Kaip dirba genialus krepšinio protas?: R.Rondo atskleidžia savo žaidimo filosofiją iki mažiausių smulkmenų (19)

Tikras aikštelės generolas. Žmogus, kuris savo rankose laiko visą komandos puolimo sistemą. Dalaso „Mavericks“ gretas neseniai papildęs vienas geriausių Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) atakų organizatorių Rajonas Rondo portalui „Bleacher report“ nusprendė atskleisti savo žaidimo filosofiją iki mažiausių smulkmenų.

R.Rondo visados sugebėdavo greitai išmokti ir perprasti sudėtingiausias užduotis. Jis jau ketverių metų išmoko minti dviračiu.

„Jis buvo kaip Rubiko kubas. Iš jo lūpų dažniausiai galėjai išgirsti klausimą „kodėl“? – pasakoja R.Rondo vyresnysis brolis Willas.

Dešimtoje klasėje viename turnyrų Rajonas žaidė visose penkiose pozicijose savo komandoje. Kol jo ekipos draugai susidurdavo su pražangų problemomis, jis sėkmingai perimdavo visiškai skirtingas užduotis ir taip atvedė savo komandą ant nugalėtojų pakylos.

„Jau tokiame amžiuje jis žinojo, kaip žaisti kiekvienoje iš penkių pozicijų“, – pasakoja Willas.

185 cm ūgio Rajono ištiestų rankų į šonus ilgis – 206 cm, o plaštakos – 24 cm. Tokiomis rankomis apdovanoto R.Rondo statistiniai rodikliai šį sezoną – arti trigubo dublio: 9,3 taško, 10,3 rezultatyvaus perdavimo ir 7,3 atkovoto kamuolio. Ir nepaisant fakto, kad „iš žaidimo“ jis atakuoja vos 41 procento taiklumu, daugelis krepšinio ekspertų yra įsitikinę – metimas į krepšį neatspindi R.Rondo galimybių puolime.

R.Rondo nusprendė pasidalinti savo vizija, kaip jis žaidžia ir į ką jis kreipia daugiausiai dėmesio aikštelėje. Jūsų dėmesiui – vieno geriausių planetos atakų organizatorių žaidimo filosofija.

Rondo

Aikštelės matymas

Dažniausiai aš priimu sprendimus remdamasis savo komandos draugų pomėgiais aikštelėje: kokiose situacijose jie mėgsta atsidurti, kokios yra jų mėgstamiausios vietos atakuoti krepšį. Taip pat man labai svarbu, kaip „du prieš du“ situacijose juda mano aukštaūgiai. Viskas priklauso nuo mano aikštelės matymo ir reakcijos. Kartais tai yra Dievo dovana, nes nesunku suklysti perduodant kamuolį į greitą ataką pasileidusiam komandos draugui. Svarbiausia – tarpusavio supratimas, ritmas ir pastangos mažinti klaidų skaičių treniruotėse.

Esu mėgstantis rizikuoti. Per rungtynes suklystu daugiau nei tris kartus, tačiau tu negali žaisti krepšinio su baime akyse. Stengiuosi, kad mano komandos draugai rungtyniaudami kartu jaustųsi kaip įmanoma patogiau. Jie žino, kad jie gaus kamuolį, jei aikštelėje bus aktyvūs.

Po atkovoto kamuolio stengiuosi kaip įmanoma greičiau atkreipti savo komandos draugų dėmesį, kad jie kuo greičiau man perduotų kamuolį. Tuomet sakau: „Bėkit į priekį“. Tai – lenktynės. Jei mano žmogus atsiduria priekyje visų, aš jam perduodu kamuolį. Dažnai tokiose situacijose atsiduria gynėjai.

Greitoje atakoje stebiu susidarančias mikrodvikovas. Jei turi aukštaūgį, kuris sutraukia didelį gynybos dėmesį į save, tavo kraštiniai žaidėjai tampa laisvi. Stengiuosi atsidurti aikštelės viduryje, kad galėčiau efektyviai perduoti kamuolį į skirtingas puses ir sustatyti savo žaidėjus į jiems patogiausias pozicijas. Sprendimą turiu priimti per keletą sekundžių. Jei matau, kad po mano perdavimo komandos draugas negalės pelnyti taškų iš po krepšio, turiu šiek tiek pristabdyti tempą, o tuomet pradėti antrąją kontraataką.

