Kategoriška Eurolygos stabdymo idėja – planas, kuris būtų labiau žalingas nei naudingas (10)

Milano „AX Armani“ komandos treneris Ettore Messina viešai išplatino kategorišką idėją, kaip toliau turėtų klostytis Europos krepšinis.

Pasak jo, Eurolygą ir kitus Europos turnyrus reikėtų stabdyti maždaug keturiems mėnesiams, per juos klubai sužaistų vietinius čempionatus, o balandžio mėnesį sugrįžtų į tarptautines arenas.

Vis tik Krepsinis.net portalas išskiria kelias priežastis, kodėl tokia idėja būtų absoliučiai nepasiteisinanti ir nenaudinga lygoms bei klubams.

Visų pirma, E.Messina savo žinutėje išskiria argumentus, kad keliauti tik savo šalies viduje šiuo metu būtų paprasčiau, o balandžio mėnesį koronavirusas galimai bus suvaldytas arba visiškai įveiktas. Vis tik tokie teiginiai – abejotini.

Kol kas nė vienai komandai tarptautinėse arenose nekilo didesnių rūpesčių vykstant į kitas šalis: jei yra galimybė, jos skrenda reguliariais reisais, jei ne – užsakomaisiais. Šiuo metu situacija visiškai kitokia nei pavasarį – skrydžiai vyksta, galbūt kiek komplikuotai, tačiau lėktuvai po Europą kursuoja reguliariai.

Vienintelis klaustukas buvo kilęs dėl Pirėjo „Olympiacos“ ir Tel Avivo „Maccabi“ mačo, tačiau tuomet problemas galėjo sukelti streikas Atėnų oro uoste, o ne COVID-19. Visos kitos kelionės vyko be trukdžių.

Palyginimui galima pateikti pavyzdį, kokią kelionę išgyveno visai ne į Europos taurės, o Vieningosios lygos mačą keliavusi Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“, kurios maršrutas atrodė taip: Iš Krasnodaro – į Maskvą, kurioje laukė nakvynė. Tada skrydis į Stambulą, vėliau – Berlyną, o iš jo – 3–4 valandos autobusu iki Zelionos Guros. Dėl to klubas nusiskundimų neturėjo ir vargu, ar daug Eurolygos komandų per sezoną turėtų sudėtingesnius maršrutus, tad keliavimo faktorių galima atmesti.

Kitas dalykas, E.Messinos pasvarstymas, kad balandžio mėnesį koronavirusas bus suvaldytas arba įveiktas, yra paremtas labiau naiviu optimizmu. Šiuo metu labai sunku nuspėti situaciją, kuri Europoje bus po savaitės. Suvaldyti situaciją gali arba karantinai, arba vakcina. Nežinia, kaip visos šalys elgsis karantinų klausimų, nes jis yra finansiškai skausmingas, ir ar tai duos rezultatą ilgam, tuo tarpu tikėtis, kad viską pakeis vakcina, irgi yra didžiulis optimizmas, nes specialistų teigimu, bus galima džiaugtis, jei plačiam naudojimui ji bus taikoma nuo kitos vasaros ar rudens.

Faktas tas, kad per 4 mėnesius virusas niekur nedings ir būtų keista tikėtis, kad kovą ar balandį klubai bus apsaugoti nuo galimų užsikrėtimų. Priešingai – jeigu tektų koreguoti tvarkaraštį tada, kai klubai intensyviai žaidžia Eurolygą, Europos taurę ir daug keliauja, bet kokie pakitimai ir rungtynių stumdymai taptų daug labiau komplikuoti nei dabar, kai galima dairytis laisvų viengubų savaičių ar „langų“.

Vargu, ar atkėlus Eurolygos sezoną supaprastėtų ir kelionės, kadangi jas tektų vykdyti gerokai intensyviau, o tai lemtų dar ir papildomą nuovargį žaidėjams.

Keistas ir požiūris, pateikiant, kad tarptautinius turnyrus koronaviruso susirgimai išderina, o štai vietinėse pirmenybėse užsikrėtimai būtų mažiau svarbu. Galima neabejoti, kad susirgimų dar bus ne vienoje lygoje ir komandoje, tad stumdyti tvarkaraščius teks dar ne kartą. Taip pat keistai turėtų jaustis ir koronaviruso stipriai paliestos komandos, kaip ta pati Sankt Peterburgo „Zenit“ ar Vilerbano ASVEL, kurios kelis artimiausius mėnesius dėl susiformavusio imuniteto bus ramios, kad kol kas susirgimų situacija nesikartos.

Paminėjus Vilerbano komandą, paminėti reikia ir kitą faktą. Ta pati Prancūzija paniro į griežtą karantiną ir krepšinio lygas tai taip pat paveikė, kadangi sirgaliai negali atvykti į arenas, o rungtynių transliavimas tik interneto platformose tenkina ne visus klubus ir jų rėmėjus. Gali būti, kad mėnesiui ar daugiau sustabdyta bus ir Prancūzijos aukščiausioji lyga – kol kas ten tvyro nežinomybė, net žaidėjai nežino, ar turės tinkamas sąlygas sportuoti.

