„Lietuvos ryto“ varžovai „Top 16“: turnyro favoritai, antrųjų šansų specialistai ir nedisciplinuoti italai su NBA čempionu priešaky (62) apžvalga

Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkai pradeda kovas Europos taurės „Top 16“ etape. Portalas Krepsinis.net apžvelgia būsimus vilniečių varžovus F grupėje.

Sankt Peterburgo „Zenit“

Pirmasis Rimo Kurtinaičio auklėtinių išbandymas – Sankt Peterburgo „Zenit“ komanda. Ketvirtus metus ekipą treniruojančio Vasilijaus Karasiovo vadovaujama komanda išsiskiria puikia kova dėl atšokusių kamuolių ir dideliu žaidimo greičiu.

„Zenit“ yra viena rezultatyviausių Europos taurės komandų, vidutiniškai pelnanti po 86,2 taško. Toks rezultatyvumas neatsiejamas ne tik nuo propaguojamo žaidimo stiliaus, tačiau ir nuo turimo plataus puolimo arsenalo.

Abu „Zenit“ įžaidėjai – Scottie Reynoldsas bei Nicolas Laprovittola – mėgsta greitą krepšinį. Po atkovoto kamuolio jie sparčiai perneša žaidimo įrankį į priešininkų aikštės pusę ir nieko nelaukdami pradeda kurti, žaisdami „du prieš du“.

Jei užpulti greitai nepavyksta, „Zenit“ turi eilę pavojingų ginklų poziciniame puolime. Pirmiausia, S.Karasiovą, kuris yra Aleksejaus Švedo atitikmuo šioje komandoje. Rusas metą labai daug metimų ir jie ne visada yra paruošti, bet jeigu jis pajaučia ritmą, gali vienas išspręsti rungtynes. Nuo suolo kylantis Kyle'as Kuricas yra snaiperis, kuriam progas labiau kuria komandos draugai. Amerikietis yra šeštasis komandos žaidėjas.

Jeigu rasti vieno iš trijų „Zenit“ metikų (S.Karasiovo, Demonte'o Harperio ar K.Kurico) nepavyksta, visada galima įvesti kamuolį „ant ūselio“, kur Drew Gordonas yra sunkiai sustabdoma jėga. Nors amerikietis patikimai užbaigia tik dešine ranka, jo fizinė jėga ir kovingumas kompensuoja įgūdžių trūkumus. Šį sezoną Europos taurėje buvęs „Lietuvos ryto“ legionierius renka po 14 taškų.

Be to, jis, kartu su Las Palmo „Gran Canaria“ vidurio puolėju Andrejumi Balvinu, yra geriausiai dėl kamuolių kovojantis krepšininkas Europos taurėje – vidutiniškai sugriebia po 8,4 per mačą.

Atkovoti kamuoliai yra žaidimo elementas, kuriuo „Zenit“ kartais gyvena, kai visa kita neveikia. Tokie žaidėjai kaip jau minėtas D.Gordonas ar atsarginis sunkusis kraštas Jevgenijus Valijevas energingai kuria antruosius šansus komandos draugams. Jiedu vidutiniškai atkovoja 4,4 kamuolio puolime, o „Zenit“ susikuria po 12,3 antrojo šanso per mačą – daugiausiai turnyre.

Jei „Zenit“ puolimas yra didžiulė jėga, tai gynyba – skylėta. Sankt Peterburgo krepšininkai vidutiniškai praleidžia po 86,5 taško, kas yra šeštas blogiausias rezultatas turnyre. Tokie tragiški gynybiniai pasirodymai kaip su „Gran Canaria“ ar Trento „Dolomiti“, kai varžovams buvo leista pelnyti atitinkamai 97 ir 103 taškus, lėmė, jog „Zenit“ į antrąjį etapą žengė tik kaip trečia D grupės komanda – su 6 pergalėmis ir 4 pralaimėjimais.

Jovičius

Miuncheno „Bayern“

Sausio 10 dieną „Lietuvos rytas“ Berlyne susitiks su komanda, kuri laikoma realiausia pretendente tapti šio sezono Europos taurės nugalėtoja. Miuncheno „Bayern“ demonstruoja įspūdingą krepšinį ir ji, neabejotinai, yra kiečiausias riešutas F grupėje.

Serbijos rinktinės vyriausiojo trenerio Aleksandro Djordjevičiaus auklėtiniai išsiskiria fiziškumu ir disciplina gynyboje bei unikaliais gebėjimais bėgti į kontratakas. „Bayern“, neabejotinai, yra viena geriausiai bėgančių komandų Europoje.

Viskas prasideda nuo gynybos, kur rasti silpnų vietų nėra taip jau lengva. Tvirti ir aukšti Miuncheno ekipos žaidėjai gynyboje gali įgyvendinti daug sumanymų, o tokie serbai kaip Milanas Mačvanas ar Vladimiras Lučičius nevengia nešvarių veiksmų, kas tik dar labiau išmuša varžovus iš vėžių. Abu atakų organizatoriai – Antonas Gavelas ir Stefanas Jovičius – duoda didelį spaudimą savo tiesioginiams oponentams, kurie neretai nusileidžia ne tik jėga, bet ir ūgiu. Tuo tarpu toks mobilus „centras“ kaip Devinas Bookeris leidžia „Bayern“ gintis labai įvairiai.

