KMT pusfinalis: ar „Neptūnas“ sugebės pasinaudoti „Ryto“ spraga? (58) apklausa

Šeštadienį Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) pusfinalyje laukia du susitikimai ir didžiausią ažiotažą kelia būtent Vilniaus „Ryto“ ir Klaipėdos „Neptūno“ akistata.

Abi komandos šiame sezone jau pasidalino po pergalę ir tai padarė varžovų teritorijoje: „Neptūnas“ laimėjo 78:66, o „Rytas“ revanšavosi 93:78.

Palyginus pastarąjį dvikovą, abi komandos turi pasikeitimų ir jie gali būti itin svarbūs: „Neptūną“ papildė Deividas Gailius, „Rytas“ susistiprino Artiomu Parachovskiu, tačiau išvyko Dominique‘as Suttonas.

Abu naujokai savo ekipoms davė didžiulį impulsą: D.Gailius per pirmąsias ketverias rungtynes fiksuoja 18 taškų vidurkį, kas yra absoliučiai geriausias rezultatas lygoje. D.Gailius davė Kaziui Maksvyčiui daugiau variacijų, kai 200 cm ūgio klaipėdietis žaidžia net atakuojančiu gynėju, o ne tik lengvuoju kraštu.

D.Gailius savo pasirodymą „Neptūne“ pradėjo daug žaisdamas pikenrolo situacijas, kurias pats užbaigia itin geru reitingu – 1,188 taško per ataką, remiantis „Synergy“ duomenimis. Kol kas situacijų sužaista mažai, bet D.Gailius visame LKL jas išpildo geriausiai. Taip pat D.Gailius pridėjo aštrumo greitajame puolime, kur renka 1,062 taško per ataką, kas yra vidutiniškas rodiklis.

Tuo tarpu A.Parachovskis jau tapo „Ryto“ didvyriu, kai išplėšė pergalę Belgrade ir žaidė naudingiausiai Europos taurės „Top 16“ etape. Galima drąsiai sakyti, kad „centras“ buvo tikrai svarbiausias faktorius, kodėl vilniečiai prasibrovė į ketvirtfinalį. LKL kovose baltarusis turi jėgos ir meistriškumo pranašumą prieš varžovus, bet savo situacijas nugara arti krepšio išnaudoja vidutiniškai – 0,864 taško per ataką. Daug geriau A.Parachovskiui sekasi žaisti du prieš du, ką atlieka puikiai – 1,6 taško per ataką ir tai šiuo metu geriausias rezultatas visoje LKL.

Sustiprinęs „centro“ poziciją, „Rytas“ turi spragą sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje, kur liko tik su Eimantu Bendžiumi, kuris yra lengvas „ketvirtas numeris“, išplečiantis žaidimą, gerai pataikantis iš toli (44,7 proc. LKL), bet jam stinga jėgos po krepšiu.

Tai puikiai matėsi KMT ketvirtfinalyje, kai Utenos „Juventus“ aukštaūgis Karolis Guščikas pelnė 18 taškų, sugriebė 7 kamuolius (4 iš jų puolant) ir surinko 26 naudingumo balus. Derėtų pažymėti, kad K.Guščikas nėra „laužėjas“ ir dažniausiai žaidžia veidu į krepšį, o ne nugara.

Dainius Adomaitis neturi kito pasirinkimo, kaip vietoje E.Bendžiaus bandyti sunkiuoju kraštu Arną Butkevičių bei Maryną Echodą. Čia vėl yra dvi medalio pusės: A.Butkevičius tikrai neišsprendžia jėgos trūkumo problemos, o M.Echodas yra labai ribotas puolime, kadangi visiškai nepavojingas ties tritaškiu ir neturi pasitikėjimo atakuoti iš vidutinio nuotolio. Apskritai šiame sezone M.Echodas neturėjo reikalo atakuoti iš vidutinio nuotolio ir to praktiškai nedarė, nes žaidė „centru“, o dabar imti ir pataikyti iš toliau tampa dar sunkiau, kadangi nėra pasitikėjimo savo jėgomis. Juolab, kai varžovai tyčia provokuoja M.Echodą mesti iš vidutinio nuotolio, o tuo metu spaudžiasi po krepšiu.

Kad kol kas neveikia kiti variantai sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje, ką byloja ir E.Bendžiaus žaidimo laikas. Vos laimėtame susitikime Kėdainiuose jis rungtyniavo net 38 minutes ir 38 sekundes, o Utenoje ant parketo praleido 29 minutes. „Rytas“ gali džiaugtis bent jau tuo, kad E.Bendžius neprisirenka pražangų ir tai neriboja jo minučių ant parketo.

Žinoma, kad „Neptūnas“ žūtbūt bandys išnaudoti šią spragą „Ryto“ priekinėje linijoje. Tam turi net tris variantus – Gytį Masiulį, Osvaldą Olisevičių ir Laimoną Kisielių.

