L.Kleiza: apie R.Kurtinaičio šou, santykį su „Žalgiriu“ ir M.Buzelio požiūrį (83) VIDEO INTERVIU; FOTOGALERIJA

Linas Kleiza trečiadienį oficialiai buvo pristatytas Lietuvos vyrų rinktinės vadovu. Lietuvos krepšinio legenda pripažino, kad iš pradžių ši pozicija jo nedomino, bet viską pakeitė sūnaus situacija.

„Iš Mindaugo pasiūlymą tapti rinktinės vadovu turėjau seniai, buvo rinkimai ir iš pradžių nedomino manęs užimti šią poziciją, nenorėjau taip dalyvauti krepšinyje, – prisistatymą pradėjo L.Kleiza. – Bet diskusijos tęsėsi ir su mano sūnaus pradėjimu lankyti krepšinį, iš arčiau susipažįstant su krepšinio mokyklomis, sunkiai dirbančių trenerių problemomis, kartu su Rolandu (Skaisgiriu) atsirado noras padėti Lietuvos krepšiniui. Kodėl tas sprendimas taip ilgai užtruko? Didžiausia dalis – jaunimo programos, klausimai, kuo mes galime padėti. Neateiname nieko griauti, bet žinote, krepšinis suteikė man įspūdingą gyvenimą. Tai – socialinis projektas, kuriuo noriu pasidalinti. Krepšinį reikia saugoti, mylėti ir plėsti. Su savo komanda bandysime atnešti kažkokius pozityvius pokyčius.

O vyrų rinktinė yra vyšnia ant torto. Ten aš – jungiamoji dalis tarp trenerio ir žaidėjų. Didžiausias fokusas, kaip padėti žaidėjams ir treneriams. Bendras tikslas lieka laimėti. Požiūris niekada nepasikeitė. Lietuvos rinktinėje turi žaisti geriausi žaidėjai, ką mes turime. Esame pergalių bade, nuo to nereikia slėptis. Tai yra tiesa. Ateina žmonės su geriausiomis intencijomis ir jokiais kitais interesais, kaip tai pakeisti. Taip buvo ir prieš tai. Laukia daug sunkaus darbo, jokių paslapčių nėra.“

Spaudos konferencijoje L.Kleiza kalbėjo apie Rimo Kurtinaičio erą, santykius su Kauno „Žalgiriu“, Tomą Pačėsą, Lietuvos rinktinės viziją ir Mato Buzelio požiūrį.

– Buvote susitikęs su Rimu Kurtinaičiu. Kokia jūsų bendra vizija?

– Buvome susitikę Belgijoje. Rimą aš pažįstu nuo vaiko amžiaus, jo krepšinio mokykloje užaugau. Turime puikų santykį. Dabar rinktinės laukia „langai“, tolimesnę strategiją sunku dėlioti. Visa koncentracija – artimiausiam „langui“. Jį reikia laimėti, kad išeitume į Europos čempionatą. Rimas nusiteikęs pozityviai, bet reikia suprasti ir jį – prisiimti tokią atsakomybę, didelį iššūkį... Jam reikia daug pagalbos. Buvo nemažai pasigirdę, kad žaidėjai gal nežais už Rimą. (juokiasi) Nieko panašaus nėra. Kiek teko bendrauti su žaidėjais, visi – labai pozityviai nusiteikę. Bet kalbos yra kalbos, prasidės varžybos, pamatysime, kur esame ir ko mums reikia.

– Ar „Žalgiris“ į „langą“ išleis Luką Lekavičių?

– Su „Žalgiriu“ turiu labai pozityvų santykį. Suprantame „Žalgirį“, „Žalgiris“ supranta mus. Manau, kad rasime kompromisą. Žinome jų sunkų Eurolygos tvarkaraštį ir dėl to neprašome 4–5 žaidėjų, ir neverkiame, jei jų neduoda. Negali būti jokių interesų, kas susiję su Lietuvos rinktine. Visų tikslas, kad Lietuvos krepšiniui būtų kuo geriau. Toks pat ir „Žalgirio“ tikslas. Bandome viską derinti. Bet labai realus variantas, viskas kol kas pozityvu. Aišku, matome, kaip viskas vyksta – traumos, ligos, žaidėjai išvažiuoja. Bus labai įdomu stebėti, ar makedonams žaidėją duos Milanas, Paryžius... Galėsime imti pavyzdį.

– Ar prisidėjote prie Lietuvos rinktinės trenerių štabo formavimo?

