Lietuvos rinktinė FIBA Pasaulio taurės atranką baigė antroje K grupės vietoje, į priekį užleisdama tik prancūzus.
Būtent Prancūzijoje buvo uždarytas paskutinysis atrankos „langas“, kuriame jau užsitikrinus kelialapį į čempionatą varžovams nusileista 63:70.
Po rungtynių rinktinės treneris Kęstutis Kemzūra džiaugėsi, kad varžovams mestas daug rimtesnis iššūkis nei pirmajame mūšyje Panevėžyje (65:90) ir išskyrė keletą individualių lietuvių pasirodymų.
„Kai yra gerai, nori, kad būtų geriau. Išlikome kovoje ir norėjosi, kad pabaigtume su pergale, labai norėjosi. Vienintelis dalykas, gaila, kad pritrūko, bet jausmas daug geresnis nei buvo pirmose rungtynėse su prancūzais. Manau, kad vyrai, dauguma atvejų, darė tai, ką ir planavome, energija buvo gera, intensyvumas buvo geras, gynyboje gerai gynėmės, bet mus pražudėme tai, apie ką irgi kalbėjome – klaidos. Klydome ne tik patys, bet ir dėl varžovų agresyvios gynybos, jie turi to atletiškumo ir ūgio, dydžio, gali uždengti, yra be galo sunku prieš juos žaisti“, – teigė strategas.
– Prancūzai dėl fiziškumo yra neparankiausi visoje Europoje?
– Jie yra atletiška komanda, bet mes įrodėme, kad galima žaisti su jais. Keliomis klaidelėmis mažiau, gal kokį metimą reikėjo įmesti, jiems porą kartų labai pasisekė, vieną net iš kitos pusės lentos metė. Nežinau, teisėjavimas taip gal emociškai atrodė, reikės peržiūrėti, gal tie švilpukai ir teisingi buvo, bet mums skaudūs, kai kamuolį nusiėmėme, jiems atidavė, tada Vaido prasiveržimas. Visumoje, pirmą ir ketvirtą kėlinius laimėjome, buvome rungtynėse ir turėjome gerus šansus. Gale jie sužaidė geriau, mums pritrūko. Prastas buvo antras kėlinys, kai praradinėjome kamuolius ir jie greitame puolime sumetė gal 18 taškų. Individualiai ir su Wembanyama gerai tvarkėmės, nors pagrindinius momentus ir sužaidė naudingai bei tvarkingai. Gabrielius Maldūnas šiandien labai gerai stabdė, aišku, ir kiti žaidėjai, bet pagrinde Gabrielius. Su Francisco irgi visai gerai, manau, jis nebuvo toks faktorius, kaip pirmose rungtynėse. Ko gaila, kad Langui davėme, tris tritaškius įmetė, nors žinojome, kad yra metikas, tai į pagalbas nuėjome, tai suvėlavome. Čia tas baudimas taktiškai. Gynybinė pusė intensyvumu buvo gera, puolimas strigo.
– Ką konkrečiai G.Maldūnas taip gerai darė?
– Mes sakėme, kad turime į fiziškumą atsakyti fiziškumu. Mes stengėmės, ne visada gavosi, bet žaisti agresyvesnę „pikenrolų“ gynybą, du prieš du gynybą, su tam tikrais žaidėjais eiti per apačią, bet tas didelis turi išeiti. Daugiau mažiau, mūsų buvo visur pilna. Neleidome jam labai giliai gauti kamuolių, gal rizikavome ties tritaškiu.
– Jo nebūtų rinktinėje jei ne Martyno Echodo iškritimas. Jis užsirekomendavo ateičiai, kitiems „langams“?
– Matote, būna, kartais mąstai vienaip, bet pasirodo kitaip. Aišku, jis ir pirmame „lange“ lapkritį buvo sąrašuose, bet norėjosi daugiau ūgio. Jis yra unikalus žaidėjas, turi tą tarpinį metimą ir žaidimą baudos aikštelėje, nors nėra nugara žaidėjas. Be to, mums tiko ta gynyba, žinojome, kad Panevėžyje treneris Čanakas tai naudoja. Pasinaudojome jo turimais įgūdžiais.
– Lemiami metimai buvo neuždengiami?
– Nelabai. Čia jau, kaip sakant, nežinau. Bent ne mūsų šitai komandai.
– Kokį įspūdį paliko Margiris Normantas?
– Labai gerą. Iš Margirio to ir tikimės, jis yra vienas iš tų senbuvių, Mindaugas Kuzminskas, Eimantas Bendžius, nors jam ir nelabai nusisekė, bet Margiris, matėsi, buvo tas lyderis puolime, nebijo imtis atsakomybės, nors turėjo tas tris pražangas ir pataupiau, kad nebūtų anksti ketvirtos. Pataikė gerus metimus, labai svarbus žaidėjas abejuose galuose ir džiugu, kad progresuoja.
– 9 pergalės iš 12, kaip galima vertinti visą atranką?
– Patekome į čempionatą, visumoje užduotis įvykdyta. Pirmos vietos norėjome, kovojome, būtų buvę išvis šaunu. Gal tik tos rungtynės Panevėžyje, mums vis dar nesmagu, mes ilgai jas prisiminsime. Ir Mindaugas, ir kiti sako, žiūrime ir nesuprantame, kodėl mes taip. To pakeisti jau negali. Šitame „lange“ pasiruošimas buvo dar trumpesnis, turėjome tik dvi kontaktines treniruotes, bet tas intensyvumas, energija buvo tokia, kokios norėjome ir ją išlaikėme.
– Per visus „langus“ buvo net 35 žaidėjai, ką apie tai galima pasakyti?
– Pirmiausia, padėkočiau, kad vyrai atvažiuoja ir padeda. Liūdna, kad ir negali, būna įvairių priežasčių. Norėtųsi, kad tos motyvacijos niekad ir nepritrūktume. Yra ir tų žaidėjų, kurie nepateko, norisi, kad nenusimintų, o toliau stengtųsi, demonstruotų ir ateis tas šansas. Jei tobulės, anksčiau ar vėliau bus ta proga. Kartais gyvenimas pateikia tų siurprizų. Tikrai neplanavome ir Arno Beručkos, bet jis įėjo ir tikrai nepagadino, įnešė geros energijos, jau nekalbant apie Maldūną. Kiti žaidėjai, kai mūsų geriausi nesuvažiuoja, turime tvirtą pagrindą antros rinktinės ir norisi įtraukti vis kažkiek jaunesnių, kad jei apsišaudytų tarptautinėse rungtynėse ir galėtų vėliau padėti pagrindinei rinktinei.
– Kiek šio „lango“ krepšininkų galėtų būti rinktinės stovykloje vasarą?
– Nesiimsime spėlioti. Yra tų, priklausomai, kokios pozicijos reikės. Margiris pretenduoja dėl savo gynybos, Gyčiui Radzevičiui gal nepasisekė šitas „langas“, prasčiau nei tikėtasi ar matyta praeitame „lange“, dėl intensyvumo ir energijos. Bendžius ir Kuzminskas, žiūrėsime, kokia jų būklė bus. Tie „ketvirti numeriai“, kurie gali išplėsti puolimą prie mūsų kitų didelių. Reikia žiūrėti bendrą paveikslą ir tada žiūrėti, kiek kas gali. Eigirdas Žukauskas savo fiziškumu ir intensyvumu gali.
Norėdami komentuoti prisijunkite.