Lietuvos rinktinė jau turi bilietą į Pasaulio čempionatą. Jį iškovojo po itin dramatiškos kovos ir dviejų pratęsimų 95:93 palaužusi Olandijos nacionalinę komandą.
„Sunku patirti tokį pralaimėjimą, bet jei po pralaimėjimo prieš Vengriją kas būtų pasakęs imti tokias rungtynes, tikrai būčiau jas paėmęs“, – po rungtynių apgailestavo Olandijos treneris Toonas Van Helfterenas, pagyręs savo auklėtinius už puikų nusiteikimą.
Olandai iš tiesų parodė atletiškumą, agresyvumą ir susikaupimą bei privertė lietuvius pagalvoti ir apie tai, kad mačas baigtis gali nebūtinai pergale.
„Tai buvo neteisingų sprendimų ir klaidų rungtynės su laiminga pabaiga. Sunku prisiminti rungtynes su tiek blogų sprendimų. Pirmą ketvirtį žaisdami gana drausmingai, gynyboje klydome ten, kur negalėjome. Kada jau norėjome gintis taip, kaip buvome suplanavę, olandai įgavo pasitikėjimo ir pataikė sunkių metimų.
Mano kaltė, kad nepanaudojau didesnės rotacijos, nes kai kuriuos žaidėjus perlaikiau, kai kurių – neįtraukiau tiek, kiek galėjau.
Žinojome, kurie jų žaidėjai turi silpnybes, norėjome atakuoti konkrečiose situacijose. Sprendimai sprendimai... Kažkas tokio, sunkiai suvokiamo. Po pertraukėlės tris kartus atakuojame ir nesugebame to padaryti.
Buvo geros rungtynės Kroatijoje, gera pergalė, gal pasąmonėje buvo mintis, kad čia bus lengviau. Komandai sakiau, kad jei eisime čia nusiteikę ne 100 proc., o 99 proc., to pakaks, čia bus didžiausia klaida. Taip ir atsitiko, čia mano didelė kaltė, kad nesugebėjau prisibelsti iki žaidėjų“, – pripažino D.Adomaitis.
– Kiek planus pratęsimuose jaukė tai, kad nebeturėjote Gudaičio ir Kairio?
– Prisirinkome greitų pražangų, bet jos buvo iš didelio noro. Tačiau pražangos nebuvo aukštaūgių kaltė, kalti buvo maži žaidėjai, kurie „pikenroluose“ tinkamai neišlaukdavo užtvarų. Tos pražangos labai jaukė rotaciją ir žaidybinį planą.
– Mantas Kalnietis ko gero puikiai parodė, koks jis būna žaisdamas rinktinėje?
– Mantas yra komandos kapitonas, labiausiai patyręs žaidėjas. Matėte tuos jo momentus pratęsimuose. Turėjome gerų pozicijų mesti, o drąsos jam niekada netrūko. Mantas rinktinėje visada turėjo, turi ir turės svarbią rolę. Jis čia jaučiasi gerai, tai atspindi jo žaidimas. O klube jis ne visada yra tas pagrindinis žmogus.
– Kodėl nežaidė Deividas Gailius bei Renaldas Seibutis?
– Renaldas turėjo šiokių tokių sveikatos problemų ir gydytojai nusprendė nerizikuoti, o Deividas nežaidė dėl to, kad kiekvieną bandyti įtraukti į rotaciją yra sudėtinga.
– Kurios rungtynės iš visų, buvusių šioje atrankoje, jums buvo sudėtingiausios?
– Dabar galima sakyti, kad šitos. 50 minučių žaidimo, tiek klaidų, tiek neteisingų sprendimų, tikrai sunku... Pirmosios gal buvo sunkiausios, nes nebuvo aišku, kaip kas, buvo daug nežinomybės. Kroatijoje taip pat buvo nelengva.
Rungtynės su latviais parodė, kas būna šitoje sistemoje, kai žaidi po kelių treniruočių. Gerai, kad tai buvo tik draugiškos, bet jei būtų oficialios, gal būtų tokios pat. Visi į rinktinę atvyko skirtingoje pasiruošimo stadijoje, reikėjo laiko susižaisti, suprasti, ką norime daryti, o ir fizinė forma turėjo visų būti panašesnė.
– Jau aišku, kad rinktinė tikrai žais Pasaulio taurėje, kaip įsivaizduosite ją ateinančiuose „languose“?
– Kol kas nebuvo kada apie tai galvoti, net neįsivaizduoju.
– Nedaug sirgalių atvyko į draugišką mačą su latviais, tačiau nedaug jų buvo ir šiose rungtynėse.
– Gal jie buvo užsiėmę. Ne, čia galime ilgai šnekėti ir pradėti vėl kalbas apie sistemą. Visi viską supranta. Noriu padėkoti žaidėjams, kad jie atvyko ir kovojo.
– Kaip jums atrodo Eimanto Bendžiaus progresas?
– Anksčiau jis turėdavo daug ir gerų, ir blogų momentų, bet dabar yra solidesnis žaidėjas. Manau, kad su kiekvienu sezonu, su kiekvienu maču, jis tampa vis geresniu.
Norėdami komentuoti prisijunkite.