– (šypsosi) Štabo formavimas sukėlė labai daug klausimų visiems. Taip, turėjome daug diskusijų kartu. Rimo pasirinkimas Tomo Pačėso buvo viena jo sąlygų, ją visiškai palaikome. Aš neturiu abejonių dėl Tomo kompetencijos kaip treneriu. Esu žaidęs prieš jį su viena brangiausių visų laikų Eurolygos komandų Lenkijoje ir sykį pralaimėjome. Kaip trenerį, kaip žmogų aš jį puikiai pažįstu. Reikia suprasti vieną dalyką. Visi girdėjome daug istorijų, kur jis buvo pagrindinis treneris. Jo funkcija – kaip motyvuoti žaidėjus, rasti bendrą kalbą. Dėl to Tomas tų istorijų daug ir turi – jis su visais rasdavo skirtingą kalbą. Dėl to gali diskutuoti, bet jis ateina puikiai žinodamas savo vaidmenį. Jis nėra pirmas treneris, tai nėra Tomo Pačėso šou. Jis ateina padėti Rimui ir prisidėti prie Lietuvos pergalių. Štabas buvo pasirinktas mažesnis pirmam langui, buvo variantų, kurie dėl asmeninių priežasčių dabar negalėjo prisijungti. Patekus į Europos čempionatą, štabas tikrai bus didesnis. Aš visiškai palaikau Rimo pasirinkimą, einant į tokį spaudimą, turėti žmogų šalia savęs, kuriuo pasitiki.

Ne kartą esu kalbėjęs su Tomu. Pamirškime visas tas senas istorijas. Visi viską puikiai supranta, kiek reikia žaidėjus perkrauti, kiek reikia pailsėti. Niekas neturi jokio intereso. Tik bandyti pasiekti pergalę, o tai atsiremia, kad iš žaidėjų reikia išgauti maksimumą, kurio mums nepavyksta išgauti pastaruosius 9 metus. Daug priklausys nuo pačių žaidėjų. Ir nėra visiška tiesa, kad viską bus bandoma paimti tik griežtumu. Visi supranta, kas yra Lietuvos rinktinėje ir ką reiškia joje būti. Tai nėra klubas, kur turi būti tėčiu, sese, aukle ir broliu. Čia – ne vaikų darželis. Visi turi atvažiuoti nusiteikę.

– Ar galite oficialiai patvirtinti štabą?

– Jį oficialiai patvirtins Rimas, kai jis bus galutinai aiškus. Kad bus Mantas Šernius ir Tomas Pačėsas – šimtas procentų.

NUOTRAUKOS: L.Kleizos pristatymas Lietuvos rinktinėje (8 nuotraukos)

DAUGIAU >

– Kalbėjote, kad rinktinėje turi žaisti geriausi krepšininkai. Ar septynerius metus nedirbęs T.Pačėsas yra vienas geriausių Lietuvos trenerių?

– Manau, teisinga duoti pagrindiniam treneriui, kuris neša didžiausią atsakomybę, turėti žmogų, kuriuo jis pasitiki ir galvoti, kad tikrai pasieks tikslą. Pasitaisysiu dėl Lietuvos rinktinės. Žaidėjai turi žaisti geriausi, bet ir labiausiai tinkami žaisti kartu. Prieikime ir prie štabo. Tai yra Rimo šou. Rinktinė važiuos, kiek Rimas važiuos. Jis pagrindinis treneris. Galime susodinti 10 trenerių, bet jei jie nebus susidirbę... Tai vienas iš galvosūkių, nes „langai“ yra labai specifinis dalykas. Susirenki pirmadienį ir turi 2–3 treniruotes, eini žaisti. Dėl to pasirinktas optimalus variantas. Vasarą to štabo reikės didesnio. Tam Rimas yra pasiryžęs ir štabas bus praplėstas. 

– Rinktinės vadovas oficialiai patvirtintas vėliau nei rinktinės treneris. Kiek dalyvavote procesuose skiriant R.Kurtinaitį?

– Rimas – tikrai nusipelnė būti Lietuvos rinktinės treneriu. Nėra klausimų. Šitame procese aš nedalyvavau, tai buvo LKF prezidento sprendimas, bet aš jį tikrai patvirtinu. Manau, kad jis tinkamas treneris šitu laiku. Laukia jo begalinis iššūkis. 

– Rinktinės vadovo pozicija – naujas dalykas Lietuvoje. Kaip įsivaizduojate vyks visas šis procesas? 

