Ko vertas naudingiausias NKL krepšininkas? (1) skautingas

Apie 22 metų 205 cm ūgio vidurio puolėją Matą Juciką šiame Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) sezone kalbama vis dažniau. Svarstoma, ar energingas aukštaūgis yra vertas rungtyniauti pajėgiausiame šalies čempionate.

Šakių „Vytis“ šį penktadienį ir šeštadienį testuos naudingiausią šio sezono NKL krepšininką ir jo galimybes kilti į aukštesnį lygį. Šakiečiai susitiks su M.Juciko vedama „Palangos“ ekipa.

M.Jucikas karjerą NKL čempionate pradėjo 2013–2014 m. sezone. Tuo metu 20 metų „centras“ atstovavo Plungės „Olimpo“ komandai, kurioje žaisdamas po beveik 10 minučių, pasižymėdavo 3,8 taško ir 2,5 atkovoto kamuolio vidurkiais.

Po neypatingo sezono šilutiškis nusprendė išmėginti laimę užsienyje. Jis atsidūrė Atyrau „Barsy“ komandoje, kuri rungtyniauja Kazachstano pirmenybėse. Sezoną krepšininkas vainikavo tapdamas šios šalies čempionu.

Praėjusią vasarą į savo gretas M.Juciką pasikvietė „Palanga“. Vargu, ar šio klubo vadovai ir treneriai tikėjosi, kad jau šį sezoną jaunas krepšininkas taps naudingiausiu NKL čempionate.

Alytaus „Dzūkijos“ klube rungtyniaujančio Juliaus Juciko brolis komandos sirgalius, ko gero, labiausiai pavergia nenuslūgstama energija. Po beveik 32 minutes aikštelėje praleidžiantis aukštaūgis neleidžia nė sekundės atsikvėpti savo oponentams.

Aktyvus, agresyvus, kovingas ir turintis didelę sprogstamą jėgą – šios savybės M.Jucikui leidžia kartais tiesiog dominuoti antrajame savo karjeros sezone NKL.

Prieš kiek daugiau nei mėnesį, sausio 22 dieną, geriausiai tuo įsitikinti galėjo Vilniaus „Perlo-MRU“ krepšininkai. Dramatiškose rungtynėse M.Jucikas per 31 minutę įmetė 27 taškus (11/13 dvit., 0/1 trit., 5/7 baud.), atkovojo net 14 kamuolių, išprovokavo 7 pražangas, blokavo 4 metimus, perėmė kamuolį ir surinko net 43 naudingumo balus.

Naudingiausiai čempionate rungtyniaujantis (21,1 naud. bal. renkantis) M.Jucikas išsiskiria daugelyje statistikos kategorijų, kurios apibrėžia vidurio puolėjo žaidimą.

Jis yra antras pagal dvigubų dublių skaičių (šį sezoną atliko jau 10), atkovotus kamuolius (9,3), atkovotus kamuolius puolime (3,4). Aukštaūgis neturi lygių pagal blokuotus metimus (2,6).

Puolime M.Jucikas puikiai realizuoja dvitaškius metimus (57,5 proc. – penktas rezultatas lygoje), kas leidžia pelnyti 15,8 taško (trečias rezultatas čempionate).

Žvelgiant į statistiką, M.Jucikas yra vertas rungtyniauti Lietuvos krepšinio lygoje (LKL). Nėra kito krepšininko NKL čempionate, kuris taip ryškiai išsiskirtų tokioje įvairovėje statistikos kategorijų.

Tačiau norint sėkmingai įsitvirtinti aukštesniame lygyje M.Jucikui gali pritrūkti kelių esminių savybių: centimetrų, fizinės jėgos ir įgūdžių puolime. Plačiau apie tai – specialioje naudingiausio NKL šio sezono krepšininko žaidimo analizėje.

Pliusai:

– Atletiškumas ir ilgos rankos. Krepšininkas turi puikų kūną sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje rungtyniaujančiam krepšininkui, tačiau abejotiną – „centrui“. M.Jucikas apdovanotas ilgomis rankomis, jis yra greitas, šoklus, turintis didelę sprogstamą jėgą aukštaūgis. Tačiau kaip vidurio puolėjui LKL pirmenybėse jam trūktų centimetrų ir svorio, kad galėtų sėkmingai apsiginti prieš tvirtus LKL „centrus“ „vienas prieš vieną“ baudos aikštelėje.

– Pasižymi staigiu šuoliu ir gera uosle varžovų metimams. M.Jucikas gerai jaučia, kada reikia šokti, kad atsidurtų aukščiausiame taške ir galėtų efektyviausiai nublokuoti varžovų metimą. 2,6 bloko per susitikimą yra įspūdingas rodiklis 205 cm ūgio „centrui“.

