Lietuvoje neįsitvirtinę legionieriai: kodėl užsienio žaidėjams kartais tampa per sudėtinga atsiskleisti mūsų šalyje? (17) I dalis

Kiekvieną vasarą krepšinio klubai leidžiasi į medžioklę: laisvųjų agentų rinkoje jie tyko legionierių, kurie galėtų sustiprinti komandos pajėgas. Tik ši medžioklė sėkminga būna ne visada ir kartais grobis pasirodo esantis visai ne toks, kokio buvo tikėtasi.

Lietuvos ekipose taip pat yra pasitaikę labai įvairių legionierių – nuo neabejotinų šaltakraujų lyderių iki komiškai atrodančių pajuokos objektų.

Nusprendėme pasidairyti į Lietuvos klubuose per pastarąjį dešimtmetį rungtyniavusius užsienio žaidėjus ir panagrinėti, kodėl kai kuriems iš jų nepavyko pritapti mūsų šalyje.

Dėmesį skrisime tik tiems legionieriams, kurie žaidė pajėgiausiose Lietuvos komandose, mat vidutiniokių pirkinius objektyviai vertinti yra sunkiau. Tų žaidėjų sąskaitas papildo toli gražu ne tokios įspūdingos sumos, visi žino, kad jų vertė nėra aukščiausia, tad nežinia, ar būtų galima juos vadinti nusivylimais.

Šįkart pateikiame jums pirmąją dalį legionierių, kurie Lietuvoje nesuspindėjo. 

Cemalis Nalga

2010 metų rugpjūčio 9 diena. Į Vilnių atvyko aukštaūgis iš Turkijos C.Nalga. „Čia rungtyniauja geri žaidėjai, dirba puikus treneris – darysiu viską, kad padėčiau „Lietuvos rytui“ siekti pergalių“, – tuomet sakė iš lėktuvo išlipęs 22-ejų krepšininkas.

Tiesa, kaip parodė netolima ateitis, padaryti C.Nalga, švelniai tariant, įstengė nedaug. „Centro“ žaidimas akivaizdžiai rodė tik tai, kad jis tiesiog atsidūrė ne savo lygyje – tiek Lietuvos krepšinio lygoje (LKL), tiek Eurolygoje turkas atrodė tarsi pasiklydęs ne savo kieme.

Aukštaūgį „Lietuvos ryte“ treniravęs Darius Maskoliūnas mano, kad stebuklų tikėtis iš šio žaidėjo net nebuvo verta. „Jau prieš pasirašant sutartį su Cemaliu visi žinojo, kad jis yra ribotų galimybių žaidėjas“, – tvirtino strategas, pabrėžęs, kad kiekvienam krepšininkui, o ypač – legionieriui, yra būtina tinkama terpė atsiskleisti.

Prieš pasirašydamas kontraktą su „Lietuvos rytu“ C.Nalga buvo spėjęs prisidirbti Vokietijoje: nepaisant diskvalifikacijos, draugiškose rungtynėse jis žaidė apsivilkęs komandos draugo aprangą. Turkai reagavo negailestingai – šalies pirmenybėse vidurio puolėjas užsidirbo dvejų metų suspendavimą.

Tiesa, D.Maskoliūnas papasakojo dar vieną istoriją, lėmusią C.Nalgos atvykimą į Vilnių. Pasirodo, aukštaūgis čia atsidūrė todėl, kad bet kokia kaina norėjo išvengti karo tarnybos savo gimtinėje.

„Nalgos istorija buvo truputį kitokia nei kitų. Jam būtinai reikėjo palikti Turkiją, nes priešingu atveju jis būtų buvęs paimtas į kariuomenę. Nežinau už kokius pinigus, bet būtent dėl to jis norėjo žūtbūt išvykti iš Turkijos bei atvyko į Lietuvą“, – vidurio puolėjo gyvenimo istoriją pasakojo D.Maskoliūnas.

Porą sykių per metus Vilniuje C.Nalga sugebėjo blykstelėti. Ir už tai jis turėtų būti dėkingas geriausiam mūsų šalies įžaidėjui Šarūnui Jasikevičiui. Tik dėka jo turkas sugebėjo parodyti bent lašą savo nedidelių sugebėjimų.

