„Lietuvos ryto“ dubleriuose žibantis M.Normantas svajoja apie Eurolygą ir žavisi V.Spanouliu (3) interviu

19-likmečiui Margiriui Normantui šie metai – išskirtiniai. Prieš pusmetį dar mokyklos suolą trynęs 193 cm ūgio įžaidėjas dabar kartu su Tomu Galecku diriguoja Vilniaus „Perlo-MRU“ (7/7) atakoms. M. Normanto statistu nepavadinsi – per beveik 21 aikštėje vidutiniškai praleidžiamą minutę gynėjas pelno 9 taškus, atlieka 3 rezultatyvius perdavimus ir atkovoja 2 kamuolius.

Asmeninį rezultatyvumo rekordą žaidėjas pasiekė spalio pabaigoje, kuomet į Šakių „Vyčio“ krepšį įmetė 25 taškus. Kas lėmė tokius stabilius jaunuolio rezultatus?

„Negražu sakyti, bet iš dalies atsiskleisti man padėjo pagrindinio mūsų įžaidėjo trauma. Jis praleido berods 5–6 rungtynes, o aš įrodžiau, kad galiu žaisti pakankamai sėkmingai“, – savo šansą išnaudojęs pasakoja M. Normantas.

– Kaip sekasi derinti studijas ir sportą? – „Perlo-MRU“ svetainė paklausė įžaidėjo.

– Džiugu, kad yra sudarytas tam tikras grafikas, kuris leidžia lanksčiau derinti studijas ir krepšinį, tačiau vis tiek kartais tenka praleisti rytinę treniruotę. Treneris nepyksta, nes supranta esamą situaciją (šypsosi).

– Artėjantis savaitgalis varžovų prasme bus gana skirtingas. Penktadienį namuose kovosite su autsaideriu Raseinių „Rasai“ (4/10) klubu, o šeštadienį Palangoje grumsitės su vienais čempionato lyderių „Palangos“ (10/4) krepšininkais.

– Visada ruošiamės penktadienio rungtynėms ir joms dedame visus pagrindinius akcentus. Nemanau, kad šįkart kas nors keisis. Neįvertinus Raseinių galime skaudžiai nudegti.

– Praėjusį sezoną RKL pirmenybėse rinkdavai po 16 taškų, solidžiai įsiliejai ir į NKL klubo gretas. Kaip iki šios akimirkos vertini savo pasirodymą „Perlo-MRU“ ekipoje?

– Negražu sakyti, bet iš dalies atsiskleisti man padėjo pagrindinio mūsų įžaidėjo T. Galecko trauma. Jis praleido berods 5–6 rungtynes, o aš įrodžiau, kad galiu žaisti pakankamai sėkmingai. Skirtumai tarp RKL ir NKL akivaizdūs – čia viską reikia daryti greičiau, žaidėjai didesni, reikia žymiai labiau stengtis abejose aikštės pusėse, daug bėgti, dirbti ir t.t.

– Ar buvo sunku prisitaikyti prie naujo ritmo? Nesijauti kiek išsekęs psichologiškai ar fiziškai?

– Jeigu noriu čia žaisti ir kilti dar aukščiau, privalau prisitaikyti. Visi šioje komandoje siekiame to paties ir kito kelio nėra.

– Esi baigęs Vilniaus krepšinio mokyklą (VKM). Kokie buvo esminiai dalykai, kurie nulėmė tavo tobulėjimą?

– Treneris Gintautas Regina mane nukreipė į įžaidėjo poziciją ir padarė ją man priimtina. Dėl to jam esu labai dėkingas. Treniruotes lankėme kartu su Regimantu Miniotu, su Laurynu Biručiu 2014 m. žaidėme jaunių (iki 18 metų) rinktinėje. Tai – malonūs prisiminimai.

– Koks treneris yra Arvydas Gronskis?

– Išskirčiau jo patirtį. Jis moka viską apskaičiuoti ir pasiekti optimalų rezultatą. Akivaizdžiai matosi jo ilgametė patirtis „Lietuvos ryte“. Jis yra griežtas, moka labai gerai perteikti varžovų analizę savo krepšininkams ir suprantamai paaiškinti, kokią sistemą ir kodėl turime taikyti. Tada gintis ir pulti tampa daug lengviau.

– 3 žodžiai geriausiai apibūdinantys tavo ir komandos žaidimo stilių?

– Noras, darbas, valia.

– Kaip manai, kokie „Perlo-MRU“ žaidėjai jau dabar galėtų praverti LKL duris?

– Edvinas Jezukevičius kaip tik sugrįžo į LKL, tačiau tai jau patyręs žaidėjas. Šiek tiek vyresni broliai Pipirai, o kitų išskirti nenorėčiau, nes mums dar reikia tikrai daug kur tobulėti.

– Pasvajokime. Kur norėtum žaisti po 5 ar 10 metų?

– Aukščiausias siekis – Eurolyga. Mane labiausiai žavi Pirėjo „Olympiacos“ ir Vassilis Spanoulis.

– Lietuvos rinktinė pastaruoju metu susiduria su įžaidėjų trūkumu. Ką manai apie savo galimybes?

– Taip, ta problema egzistuoja ir aš labai norėčiau prisidėti prie jos sprendimo. Bet norint tai pasiekti reiks įdėti dar labai daug darbo.

„Ilgoji pertrauka“: kas dvejoja dėl žaidimo rinktinėje, kas kitas pratęs sutartį su „Žalgiriu“, jungtinių LKL komandų idėjos, treneriui „Neptūnui“ ir „Rytui“ bei prieš ką akis dėl Trinchieri užmerkė Kauno klubo vadovai