K.Lavrinovičių vilioja nauji išbandymai

Kšištofui Lavrinovičiui praėjęs sezonas buvo sėkmingiausias per visą karjerą. 24 metų 209 cm ūgio vidurio puolėjas su Lietuvos rinktine praėjusią vasarą tapo Europos vyrų krepšinio čempionu, o atstovaudamas Permės "Ural-Great" klubui iškovojo Rusijos taurę. Be to, jis buvo išrinktas šio turnyro naudingiausiu žaidėju ir pripažintas geriausiu Rusijos superlygos vidurio puolėju.

Krepšininko karjera K.Lavrinovičius pradėjo 1996 metais, kai kartu su broliu Dariušu atvyko į Alytaus "Alitos" klubą. Ten jis

žaidė trejus metus. Paskui buvo priverstinė pertrauka - 1999-2002 m. už išprievartavimа krepšininkas praleido griežto režimo pataisos darbų kolonijoje Pravieniškėse. Už gerą elgesį anksčiau paleistas Kšištofas likusią 2002 m. sezono dalį rungtyniavo "Alitoje". Vėliau persikėlė į Rusiją ir pastaruosius du sezonus atstovavo Permės klubui.

Vakar krepšininkas su šalies rinktine išvyko į turnyrą Italijoje. Kelionės išvakarėse "Respublika" kalbėjosi su Kšištofu

LAVRINOVIČIUMI apie žaidimą Rusijoje ir ateities perspektyvas.

Geriausias sezonas

- "Ural-Great" generalinis direktorius Pavelas Liachas, kalbėdamas apie Jus, gyrėsi išugdęs pasaulinio lygio žvaigždę. Ar jau galite save vadinti superžvaigžde?

- Nesijaučiu jokia žvaigžde. Aišku, praėjęs sezonas man buvo geriausias karjeroje, bet tikiu, kad ateinantis bus dar geresnis.

- Ir Rusijos čempionate, ir FEL turnyre "Ural-Great" liko šalia nugalėtojų pakylos, ketvirtoje vietoje. Neskaudu dėl to?

- Skaudu. Labai norėjome Rusijos lygos pusfinalyje įveikti Kazanės "Uniks", bet kai nepavyko, visi nukabino nosis. Gal rungtynėse su Maskvos "Dinamo" dėl 3 vietos jau ir nekovojome iš visų jėgų. Tada atrodė, kad atidaviau visas jėgas, bet kai pralaimėjome, ėmiau galvoti, kad galėjau iš savęs ir daugiau išspausti.

- Padėjote Permės klubui laimėti Rusijos taurę ir buvote pripažintas naudingiausiu finalo ketverto žaidėju. Kaip pavyko taip gerai sužaisti prieš "Uniks" ir CSKA?

- Rimtai ruošiausi toms varžyboms, buvau geros formos, labai norėjau laimėti, todėl ir pavyko gerai pasirodyti. Treneriai skyrė keletа derinių būtent man. Džiaugiuosi, kad jų nenuvyliau.

- Sezono pabaigoje Jūsų rezultatai kiek suprastėjo. Apie pablogėjusią formą prašneko ir "Ural-Great" bei Lietuvos rinktinės treneris Valdemaras Chomičius. Kas nutiko?

- Baigiantis sezonui iš tikrųjų pajutau nuovargį. Aš nepripratęs žaisti taip ilgai. Anksčiau žaisdavau po 15-20 minučių, o šiemet beveik visose rungtynėse aikštėje praleisdavau po 30 ir daugiau minučių. Tad po kelių mėnesių pajutau nuovargį. Gali daugiau valgyti, vartoti vitaminus - jėgų nepadaugėja (juokiasi).

- Permėje ir Lietuvos rinktinėje Jus treniruoja V.Chomičius. Kaip sutariate?

- Per treniruotes V.Chomičius labai griežtas ir reiklus. Tačiau už aikštelės ribų jis draugiškas, galime ir apie gyvenimą pasikalbėti, pajuokauti.

- Ką Rusijoje veikdavote po treniruočių, laisvalaikiu?

- Turėdamas laisvo laiko dažniausiai ilsėdavausi. Aišku, nueidavau ir su draugais į kokią kavinę ar klubą. Su visais palaikiau gerus santykius. Daugiausia bendravau su Pašutinu, latviais Buškevicu ir Vaikuliu, jaunais vietos žaidėjais. Labiau susibičiuliavau su žaidėjais, neturinčiais šeimos. Tie, kurie jas sukūrę, po treniruočių skubėdavo namo. Tačiau ir su jais santykiai buvo geri.

Apie brolius

- Vis dėlto geriausias Jūsų draugas, ko gera, yra dvynys Dariušas. Jis nėra sugniuždytas dėl persekiojančių traumų?

- Brolio taip paprastai nesulaužysi.

- Prieš kelerius metus geresniu krepšininku buvo laikomas Dariušas, tačiau dabar jam tobulėti trukdo traumos. Kaip manote, ar jau pralenkėte jį?

- Brolis pajėgesnis, bet jam kelis kartus nepasisekė. Aš geras, o brolis dar geresnis.

- Abu esate vidurio puolėjai, bet galite varžovus užmėtyti tritaškiais. Ar šią savybę sunkiu darbu išsiugdėte kolonijoje?

