Kita sąstingio pusė – ilgalaikių kontraktų klausimas, teismų vajus, nykus lažybų sektorius ir kylantis esportas

Koronavirusas sukaustė sportą – visame pasaulyje vieni po kitų nutraukiami čempionatai, stabdomos lygos, gerbėjai lieka be turinio, o atletai – be atlyginimų.

Akivaizdu, kad toks sąstingis turės ilgalaikės žalos tiek bendrajai ekonomikai, tiek sporto organizacijoms. Karantinas globaliu mastu yra įvestas vos dvi savaites, o savo finansine situacija jau yra susirūpinę net didieji klubai kaip Barselonos „Barcelona“. Sunku įsivaizduoti, kas darosi ekonomiškai gerokai labiau pažeidžiamuose žemesnio lygio klubuose, antruose ar trečiuose šalių divizionuose.

Kauno „Žalgiris“ taip pat paskelbė, kad dėl ankstyvos sezono pabaigos gali prarasti net trečdalį savo biudžeto bei kitą sezoną pradėti su gerokai kuklesniais resursais. Tai reiškia, kad žaidėjų algų mokėjimas gali būti komplikuotas ne tik šį sezoną.

Mirotičius

Ispanijos klubų pradėta taikyti „force majeure“ sąlyga leidžia laikinai sustabdyti mokėjimus turimiems žaidėjams, tačiau nenumato, ką daryti ilgalaikėje perspektyvoje. Jei pasaulį išties ištiks numatoma ekonominė krizė, sporto klubai tai pajus vieni pirmųjų – atsitraukiantys rėmėjai ir neišparduoti bilietai greitai kirs per kišenę. Krizę išgyvenančioje Turkijoje pastaraisiais metais klubai subyra vienas po kito, nesinorėtų šio reiškinio matyti visoje Europoje.

Iškyla dar vienas klausimas – kaip reikės tvarkytis su ilgalaikiais kontraktais, apkarpius komandų biudžetus? Ta pati „Barcelona“ įsipareigojo Nikola Mirotičiui ir kitoms žvaigždėms ant stalo artimiausiais metais kloti milijonus ir akivaizdu, kad ilgainiui tokius įsipareigojimus vykdyti bus tik sunkiau. Šią vasarą laisvieji agentai taip pat gali tikėtis gerokai kuklesnių finansinių sąlygų nei laukė dar prieš mėnesį – ilgalaikius kontraktus turintys žaidėjai dėl to išlošia tik labiau. Labiausiai gaila puikų sezoną žaidusių ir „kainą pasikėlusių“ krepšininkų, kurie gali neišlošti nieko.

Daug darbo laukia ir krepšinio arbitražo teismo (BAT). Šis jau sulaukė ne vienos bylos, kai nutraukus sezoną klubai ėmė vengti įsipareigojimų ir žaidėjus paliko be skatiko. BAT itin nuodugniai tyrinės jau pirmąsias bylas, nes šiomis tikisi sukurti precedentą kitiems panašaus tipo ieškiniams.

#FIBA: The first BAT case involving COVID-19 as "force majeure" will become the standard for everyone

| Eurohoops https://t.co/QzZfM4yJaX

— Eurohoops.net (@Eurohoopsnet) March 26, 2020

„BAT informavo FIBA, kad pirmosios su koronavirusu susijusios „force majeure“ bylos bus nagrinėjamos išskirtiniu detalumu ir bus su visais paaiškinamais skelbiamos FIBA tinklalapyje. Tai turėtų nustatyti gaires kitiems panašios krypties ieškiniams“, – teigė FIBA generalinis sekretorius Andreas Zagklis.

Nyki situacija susiformavo ir lažybų sektoriuje. Nuo šio pomėgio priklausomiems žmonėms dabar yra geras laikas atsikratyti žalingų įpročių, nes lažintis tiesiog nėra už ką.

Peržvelgus sporto lažybų portalų pasiūlą, vietoje krepšinio ar futbolo dominuoja stalo tenisas bei koronavirusą ignoruojančios Baltarusijos renginiai. Keli futbolo čempionatai tebevyksta trečiojo pasaulio šalyse.

Vis didesnę nišą lažybų portaluose užima ir sunkiai prognozuojamos esporto rungtynės. Į šią perspektyvą atsigręžia vis daugiau organizacijų, norinčių laisvu laiku užimti savo gerbėjus. Daug pasako vien Klaipėdos „Neptūno“ ir Panevėžio „Lietkabelio“ mačai „NBA 2k“ platformoje, kurie nebuvo nepastebėti.

Daugelis profesionalių atletų pertraukos metu pasuko į esportą, ėmėsi transliuoti savo žaidimą viešai. Geriausiu vaizdo žaidimų meistru save jau titulavo Gordonas Haywardas, Alexas Caruso, Meyersas Leonardas ir ne vienas kitas NBA krepšininkas. Tinkamai pasinaudojusi tokia galimybe, esporto industrija gali gerokai išplėsti savo auditoriją.

Keistoje situacijoje atsidūrė sporto atributikos gamintojai, kurių prekyba tiesiog sustojo. Didieji prekės ženklai buvo priversti uždaryti savo parduotuves, nes toli gražu nepatenka tarp pirmojo būtinumo prekių ir kasdien patiria milijoninius nuostolius.

(Thread):

Woke up in the middle of the night last week with idea of converting our @Fanatics factory in PA that makes official @MLB jerseys into a facility that makes much needed masks and gowns and then donating them to help fight this horrendous virus. pic.twitter.com/r6FAxUdlgH

— Michael Rubin (@MichaelGRubin) March 26, 2020

Puikų pavyzdį parodė JAV beisbolo lygai (MLB) aprangas gaminanti įmonė „Fanatics“. Ši greitai persiorientavo ir šiuo metu žaliavas naudoja medicininių kaukių bei apsiaustų gamybai. Norisi tikėtis, kad kilniu keliu žengs ir kiti gamintojai.

Tikintiems, kad koronavirusas vieną dieną tiesiog praeis ir žmonės viena banga plūstelės atgal į gatves, aikšteles bei renginius, teks nusivilti. Susirgimų kreivė staiga netaps nuline, o ims pamažu leistis ir bus sunku nubrėžti ribą, kada yra saugu grįžti į normalų gyvenimo ritmą. Karantinų atšaukimas vyks taip pat pavieniui, kaip ir jų įvedimas – pirmieji startuos drąsiausieji, nebijantys rizikos sukelti antrines koronaviruso bangas. Tai gali pasireikšti ir krepšinyje – vien Eurolygos ir NBA sugrįžimus gali skirti mėnesiai.

Krepšinio pasaulio sustojimas paveikė ne tik atletus – iš keblios padėties suktis turi ir gerbėjai, treneriai, klubų vadovai, turnyrų organizatoriai, rėmėjai, teisininkai, lažybininkai, atributikos gamintojai, transliuotojai, arenų darbuotojai, bilietų platintojai, žurnalistai bei daugelis kitų. Žinoma, gyvybių gelbėjimas yra daug svarbesnis už krepšinį, tačiau žmonėms visada reikėjo ne tik duonos, bet ir žaidimų, kurie gali sugrįžti gerokai pasikeitę.

„Ilgoji pertrauka“: „Žalgirio“ tarpsezonis: kurie žaidėjai liks, kas turėtų išvykti ir kokie matomi kandidatai papildyti sudėtį