Tada galima atrasti vaikinus, kurie savo pozicijose gali pasinaudoti stiprybėmis apžaidžiant varžovus. Visa tai ateina su vienas kito supratimu, išsidėstymu aikštelėje ir trenerio vizija, kur mes visi turėtume būti. Kai žaidėjas veržiasi, vienas komandos draugas privalo būti prie tritaškio kampe, o kitas – ties viduriu.

Rondo

Protas

Aš nemoku pralaimėti. Kad ir ką bedaryčiau, ar važinėčiau riedučiais, ar žaisčiau kortomis, krepšinio ar teniso aikštelėje – kad ir kas tai bebūtų, aš visada noriu būti geriausias. Ir jei aš pralaimiu, aš reikalauju revanšo ir tuomet stengiuosi atrasti kelių, kaip laimėti.

Esu maksimalistas. Esu didžiausias savo paties kritikas. Tačiau tuo pačiu esu geras krepšinio mokinys ir šį žaidimą suprantu. Taip pat esu sau labai atviras. Jeigu žaidžiu prastai, žinau, kad žaidžiu prastai. Jeigu žaidžiu gerai, vis tiek stengiuosi ieškoti kelių, kaip galėčiau rungtyniauti dar geriau. Tai yra dalis žaidimo.

Krepšinis – tai yra veikla, kurią aš tiesiog dievinu. Aš esu palaimintas, kad galiu žaisti šį žaidimą ir valgyti iš to duoną. Tokiame amžiuje krepšininkams vidutiniškai lieka ketveri–penkeri metai karjeros. Aš tikiuosi, kad galėsiu rungtyniauti dar penkerius, šešerius ar net septynerius metus. Tačiau po to vis dar turėsiu labai daug dėl ko gyventi. Noriu būti geriausias ten, kur esu dabar, tačiau tai – tik žaidimas.

Rondo

Kūrybiškumas

Kartais, kai perduodu kamuolį komandos draugui, statau užtvarą jo gynėjui. Noriu, kad mano komandos draugai turėtų kuo patogesnes progas atlikti metimui. Tokias, kokias turi treniruotėse, kuomet jiems netrukdo gynėjai. Ritmas ir laisvė – to reikia metikui. Taigi stengiuosi, kad mano vaikinai su kamuoliu rankose atsidurtu kaip įmanoma toliau nuo savo gynėjų. Atiduodu jiems kamuolį tinkamiausiu laiku, jiems atsidūrus geriausiose padėtyse.

Visa tai – instinktai. Klaidinantis judesys, kuomet imituoju perdavimą per nugarą, yra tiesiog natūraliai gimęs. Pirma, aš galiu be vargo sugriebti kamuolį viena ranka. Antra, gynyba visados tikisi, kad aš perduosiu kamuolį. Kartais tokiose situacijose tiesiog metu į krepšį, o tuomet, kai varžovų aukštaūgis atsiduria priešais arba verčia judėti galinės linijos link, vietoje to, kad apsisukčiau ir atlikčiau perdavimą nuo žemės arba virš galvos, aš atiduodu perdavimą per nugarą. Aukštaūgiams tokiose situacijose yra sunkiau susitvarkyti. Taip pat dėl savo rankų ilgio galiu atlikti perdavimą apjuosęs varžovų aukštaūgį ranka.

Kalbant apie tolimus perdavimus viena ranka nuo žemės, jų išmokti neįmanoma. To mokykloje ir universitete man daryti neteko.

NBA viskas yra kitaip. Verždamasis atakuoju krepšį kitaip, nes per tuos metus gerokai patobulinau savo fizines savybes. Dabar dažniau atlieku metimus aukšta trajektorija viena ranka bei įvairių stilių metimus iš po krepšio iš įvairių kampų. Per savo karjerą tu privalai prisitaikyti prie žaidimo stiliaus.

Iversonas

Pasiruošimas

Nėra žaidėjo, pagal kurį modeliuočiau savo žaidimo stilių, tačiau jei reikėtų įvardinti vieną krepšininką, kuris man paliko ryškiausią įspūdį, tai būtų Allenas Iversonas. Jo žaidimą stebėti buvo labai smagu. Tačiau bendrai į krepšinį stengiuosi atsinešti savitai. Net stebėdamas rungtynes per televizorių, visuomet analizuoju, kaip kitaip tam tikrose situacijose elgčiausi nei kiti NBA įžaidėjai.