- Ne, taiklumą davė Dievas. Aišku, ir motina su tėvu prisidėjo.

- Kuri brolių pora - Lavrinovičiai ar Javtokai - geresni krepšininkai?

- Fiziškai stipresni Javtokai (juokiasi). Krepšinio aikštelėje skiriasi mūsų funkcijos: Javtokai geriau žaidžia po krepšiu, mes su broliu galime pataikyti iš toliau, todėl sunku pasakyti, kurie geresni.

- Brolis ne kartą yra užsiminęs, kad didžiausias jo troškimas - žaisti su Jumis vienoje komandoje. Ar tokią pat svajonę puoselėjate ir Jūs?

- Svajoju apie tą patį. Ir manau, kad mūsų bendras noras išsipildys.

- Dariušas kartą jau buvo vedęs. Dabar turi draugę. Kaip Jums sekasi šioje srityje?

- Turiu draugę Lietuvoje. Draugaujame jau beveik dvejus metus, bet važiuoti su manimi į užsienį jai trukdo darbas.

Rusijoje užsibūti neketina

- Spaudoje buvo pasirodę pranešimų, kad po šio sezono išvyksite į NBA Toronto "Raptors" klubą. Vėliau ši komanda paneigė tokius pranešimus. Kokia situacija dabar?

- Į turnyrą Italijoje, Bormijuje (varžybos prasideda šiandien ir truks iki liepos 17 d., - aut. past.), atvyks "Raptors" atstovai - derinsime sutarties sąlygas. Tad kol kas negaliu nieko konkretaus pasakyti.

- Ką siūlo "Raptors"?

- Jie siūlo ilgalaikę sutartį. Dėl pinigų dar nieko konkretaus nežinau. Aišku, geriau, kad jų būtų daugiau, bet jei taip nebus - nieko baisaus. Svarbu, kad išsipildytų svajonė žaisti NBA.

- NBA klubai išreiškė abejones dėl Jūsų charakterio ir kolonijoje praleistų metų.

- Manau, jų abejonės teisingos, bet galiu ramiai pasakyti, kad viskas jau praeityje. Jaunas ir kvailas tada buvau.

- Kokios dar NBA komandos Jumis domisi?

- Su tuo susijusius dalykus tvarko mano agentas Kenis Grantas. Jis sakė, kad konkrečių pasiūlymų pateikė tik "Raptors" ir Detroito "Pistons". Man visiškai nesvarbu, kokioje komandoje rungtyniauti. Svarbiausia ten patekti ir kuo daugiau žaisti.

- Jei vis dėlto nepatektumėte į NBA, liktumėte Rusijoje?

- Nors pagal sutartį dar metus turiu ten žaisti, manau, tikrai neliksiu. Jei nepakliūčiau į NBA, norėčiau rungtyniauti Italijos arba

Ispanijos lygoje.

Olimpiada vilioja

- Kokie titulai - iškovoti su klubu ar rinktine - Jums brangesni?

- Svarbiausi iškovoti atstovaujant rinktinei. Džiugina ir individualūs apdovanojimai. Rusijos taurės finalo ketverto naudingiausio

žaidėjo ir geriausio Rusijos lygos vidurio puolėjo titulai man labai reikšmingi. Jaučiuosi įvertintas.

- Sprendžiant iš vardo ir pavardės Jūs - ne lietuvis. Atstovauti Lietuvos rinktinei Jums - garbė, ar tiesiog važiuojate, nes kviečia?

- Tikrai ne iš pareigos žaidžiu. Atstovauti Lietuvai man yra didžiulė garbė, labai džiaugiuosi, kai pakviečia. Kol leis sveikata, visada padėsiu Lietuvos rinktinei.

- Prie rinktinės prisidėjote birželio 28 dieną ir 11 dienų buvote fizinio rengimo trenerio Aleksandro Kosausko žinioje. Ar labai nuvargina jo treniruotės?

- Kosausko treniruotės sunkiausios, bet naudingiausios. Fizinio rengimo treneris sugalvoja įdomių pratimų, tad pratybos neprailgsta. Man patinka sunkiai dirbti. Pavyzdžiui, Permės klube fizinio parengimo treniruotės vyksta treniruoklių salėje, o čia beveik dvi savaites praleidome lauke. Po A.Kosausko treniruočių "baterijų" užtenka visam sezonui. Formą pakanka tik palaikyti, kad raumenys nevirstų kefyru (juokiasi).

- Šiemet rinktinės kandidatų sąrašas pasipildė dviem aukštaūgiais - R.Javtoku ir M.Petravičiumi. Nebijote konkurencijos?

- Nebijau. Ir nemanau, kad labai lengvai pateksiu į olimpinę rinktinę. Treneris nežiūrės, kas yra Europos čempionas, o kas naujokas. Viskas priklausys nuo manęs. Žinau, kad į rinktinę pateks tik geriausi.

- Jus labai vilioja olimpinės žaidynės?

- Žinoma! Juolab kad galima tikėtis pasipuošti olimpiniu medaliu. Nesvarbu kokiu, bet olimpiniu...

„Ilgoji pertrauka“: LKL klubų įvykusios permainos, laukiantys pasikeitimai, tikrasis „Lietkabelio“ biudžetas, buksuojantys „Ryto“ žaidėjai ir ar Kulbokos situacija nestabdo „Wolves“ nuo ėjimo rinkoje