„Nors Nalgos galimybės buvo ribotos, į komandą atėjus Jasikevičiui, net ir Cemalis tapo neblogu žaidėju“, – šyptelėjo D.Maskoliūnas.

2,8 taško ir 2,1 atkovoto kamuolio per 10 minučių LKL čempionate bei 5,6 taško ir 3,1 atkovoto kamuolio per 15 minučių Eurolygoje. Bendras C.Nalgos vaizdas buvo tikrai graudokas. Beje, net ir palikęs Vilnių, turkas taip niekur ir neįrodė, jog gali pademonstruoti kažką daugiau nei „Lietuvos ryte“.

Plaistedas

Trentas Plaistedas

Antrasis dublis. Tą galima pasakyti apie T.Plaistedo pasirinkimą šiemet sugrįžti į Lietuvą. Tik šįkart jis apsivilko ne Kauno „Žalgirio“, o Klaipėdos „Neptūno“ aprangą.

Pirmąsyk Lietuvoje jis pasirodė jau įpusėjus sezonui – prasidėjus 2011-iesiems metams. Pora neblogų rungtynių Eurolygoje ir eilė neišsiskiriančių pasirodymų LKL čempionate – viso labo taip atrodė keli vidurio puolėjo mėnesiai, vilkint „Žalgirio“ marškinėlius.

Neilgai amerikietį treniravęs Rimantas Grigas išskyrė kelis esminius aukštaūgio trūkumus, kurie jam kiša koją visą karjerą.

„Trentas labai sunkiai gaudosi gynyboje. Tai matosi kiekvienose rungtynėse. Kitas dalykas – jis dažnai valdo tik vieną ranką – kairiąją, o tai kartais stabdo puolimą. Žaidėjui, kuris siekia žaisti aukštame lygyje, šie dalykai tikrai trukdo“, – pabrėžė R.Grigas.

Strategas bandė svarstyti, kokios priežastys galėjo lemti tai, kad su šiomis problemomis T.Plaistedui nepavyksta susitvarkyti iki šiol. R.Grigas sakė, jog šioje situacijoje variantas yra vienas iš dviejų.

„Ir dabar „Neptūnui“ sunkiai sekasi su Plaistedu, nes arba jis praėjo blogą mokyklą, arba jis yra iš tų, kurie apskritai sunkiai randa vietą gynybos sistemose. Ne kiekvienas žaidėjas gali prisitaikyti prie kiekvieno trenerio reikalavimų“, – kalbėjo specialistas.

Ar T.Plaistedo žaidime dar gali įvykti pokyčių? „Manau, kad ne. Tos pačios bėdos, kurios Trentą kamavo anksčiau, yra ir dabar. Manau, kad taip visą laiką ir bus. Fiziškai jis yra gana stiprus, jam užtektų ir ūgio, ir greičio, bet anksčiau minėti trūkumai daro didžiulę įtaką“, – net nedvejodamas teigė R.Grigas.

Menkus pokyčius rodo ir skaičiai. Prieš penkerius metus amerikiečio statistika LKL pirmenybėse siekė 5,9 taško bei 3,9 atkovoto kamuolio per 16 minučių. Dabar 29-erių vidurio puolėjo pasirodymai yra bene identiški: 5,4 tšk., 4,1 atk. kam., 15 min.

Vis tik sezonas dar nesibaigė ir nevalia atmesti galimybės, kad uostamiesčio ekipoje T.Plaistedas dar spės sužibėti. 

Andreasas Glyniadakis

Tarp nuvylusių žaidėjų – dar vienas aukštaūgis. Užbėgant įvykiams už akių, galima pasakyti, jog ir ne paskutinis. Tai ko gero puikiai patvirtina faktą, jog su didžiausia rizika klubai visuomet susiduria įsigydami būtent aukštaūgius ir, žinoma, atakų organizatorius.

„Ilgai svarstėme, kokio „centro“ mums reikia – jauno amerikiečio ar labiau patyrusio krepšininko. Pasitarę su treneriu nusprendėme, jog prie europietiško krepšinio pratęs vidurio puolėjas komandai tiks labiau“, – sukirtus rankomis su A.Glyniadakiu kalbėjo „Lietuvos ryto“ prezidentas Gedvydas Vainauskas.