– Man pačiam tai yra naujovė. Bus daugiau žiūrėjimas. Pagrindas – bendravimas su treneriais. Turime labai gerą santykį, koncentracija yra ant pirmo „lango“ ir toliau sunku galvoti. Ką aš noriu padaryti, tai viskas, kas susiję su mūsų jaunimo krepšiniu. Lietuvos rinktinė tai nėra darbas, kurį turi dirbti nuo ryto iki vakaro. Rezultatas čia greitas ir aiškus. O visoje jaunimo programoje yra labai daug iššūkių ir tai man asmeniškai yra labai įdomu. 

– JAV rinktinė turi komandos vadovą ir ten Grantas Hillas didžiąja dalimi yra atsakingas ir už žaidėjų pakvietimą. Ar čia galite turėti įtakos kandidatų surinkimui? 

– Mes jau turėjome diskusiją, kandidatus renkame dabar. Kiekvienas turėsime įtaką, bet paskutinis žodis eina treneriui. Kol kas tai yra labai komandinis darbas. Nepamirškime, kad čia nėra klubas. Negalime nusipirkti žaidėjų. Nėra kažkokių didelių netikėtumų. Visiems viskas žinoma. Didžiausias klausimas, kaip iš tų žaidėjų išgauti daugiau, nei tai padarė buvę treneriai. Visi stengėsi, bet kažko mums trūksta. Viskas prasideda nuo žaidėjų ir jų požiūrio.

– Galimai naujas žaidėjas kitą vasarą gali būti Matas Buzelis. Ar turėjote su juo pokalbį ir koks jo požiūris? 

– Su Matu aš tiesioginio pokalbio neturėjau, bet turėjau su jo tėvais, su Aidu Buzeliu. Kas man labiausiai patiko, tai – teisingiausias požiūris. Nesvarbu kas treniruos Lietuvos rinktinę ar panašiai. Jis žais už rinktinę. Atsakymas yra toks. Manau, čia yra teisingiausias požiūris. Jei galvojame, kad galime sau leisti pasirinkti: „Jei treniruotų tas, būčiau žaidęs, dabar nežaisiu.“ Tai jau yra pralaimėtojo požiūris. Mes sau negalime leisti to daryti šiuo metu. Bet aš neturiu abejonių, jei žaidėjai bus sveiki, jie atstovaus Lietuvai. Ateina kai kurių žaidėjų paskutiniai metai. Galimybė palikti kažką po savęs, suteikti įkvėpimą jaunimui... Nematau priežasčių, kodėl kažkas turėtų atsisakyti žaisti Lietuvos rinktinėje.

– Prasideda naujas ketverių metų ciklas, priekyje – Los Andželo olimpinės žaidynės. Nėra minčių, kad reikia jauninti rinktinę? 

– Kaip ir sakiau, dabar „langas“, tada Europos čempionatas, dar kita vasara – laisva. Taip, aš tikiu, kad rinktinė kažkiek atsijaunins, bet tikslas – pasiekti geriausius rezultatus, darant procesą. Jauninti rinktinę yra sudėtingiau, kartų kaita turi vykti natūraliai. Čia nėra klubas, nėra prižadėta, kad turėsi žaidėją vasarą. Jaunoji karta pas mus auga, manau, įsilies. Stengsimės juos įlieti ir dabar, bet bus suteiktas šansas, kurie valdė rinktinė iki šiol. Žiūrėsime, koks jų požiūris, kaip jie nori užbaigti. Ar nori užbaigti su pergale ir atidavęs viską, ar turi kitų idėjų. Tikslas, aišku, yra Los Andželas. Bet iki jo noras yra turėti geriausią ir optimaliausią rinktinę.

– Kodėl nebus Giedriaus Žibėno rinktinės štabe? 

– Visų pirma, Giedrius yra vienas perspektyviausių trenerių, ką turime. Ta diskusija palikta vasarai. Reikia jos sulaukti, pasirinktas štabas dabar, kuris Rimui yra pažįstamas. Nėra paslapties, kad Giedrius yra vienas iš tų pasirinkimų vasarai, bet „lange“ – per mažai laiko susidirbimui. Visi puikiai supranta, niekas negyvena po akmeniu, kad tie sprendimai bus kritikuojami pralaimėjimo metu labai stipriai. Kas juos padarė, kritiką prisiims, dėl to nėra problemų. Bet niekas neturi asmeninių sumetimų, visi nori, kad Lietuvos krepšiniui būtų geriau. Tuo pačiu niekas nebijo ir prisiimti atsakomybės, ir niekas nuo jos nebėga.