„Bayern“ gynyba priverčia varžovus žaisti pernelyg atsargiai, nes ši komanda labai brangiai baudžia už kiekvieną aplaidesnį veiksmą. A.Djordjevičiaus auklėtiniai tai daro itin gerai perimdami kamuolius, kurių per mačą vidutiniškai pavagia 9,2. Dauguma perimetro linijos atstovų išskiria aštriais instinktais ir greitomis rankomis – nuo S.Jovičiaus, Reggie Reddingo ar ilgų ir greitų rankų savininko Braydono Hobbso iki gynybos specialisto Nihado Djedovičiaus ar unikaliu atletizmu išsiskiriančio Jaredo Cunninghamo.

Perimti kamuoliai yra tikras peilis „Bayern“ oponentams, nes dažniausiai jie realizuojami staigiais ir rezultatyviais išpuoliais. Jei taip palaužti oponentų nepavyksta, žaidžiamas darnus, komandiniais veiksmais paremtas krepšinis, kuriame nėra labai ryškiai išreikštų lyderių. R.Reddingas ar B.Hobbsas nuolat grasina taikliais tolimais metimais, D.Bookeris – staigiais įkirtimais ir žaidimu nugara į krepšį, o J.Cunninghamas yra puolėjas, kuris yra "žemė–oras" situacijų specialistas. S.Jovičius ir A.Gavelas jam siunčia aukščiausius perdavimus, kuriuos jis verčia efektingais dėjimais.

Tokia žaidimo strategija Miuncheno komanda tiesiog dominavo B grupėje, kurioje rungtyniavo ir Panevėžio „Lietkabelis“. Vokiečiai laimėjo 9 iš 10 rungtynių o bendras „plius minus“ santykis siekė net plius 132 taškus.

Beje, šį sezoną „Bayern“ kol kas pralaimėjo tik du kartus – paskutiniame Europos taurės grupės etapo ture nieko nelemiančias rungtynes Emilijos Redžo „Grissin Bon“ ir Vokietijos čempionate Vytenio Lipkevičiaus atstovaujamai Viurcburgo „s.Oliver“ ekipai.

Vujačičius

Turino „Fiat“

Varžovas, kurį „Lietuvos rytas“ privalo įveikti abukart, jei nori galvoti apie patekimą į ketvirtfinalį – Turino „Fiat“ ekipa iš Italijos. Į antrąjį etapą ji žengė kaip ketvirta A grupės komanda.

„Fiat“ savo gretose turi dukart Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) čempioną Aleksandrą Vujačičių, kuris išgyvena savo karjeros saulėlydį. Turino ekipoje serbas atlieka svarbų vaidmenį puolime. Jis, neabejotinai, pavojingiausias šios komandos snaiperis, nors šiame sezone tolimus metimus realizuoja tik 30 proc. tikslumu. A.Vujačičius yra aktyviai ieškomas komandos draugų, nors gynyboje dažnai tampa varžovų taikiniu.

„Fiat“ žaidimas sukasi apie amerikiečius Diante Garrettą ir Lamarą Pattersoną. Pirmasis yra aukštas atakų organizatorius, kuris taškus pelno įvairiausiais būdais – tiek atakuodamas prasiveržimais, tiek taikliais tolimais metimais, kuriuos šiame sezone realizuoja net 53 proc. tikslumu. Antrasis yra sunkiai sustabdomas, verždamasis link krepšio. Atletiškas puolėjas dvitaškius realizuoja 55 proc. tikslumu ir išprovokuoja po 4 pražangas. Abu jie fiksuoja 15 taškų vidurkius.

5 amerikiečius ir 1 nigerietį turinti „Fiat“ pasižymi atletiškumu. Toks „centras“ kaip Trevoras Mbakwe komandos draugų perdavimus realizuoja dėjimais, o greitų rankų savininkas D.Garrettas perima po 1,3 kamuolio. „Fiat“, kaip ir „Bayern“, verčia varžovus dažnai klysti – italai perima po 8,9 kamuolio per rungtynes.

Puolime „Fiat“ žaidėjai neretai reikalus sprendžia individualiu meistriškumu. Komandos žaidime akivaizdžiai trūksta disciplinos, ką parodo ir didžiulis klaidų kiekis – italai klysta net po 15,4 karto, kas yra trečias blogiausias rezultatas turnyre.

„Ilgoji pertrauka“: V.Sirvydžio (ne)pagrįsti priekaištai dėl sūnaus, kodėl „Wolves“ nepildo sudėties, kodėl pyksta Thurmanas, ar Rubštavičius pasiruošęs keltis į „Žalgirį“, Petrauskas prie „Neptūno“ vairo ir lažybininkų reklamos likimas klubų pavadinimuose