Tad ką tokiu atveju daryti, jei klubai liktų ir be vietinių, ir be tarptautinių turnyrų, juolab, jei ką tik spėjo atsigauti po viruso ir grįžta į sportinę formą? O tokių lygų, kurios trumpam stotų, gali rastis ir daugiau. Kalbėti apie rūpinimąsi žaidėjų sveikata, ką mini ir „AX Armani“ treneris, yra keista, nes gautųsi taip, kad jau prasirgusių krepšininkų sveikata svarbi nebuvo, tuo tarpu ateityje galintys užsikrėsti jau būtų pradėti saugoti nuo to. 

Galima pateikti ir Pirėjo „Olympiacos“ pavyzdį, kuri rungtyniauja vien tik Eurolygoje. Pagal E.Messinos idėją, ji turėtų 4 mėnesius būti išvis be normalaus krepšinio arba žaisti draugiškus mačus, kas reikštų, kad balandį komandą grįžtų į Eurolygą ne pačios geriausios kondicijos.

Net ir kitos Eurolygos ar Europos taurės komandos, rungtyniaudamos tik vietinėse lygos, kažkiek prarastų ritmą aukščiausiame lygyje, jei tektų grumtis tik su gerokai silpnesniais oponentais.

Informacijoje minima buvo ir FIBA Čempionų lyga – jog ji prisitaikyti galėtų prie tokio formato, tačiau FIBA pasirodė protingiau ir prieš sezoną pakeitė planus, sumažino komandų skaičių grupėse ir jai tokie pakitimai yra absoliučiai neaktualūs, kadangi reguliariajame sezone žaidžiama vos po šešis mačus. Net jeigu kažkuri komanda iškristų iš rikiuotės dėl koronaviruso, šansas, kad tektų koreguoti tvarkaraštį yra nedidelis – tarpai tarp mačų yra solidūs.

Pažvelgus į Vilniaus „Rytą“, jis sužaidė pirmą mačą spalio 27 dieną, kitą žais lapkričio 10, vėliau – gruodžio 8 ir 23 dienomis, o sausį – 12 ir 26 dienomis. Net ir užsikrėtus, per tiek laiko pavyktų sėkmingai pasveikti. Tad FIBA į diskusijas dėl tokio scenarijaus net nenorėtų veltis.

Svarbus momentas – rėmėjai. Bepigu kalbėti „AX Armani“ treneriui, kuomet klubas už savo nugaros turi turtingąjį Giorgio Armani, tačiau kitų komandų, ypač turinčių mažesnius biudžetus, neremiamų valdžios ar dujų koncernų, toks pasiūlymas irgi neturėtų tenkinti.

„Reiktų tikėtis transliacijų partnerių ir rėmėjų palaikymo“, – teigia E.Messina, pamiršdamas, kad palaikymas palaikymu, bet finansai lieka finansais ir iš dangaus jie nekrenta.

Didžiajai daliai rėmėjų švelniai tariant nepatiktų, kad jų vardas artimiausius 4 mėnesius būtų pozicionuojamas tik vietiniame fronte ir tik balandį išlįstų Europos mastu. Tokiu atveju galimai rastųsi norinčių ir mažinti paramą, nes reklamos aplinkybės – stipriai pakito. O taip nutikus, klubams tektų griebtis už galvų dėl mokėti turimų algų.

Dar vienas svarbus dalykas – kokio dėmesio Eurolyga sulauktų, jei vyktų ne daugmaž įprastu formatu, o būtų skubiai sužaista per 2–3 mėnesius pavasarį. Jau buvo galima matyti, kad Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) kovos praeitą sezoną buvo stebimos ženkliai mažiau, tad gali būti, kad Europos krepšinio irgi lauktų problemos ir transliacijos tokio dėmesio nesulauktų. 

Kol kas Eurolygoje ateičiai nukeltos yra 9 rungtynės. Nėra mažai, bet nėra ir tragiškai daug. Dabartiniai pakitimai leidžia keliskart rungtynių datą koreguoti, tad tikrai bus galima nutaikyti viengubų savaičių ir kitų datų, kai įmanoma sužaisti praleistus mačus.

Tuo tarpu E.Messinos idėja situacijos gerąja linkme veikiausiai nepakeistų. Etapas be rungtynių arba su silpnais varžovais, vėliau – intensyvus skrydžių maratonas ir rėmėjų pretenzijos – tai lauktų Europos komandų. Reiktų susitaikyti, kad per 4 mėnesius koronavirusas niekur nedings ir Eurolygos komandos nebus niekaip apsaugotos, kad tvarkaraštis dėl COVID-19 neišsibalansuos pavasarį.

O jau tuo metu stipriai kažką koreguoti laiko nebus – ant nosies bus vasara, rinktinės ir olimpiada, kuri, pasak pranešimų, vyks bet kokiomis sąlygomis. O prieš olimpiadą – ir jos atranka, startuosianti jau birželio pabaigoje. 

Galbūt didesnio lankstumo ir derėjimosi su vietinėmis lygomis ir gali prireikti, tačiau Eurolyga jau kalbasi su lygų vadovais, tad tvarkaraščiai bus koreguojami taip, kad atkeltiems susitikimams vietos tikrai atsirastų. Bet kokiu atveju, Europos krepšinis turi gyvuoti tokiomis sąlygomis, kokiomis dabar gyvena visi Europos gyventojai. 

„Ilgoji pertrauka“: kaip išsirikiuos komandos po Eurolygos reguliaraus, vos teigiamas pažymys „Žalgiriui“ ir likusios intrigos