Butkevičius, Masiulis

G.Masiulis yra puikiai kovojantis po krepšiais – 5,5 kamuolio per 20,5 minutės LKL kovose. Nugara į krepšį Kauno „Žalgirio“ „Neptūnui“ paskolintas aukštaūgis žaidžia mažai, bet čia gali susiklostyti panaši situacija kaip K.Guščiko atveju.

L.Kisielius ir O.Olisevičius šiame sezone sėkmingai žaidžia būdami nugara į krepšį. Štai O.Olisevičius LKL kovose turi 0,976 taško reitingą, kas yra „labai gerai“ pagal „Synergy“ vertinimo skalę. Ir tokių situacijų 2 metrų puolėjas žaidžia daug.

Savotiškas „X faktorius“ gali būti L.Kisielius, kuris tikrai nepasižymi dideliu rezultatyvumu (6 tšk. per 20 min.), bet tam tikrose situacijose 34-erių veteranas gali būti labai naudingas. Šiame sezone 203 cm ūgio krepšininkas dažniausiai žaidžia lengvuoju kraštu ir prieš oponentus išnaudoja savo gerą žaidimą nugara. Tokių situacijų L.Kisielius žaidė nemažai ir turi „labai gerą“ reitingą – 0,962 taško per ataką. Iki šiol tipinė kombinacija būdavo, kad L.Kisielius centruoja prieš savo varžovą, o sunkusis kraštas, pavyzdžiui, G.Masiulis, stovi ties tritaškiu. L.Kisielius sezono mačą sužaidė prieš Panevėžio „Lietkabelį“, kai suvertė 21 tašką ir surinko 29 naudingumo balus būtent pasinaudodamas tuo, kad panevėžiečiai neturi tvirto „trečio numerio“. Dabar K.Maksvyčiui turint D.Gailių, įmanomas variantas, kad „Neptūnas“ gali L.Kisielių panaudoti ir sunkiuoju kraštu prieš E.Bendžių.

Didelis klaustukas yra dėl pačios „Neptūno“ sportinės formos. Pastaruoju metu jų žaidimas tikrai neatrodo įtikinantis: dukart nusileista Pasvalio „Pieno žvaigždėms“, tik po pratęsimo įveikti „Šiauliai“ ir neįtikėtinai išsigelbėta Utenoje prieš „Juventus“. Net ir KMT ketvirtfinalio atsakomajame mače Prienų „Skycop“ be dviejų svarbių žaidėjų sugebėjo mesti rimtą iššūkį neptūniečiams. Labiausiai į akis krinta „Neptūno“ suprastėjusi gynyba – per pastarąsias ketverias rungtynes į savąjį krepšį jie praleidžia net 93,5 taško.

Dėl vieno galima būti tikriems – „Neptūnas“ žengs ant parketo turėdamas ir tam tikrų savų ambicijų. Pirmiausia, turbūt klubas dar nepamiršo, kaip „Rytas“ pernai perpirko A.Butkevičių ir Mindaugą Girdžiūną. Ant jų dantį turėtų vis dar griežti Simas Galdikas, kuris turi asmeninių sąskaitų ir su D.Adomaičiu. Tuomet „Neptūną“ treniravęs strategas nebenorėjo matyti „centro“ ekipoje ir šiam teko sezoną baigti Rumunijoje, kur pasirodė itin prastai. Tie patys L.Kisielius ir D.Gailius gynė „Ryto“ garbę ir nepasirodė taip, kaip iš jų tikėjosi klubas.

Žaisdamas prieš lyderius slaptą aukštesnę pavarą įjungia Kyle‘as Weaveris, kuris kartais sau leidžia atsipalaiduoti ir dažnai žaidžia su šypsena. Ketveriose rungtynėse (dvejose prieš „Rytą“ ir dvejose – „Žalgirį“) jo statistika yra tiesiog puiki: 15,8 taško ir 23,8 naudingumo balo, kai sezono vidurkis yra dvigubai prastesnis – 8,8 taško bei 13,1 naudingumo balo.

Lažybininkai „Rytą“ laiko ryškiu poros favoritu – 1,47 koeficientas prieš 3,05 už „Neptūną“. Vis dėlto tikimasi atkaklaus susitikimo – realiausiu laikomas 3–6 taškų skirtumas, už kurį duodamas 5,5 koeficientas. Kiek mažiau tikimasi 10–13 taškų „Ryto“ pergalės (7 koeficientas).

Galima sutikti, kad poros favoritas yra „Rytas“, kuris žais „Siemens“ arenoje, turi individualiai labai pajėgų D.J.Seeley, galingą jėgą po krepšiu A.Parachovskį, bet „Neptūnas“ atrodo pajėgus mesti rimtą iššūkį ir nuliūdinti vietinę publiką.

Kas žengs į KMT finalą?

„Rytas“

1227 balsai

„Neptūnas“

1784 balsai

Balsuodami sutinkate su taisyklėmis. Daugiau informacijos čia.

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.