Taip, 216 cm ūgio graikas patirties turėjo į valias – žaidė net dvylikoje komandų tiek Europoje, tiek už Atlanto, dukart buvo tapęs Eurolygos čempionu, vilkėjo rinktinės aprangą.

Tačiau nors buvo žadėta, kad A.Glyniadakis yra labiausiai tinkamas variantas sostinės ekipai, problema buvo ta, jog viskas susiklostė priešingai – savo žaidimu nerangus „centras“ „Lietuvos rytui“ absoliučiai netiko.

„Andreasui negalima turėti jokių priekaištų dėl darbo treniruotėse bei profesionalaus požiūrio į krepšinį“, – teigiamą buvusio auklėtinio savybę įvardino Dainius Adomaitis.

Strategas nė kiek nedvejojo kalbėdamas apie tai, kodėl graikas Lietuvoje nepritapo ir 2014 metų sausį buvo išspirtas lauk.

„Glyniadakis yra labai specifinis žaidėjas, kuriam būnant aikštėje yra būtina jį išnaudoti ir dažnai pridengti gynyboje. Glyniadakis tiesiog nelabai tiko prie šios komandos braižo bei žaidimo stiliaus“, – tvirtino D.Adomaitis.

LKL pirmenybėse graikas per 12 minučių įmesdavo po 7,1 taško bei atkovodavo po 3,4 kamuolio. Eurolygoje sekėsi dar prasčiau – 10 min., 2,3 tšk., 1,7 atk. kam.

Palikęs Lietuvą A.Glyniadakis blaškėsi po ne pačias pajėgiausias Turkijos, Rumunijos, Šveicarijos ir Graikijos ekipas. Rungtyniaudamas jose vidurio puolėjas galėjo džiaugtis, kad pagaliau atrodo solidžiau, o ir „Lietuvos ryto“ sirgaliai bent trumpam galėjo atsipūsti nuo lėtapėdžio graiko demonstruoto košmariško krepšinio.   

Kenny Andersonas

Kenny Andersonas

K.Andersonas be jokios abejonės yra viena didžiausių  žvaigždžių, kada nors rungtyniavusių Lietuvoje. 14 metų NBA pirmenybėse, švelniai tariant, yra labai solidus amerikiečio biografijos faktas. Ypač žinant ir tai, kad įžaidėjas ten toli gražu nebuvo blankus šešėlis: K.Andersono karjeros vidurkiai siekė 12,6 taško, 6,1 rezultatyvaus perdavimo ir 1,5 perimto kamuolio per 30 minučių.

„Kiek žinau, NBA jis buvo vienas geriausiai apmokamų mažų žaidėjų. Manau, jog didelių pinigų už ačiū ten niekas nemoka – Andersonas buvo tikrai pripažintas krepšininkas“, – sakė su amerikiečiu „Žalgiryje“ 2005–2006 metų sezone dirbęs R.Grigas.

Į Kauną K.Andersonas atvyko jau sulaukęs 35-erių. Buvo akivaizdu, kad geriausi atakų organizatoriaus laikai jau praeityje, tačiau visi neabejotinai tikėjosi, jog Europoje šis aukšto lygio krepšininkas dar sugebės pasiautėti. Deja, bet taip neįvyko.

„Kalbant apie techniką, žaidimo supratimą, jis buvo ekstraklasės žaidėjas. Tokių Europoje buvo vienetai. Prisimenu, kaip jis žaisdavo „pikenrolą“ – taip rungtyniaudavo mažai kas“, – susižavėjimo neslėpė R.Grigas, netrukus prabilęs apie tai, kad K.Andersonas būtų galėjęs pasirodyti geriau, jei tik savo fiziniam pasiruošimui būtų skyręs didesnį dėmesį.

„Andersono fizinė forma jau buvo nulinė. Vienas dalykas – amžius, o kitas – nesitreniravimas, tad tai labai jautėsi. Kartais jis mesdavo ir matydavosi, jog jėgų nėra ir iki krepšio kamuolys net nenuskrisdavo.