– Pasižymi pavyzdinėmis charakterio savybėmis aikštelėje. Visas 30 ir daugiau minučių, kurias praleidžia ant parketo, M.Jucikas išlieka labai kovingas, energingas, agresyvus ir susikoncentravęs. Jis nuolat stengiasi pagauti varžovą atsipalaidavusį, kad užsiimtų geresnę poziciją kovai dėl atšokusio kamuolio. Tiesioginiams savo oponentams jis nuolat suteikia didžiulį spaudimą – grumiasi su jais kiekvienai progai pasitaikius.

– Taškus gali rinkti įvairiais būdais. M.Jucikas išsiskiria universalumu: gali pelnyti taškus nuo tritaškio linijos (meta po 1,4 tritaškio 34 proc. tikslumu), metimu iš vidutinio nuotolio, prasiveržimu nuo tritaškio linijos dešine ranka arba priėmęs kamuolį žemai ir staigiai užbaigęs metimu iš po krepšio.

– Aktyvus užsiimant poziciją baudos aikštelėje. Galima sakyti, kad pagrindinis M.Juciko žaidimo elementas puolime – sugebėjimas išnaudoti susikeitimo ginamaisiais situacijas agresyviu pozicijos užsiėmimu baudos aikštelėje ir atakos užbaigimu, priėmus kamuolį. Bendrai, aukštaūgis labai aktyvus užsiimdamas poziciją tiek atakos užbaigimui, tiek kovoje dėl atšokusių kamuolių. Labai dažnai jis užsiima geresnę poziciją kovoti dėl kamuolio puolime nei jo tiesioginis oponentas, kuris privalo atkovoti kamuolį gynyboje. Didelę savo taškų dalį jis pelno taisydamas arba kartodamas netaiklius komandos draugų metimus.

Minusai:

– Įgūdžių žaisti nugara į krepšį stoka. M.Jucikas yra vidurio puolėjas, kuris beveik visus savo taškus surenka juodu darbu – taisydamas komandos draugų metimus, užsiimdamas gerą poziciją baudos aikštelėje, įkirsdamas į baudos aikštelę. Tačiau šis „centras“ neturi daug įgūdžių žaisti „vienas prieš vieną“ „ant ūselio“. Bendrai, jis prastai valdo kamuolį, ypatingai kaire ranka. Krepšininkas akivaizdžiai stengiasi savo techninius trūkumus kompensuoti kovingumu.

– Išmušamas iš pusiausvyros. Dėl svorio ir koordinacijos stygiaus M.Jucikas yra gana lengvai išmušamas iš pusiausvyros, kai varžovų perimetro krepšininkas, įsiveržęs į baudos aikštelę, atsimuša kūnu, prisidengdamas metimą į krepšį. Tokiose situacijose M.Jucikas dažnai išsimuša iš pusiausvyros ir apsiginti prieš varžovo metimą gali tik ilgomis rankomis. Tiesa, dažnai to nepakanka.

– Silpni „du prieš du“ pagrindai. Tokiose situacijose M.Jucikas į baudos aikštelę kerta neefektyviai – judėdamas krepšio link jis nėra atsisukęs veidu į kamuolį valdantį komandos draugą ir neprašo perdavimo. Jis tiesiog bėga į baudos aikštelę, nusisukęs nuo kamuolio. Taip pat aukštaūgis labai dažnai neišlaukia tinkamo momento, kada statyti užtvarą ir kada įkirsti į baudos aikštelę – jis dažnai pradeda judėti krepšio link dar tada, kai jo komandos draugo ginamasis net nepriartėjo prie užtvaros.

– Lėtas šoninis judėjimas. Nors bendrai M.Jucikas yra greitas vidurio puolėjas, jam reikėtų pagerinti šoninį judėjimą, kad galėtų geriau gintis prieš į baudos aikštelę besiveržiančius perimetro krepšininkus. Labai dažnai pastarieji sugeba prasmukti pro judrų „centrą“, kuriam belieka kliautis savo ilgomis rankomis.

– Neaiški pozicija. NKL čempionate M.Jucikas gali sėkmingai rungtyniauti vidurio puolėju, nes tiesioginiai oponentai retai kada jį pranoksta ūgiu ar fizine jėga. Tačiau dėl savo sudėjimo aukštesniame lygyje krepšininkas turėtų problemų gynyboje „vienas prieš vieną“. Taip pat dėl įgūdžių puolime stokos ir vidutinių gebėjimų žaisti „du prieš du“, jis gali nerasti sau vietos ir varžovų aikštelės pusėje. Kaip sunkusis krašto puolėjas, M.Jucikas yra ganėtinai nerangus, jam taip pat trūksta geresnių kamuolio valdymo įgūdžių, greitesnio metimo.

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.