Apie savo komandos draugų pomėgius aikštelėje sužinau nuolatos su jais bendraudamas, paliesdamas krepšinio temas net ir prie vakarienės stalo, o taip pat po treniruočių drabužinėje. Sužinau, kuriose aikštelės vietose jie labiausiai mėgsta priimti kamuolį, kurią koją mėgsta statyti pirmiau prieš atakuodami – dešinę ir po to kairę ar atvirkščiai. Jei mano komandos draugui nesiseka, stengiuosi sukurti jam progą pelnyti lengvus taškus greitajame puolime. Du lengvi metimai iš po krepšio, taiklios baudos ir jis jau jaučia kamuolį savo rankose, jo metimai pradeda pasiekti tikslą.

Kai pasieki tokio lygio tarpusavio susižaidimą, visi kiti reikalai susitvarko natūraliai. Buvau įpratęs perduoti kamuolį kampe laukiančiam Ray‘ui Allenui net nežiūrėdamas į jį. Tai tiesiog žinojimas, kad vaikinai lauks perdavimo tam tikrose padėtyse net jei tas perdavimas yra neapgalvotas.

Su Ray‘umi Allenu, Kevinu Garnettu ir Paulu Pierce‘u kartu žaidėme ketverius–penkerius metus. Klaidos, kurias darėme per pirmuosius dvejus leido trečiaisiais ir ketvirtaisiais metais kartu žaisti tiksliai lyg dirba laikrodžio mechanizmas.

Rondo

Kova dėl kamuolių

Visada turėjau talentą kovai dėl kamuolių. Net ir universiteto laikais sugebėdavau puikiai jausti, kur nuo lanko atšoks kamuolys, kaip jis sukasi, kaip jis buvo išmestas, iš kur jis buvo išmestas ir kokia trajektorija. Jeigu tu meti iš kampo, kamuolys greičiausiai atšoks priešingoje pusėje. Kamuolys po netaiklių tritaškių metimų dažniausiai atšoka arčiau perimetro.

Tuose taškuose atsidurti galiu labai greitai. Taip pat jaučiu, kada reikia pašokti, kad sugriebtum kamuolį tinkamu laiku. Dažnai aukštaūgiai šoka, kai kamuolys, atšokęs nuo lanko, dar kyla į viršų. Taigi, kai jis pradeda leistis, aš stengiuosi atsidurti aukščiausiame taške, kad galėčiau pranokti aukštaūgius ir jį atkovoti. Ši technika man išties veikia. „Celtics“ aukštaūgiai puikiai atsitverdavo savo dengiamuosius, tad galėdavau atkovoti daug kamuolių netrukdomas. Taip pat jaučiuosi labai stiprus. Tačiau didele dalimi tai priklauso nuo nusiteikimo: kaip labai to nori.

Mano filosofija kovai dėl kamuolių labai glaudžiai susijusi su pastangomis įpūsti energijos į greitus išpuolius. Efektyviai sukurti greitą išpuolį yra daug geriau, kai kamuolį atkovoju aš, o ne kai kamuolį atkovoja aukštas žmogus, o tuomet perduoda jį man. Kartais aukštaūgiams tenka tvertis varžovus veidu į veidą, nes oponentai būna labai stiprūs ir dideli. Tokiais atvejais lentą prižiūriu aš, neleidžiu varžovams atkovoti kamuolių puolime, kas būtų labai skausminga mano komandai.

Rondo

Taškai

Kartais aš pasimetu situacijose, kai reikia priimti sprendimą: mesti į krepšį ar perduoti kamuolį. Tai yra mano psichologinė problema, nes esu įžaidėjas, kuris pirmiausiai galvoja apie perdavimą. Kartais situacijose, kai esu ore su kamuoliu, galiu priimti netinkamą sprendimą. Dažnai žmonės kalba apie prastą mano pataikymo procentą, tačiau aš stengiuosi daryti tai, ko mano komandai reikia labiausiai.

Jeigu reikia, kad pelnyčiau taškus, aš galiu tai daryti. Kiekvieną dieną atlieku programą, tobulindamas savo metimą. Tai yra dviejų valandų treniruotė, kurioje man padeda brolis Willas. Kartu dirbti pradėjome mano pirmaisiais metais NBA. Noriu tapti geresniu krepšininku puolime, tačiau tai nereiškia, kad neskiriu dėmesio gynybai bei kitiems krepšinio elementams. Kiekvieną dieną dirbu, kad tapčiau kuo labiau visapusiškas krepšininkas.

„Ilgoji pertrauka“: kas dvejoja dėl žaidimo rinktinėje, kas kitas pratęs sutartį su „Žalgiriu“, jungtinių LKL komandų idėjos, treneriui „Neptūnui“ ir „Rytui“ bei prieš ką akis dėl Trinchieri užmerkė Kauno klubo vadovai