Kenny paprasčiausiai pavargdavo, jis fiziškai negalėjo atlaikyti aukšto lygio, greičio, o jam reikėdavo stumdytis su jaunais ir energingais krepšininkais. Kiti vyresni žaidėjai, jei turi noro pažaisti aukštame lygyje, dar rimčiau palaiko fizinę formą, o jis, matyt, darė kitaip“, – įžvalgomis dalijosi R.Grigas.

Savo patirtį ir šaltus nervus K.Andersonas pademonstravo tik finalinėje kovoje dėl LKL aukso, tačiau iki tol sezono metu atrodė ne taip, kaip daugelis įsivaizdavo. Šalies pirmenybėse įžaidėjas pelnydavo po 5,9 taško ir atlikdavo po 2,8 rezultatyvaus perdavimo per 20 minučių.

Kaip paaiškėjo 2006 metų vasarą, „Žalgiris“ buvo paskutinė K.Andersono karjeros stotelė. Kad ir kaip jis bebūtų pasirodęs, Kauno klubas bet kokiu atveju gali pasidžiaugti, kad kadaise žaliai–baltus marškinėlius vilkėjo tokio lygio žaidėjas.

Patrickas O'Bryantas

Šis žaidėjas – vienas iš „Lietuvos ryto“ medžioklės grobių, pričiuptas šaunant visiškai pro šalį. P.O‘Bryantas 2013 metų vasarį į Vilnių atvyko pakeisti atleisto Predrago Samardžiskio (beje, apie jį – kitoje straipsnių ciklo dalyje), tačiau nieko geresnio už makedoną jis nepademonstravo ir buvo akivaizdu, jog „Lietuvos rytas“ vėl užlipo ant to paties grėblio.

Sezoną aukštaūgis tada pradėjo Plėtojimosi lygoje, kur, rodės, nebuvo eilinis pastumdėlis. Anksčiau jis buvo išbandęs ir NBA duonos. Vis tik P.O‘Bryantą treniravę strategai tikina, jog „centro“ neįsiliejimui į „Lietuvos rytą“ įtakos turėjo keli veiksniai.

„Galiu pasakyti vieną dalyką – jis tiesiog buvo ne šio lygio žaidėjas“, – tvirtino D.Maskoliūnas.

Tuo tarpu D.Adomaitis kalbėjo ir apie sudėtingą vidurio puolėjo adaptaciją, ir apie netinkamą fizinę formą. Derėtų paminėti tai, kad pats P.O‘Bryantas, išlipęs iš lėktuvo ir bendravęs su žiniasklaida, akcentavo, jog yra puikiai pasiruošęs bei „Lietuvos rytui“ galės padėti universalumu.

„Žinote, kiekvienam žaidėjui, o ypač – legionieriui, kuris atvyksta į klubą sezono viduryje, adaptacija yra skirtinga. Taip pat Patrickas atvyko ir nebūdamas optimalios fizinės formos.

Dar vienas dalykas yra tas, jog O‘Bryantas nebuvo labai ambicingas krepšininkas. To jam pritrūko, nes vis tik „Lietuvos ryte“ buvo aukštas lygis ir reikalavimai – taip pat. O‘Bryantas tam nebuvo pasiruošęs“, – apie buvusį auklėtinį sakė D.Adomaitis.

P.O‘Bryanto užsidegimo stoką įžvelgti galėjo ir akyli krepšinio gerbėjai: vidurio puolėjo veidas neretai būdavo geležinis, o didelių emocijų nei aikštėje, nei už jos 213 cm ūgio milžinas niekada nerodydavo.

Po kelių mėnesių, per kuriuos P.O‘Bryantas sugebėjo mesti po 4,9 taško bei atkovoti po 2,3 kamuolio per 11 minučių, žaidėjo ir klubo kontraktas abipusiu sutarimu buvo nutrauktas.

Palikus Vilnių, aukštaūgio karjera pasisuko į egzotiškesnes šalis – Puerto Riką, Filipinus ir Taivaną. Šiuo metu Taivane jis yra vienas geriausių žaidėjų. 

Antrąjį straipsnį apie Lietuvoje neatsiskleidusius legionierius išvysite jau greitai.

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.