm). Aukščiausiu komandos žaidėju yra vos 202 cm ūgio australas Jesse Huntas, priekinėje linijoje jam talkins 201 cm ūgio Christianas Jonesas.

Centimetrų stokoja ir vietiniai žaidėjai – net penki iš aštuonių AEK kipriečių nesiekia 190 cm ūgio, daugelis jų net nėra karjeros pike. Šalia jaunuolių rikiuojasi 40-metis Andreasas Sizopoulos ir 38-erių Iakovos Pantelis.

Stebina tai, kad dalis legionierių komandoje užsibuvo ilgiau nei sezoną, nes tokio lygio klubams tai nėra įprasta. T.Hollingsworthas, T.Brownas ir J.Huntas praėjusį sezoną su klubu triumfavo Kipro pirmenybėse. Ch.Livadiotis komandą taip pat treniruoja antrą sezoną paeiliui, tačiau prie jos komplektacijos prisidėjo pirmą kartą, nes vairą perėmė tik praėjusiam sezonui prasidėjus, 2022-ųjų lapkričio pabaigoje. T.Hollingsworthas ir T.Brownas atvyko jau po trenerio prisijungimo.

Hollingsworthas, AEK

Būtent Ch.Livadiotis yra aukščiausio lygio patirties turinčiu komandos nariu. Jis ne tik treniruoja Kipro rinktinę, bet dar neseniai darbavosi ir Beer Ševos „Hapoel“, su kuriuo sugebėjo parklupdyti ir Tel Avivo „Maccabi“.

Vos daugiau nei milijoną gyventojų turinčio Kipro pirmenybėse varžosi vienuolika komandų, AEK ten startavo dviem pergalėmis. Net vietiniame čempionate daugiau nei po 6 taškus tarp kipriečių renka tik Roberto Mantovani, visa kita priklauso legionieriams.

Dar išraiškingesniu atrodo faktas, kad FIBA Čempionų lygos atrankoje net 59:87 buvo nusileista Lisabonos „Benfica“ ekipai. Portugalams pralaimėta be prošvaisčių, klystant gerokai dažniau nei atliekant rezultatyvius perdavimus (13 ir 18), o tritaškius metant vos 21 procento taiklumu (6/28).

Kipro klubas žengia jonaviškių taku – pernai FIBA Europos taurės atrankos neįveikė, o šiemet turnyre atsidūrė po nesėkmingai bandant prasimušti į FIBA Čempionų lygą. Vis dėlto „CBet“ palieka laipteliu aukščiau esančios ekipos įspūdį, o AEK turėtų tapti grupės autsaideriais.

Tėvo ir sūnaus treniruojami grupės favoritai

Paskutiniai sutinkami „SeaWolves“ yra vieninteliai grupės dalyviai, kurie varžėsi ne FIBA Čempionų lygos, o FIBA Europos taurės atrankoje ir šią įveikė užtikrintai. Vokiečiai vietą turnyre pelnė 101:72 nušluodami Skopjė „Feniks“ ir 93:74 nugalėdami Nikosijos „Keravnos“.

Natūralu, kad ketvirtajame pagal pajėgumą Europos turnyre favoritų statusas atiduodamas stipriausių nacionalinių pirmenybių vidutiniokams. Prie lyderių priskirti galima ispanus Bilbao „Surne“ ir Saragosos „Casademont“, iš Italijos atvykstančius Brindisio ir Varezės klubus, šiose gretose save matyti norėtų ir vokiečiai Chemnico „Niners“ bei „SeaWolves“, nors Rostoko klubas tikrai nėra neįveikiamas.

Vokietijos pirmenybėse „SeaWolves“ startavo per du turus iškovodami vieną pergalę, bei šiuose mačuose besąlygiškai rėmėsi aštuoniais amerikiečiais (nors Brukline gimęs Chrisas Carteris ir turi Vokietijos pilietybę). Šalia jų ant parketo pasirodė tik trys vokiečiai, vidutiniškai kartu pridėję 11 taškų.

Vietos starto penkete laikosi Robinas Amaize’as, dar neseniai gynęs Miuncheno „Bayern“ garbę, bet jam tai buvo labiau asmeninė patirtis nei reali pagalba komandai. Per du sezonus Eurolygoje jis ant parketo pasirodė 24 kartus, aikštėje praleisdavo 5 minutes bei rinko 0,7 taško.

SeaWolves

Tarp legionierių iš praėjusio sezono liko Derrickas Alstonas, Tyleris Nelsonas ir Ch.Carteris. Pastarasis išsilaikė tik dėl turimos pilietybės, o D.Alstonas ir T.Nelsonas praėjusį sezoną Vokietijos pirmenybėse kartu vertė net 29,9 taško per rungtynes ir jų išlaikymą galima vertinti kaip didelį pasiekimą.

Tęstinumą komandoje išlaiko ir 35-erių strategas Christianas Heldas. Jis komandos štabą papildė dar 2020-aisiais, kai ši varžėsi antrojoje šalies lygoje, o vyriausiuoju treneriu joje dirbo Dirkas Bauermannas. Šį postą Ch.Heldas perėmė 2021-aisiais, o štabe įvedė neįprastą dinamiką – tarp asistentų darbuojasi ir jo tėvas Ralphas Heldas.

Ch.Heldas yra tarp daugiausiai žadančių Vokietijos trenerių. Praėjusį sezoną su šalies pirmenybėse debiutavusiu klubu pasiekė devintąją vietą ir tik dėl nepalankaus taškų santykio nepateko į atkrintamąsias. Vasarą jis darbavosi ir su Vokietijos aštuoniolikmečių rinktine, kuri Europos čempionate iškovojo bronzą.

Tarp naujokų komandoje sparčiausiai pritapo 26 metų 180 cm ūgio Mike’as Smithas, Heidelbergo ekipai jau spėjęs suversti 30 taškų (6/11 tritaškių). Netrukus kojas apšilti turėtų ir visas amerikiečių būrys, o Jonavoje jie lankysis tik lapkričio 1-ąją.

Viską įvertinus, „SeaWolves“ yra aiškūs grupės favoritai, veikiausiai keliausiantys į kitą etapą, o dėl antrosios vietos grumsis „CBet“ ir „Karhu“, tad jau pirmasis sezono mačas jonaviškiams bus itin svarbus. Rungtynės Suomijoje trečiadienio vakarą startuos 18.30 val.