„LKL asmenybė“: A.Macijauskas – galingasis „Kalašnikovas“, kurio šūvius nutildė traumos (14)

Ar žinojote, jog šis Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sezonas yra jau dvidešimt pirmasis? Šia proga portalas Krepsinis.net pristato jums naują rubriką „LKL asmenybė“, kuri jus kas savaitę supažindins vis su kitu šioje lygoje spindėjusiu krepšininku bei pateiks įdomių ir galbūt mažai kur girdėtų faktų.

„Kalašnikovas“. Bene kiekvienas, nors šiek tiek besidomintis krepšiniu, išgirdęs šį žodį nesunkiai atspėtų, apie ką bus kalbama. Taip, tai vienas žymiausių praėjusio dešimtmečio Lietuvos krepšininkų – Arvydas Macijauskas.

Savo sugebėjimus bei talentą A.Macijauskas demonstruoti ėmė vos pradėjęs profesionalaus žaidėjo karjerą. 1997 metais, būdamas vos 17-os, jis apsivilko Klaipėdos „Neptūno“ marškinėlius ir taip įžengė į LKL. Jaunasis gynėjas iškart tapo rimtu iššūkiu varžovams ir aikštelėje dažniausiai jausdavosi lyg savo tvirtovėje. Štai rungtynėse su Panevėžio „Kalnapiliu“ Macas per 21 minutę pasižymėjo 27 taškais bei 33 naudingumo balais, taip parodydamas, kas aikštėje yra šeimininkas.

Kitas sezonas snaiperiui klostėsi dar geriau: jo benefisai tapo vis dažnesni, o demonstruojami rezultatai – vis aukštesni. A.Macijauskui reguliariojo sezono metu nekildavo problemų pelnyti po 30 taškų, o atkrintamųjų varžybų dvikovoje su Marijampolės „Kraitene“ jis blykstelėjo surinkęs 37 taškus (10/10 dvitaškių, 3/4 tritaškių, 8/10 baudų metimų) bei 42 naudingumo balus.

Derėtų paminėti, jog „Kalašnikovo“ vedamas „Neptūnas“ iš devintos vietos LKL pirmenybėse 1998–1999 metų sezone pakilo į penktąją, o pats snaiperis pateko į rezultatyviausių krepšininkų dešimtuką. 19-mečio A.Macijausko sezono vidurkis siekė 16,6 taško (57 proc. dvit., 49 proc. trit.), 2,3 atkovoto kamuolio, 1,8 rezultatyvaus perdavimo ir 15 naudingumo balų.

Po tokio sėkmingo pasirodymo gynėjas persikėlė į sostinę bei prisijungė prie LKL vicečempionų – Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubo. Čia A.Macijausko žaidimas ėmė labiau banguoti – po gerų rungtynių sekdavo ir prastokos, o bendras sezono vidurkis kiek nusmuko – 11,7 taško, 1,8 atkovoto kamuolio bei 11 naudingumo balų. Nepaisant to, 20-metis Macas buvo trečias pagal rezultatyvumą komandoje, o „Lietuvos rytas“ vicečempionų titulą užleido „Žalgiriui“, pasipuošdamas LKL čempionų žiedais.

Naujoko duoną sostinės ekipos gretose krimsti baigęs A.Macijauskas 2000–2001 metų sezone komandoje sau lygių beveik neturėjo. Stabiliai aukštus rezultatus rodęs snaiperis (16,9 tšk., 15,4 naud. bal.) buvo rezultatyviausias „Lietuvos ryte“, o pagal efektyvumą nusileido tik Ramūnui Šiškauskui (16 tšk., 17,5 naud. bal.). Žinoma, „Kalašnikovo“ pravardę A.Macijauskas taip pat pateisino – buvo taikliausias tritaškių metikas lygoje (52,1 proc.).

Kitąmet Macas iškopė į trečiąją vietą rezultatyviausių sezono LKL krepšininkų lentelėje (16,2 tšk.) ir toliau pirmavo pagal tolimų šūvių taiklumą (50,2 proc.), o jo atstovaujama Vilniaus komanda po vienerių metų pertraukos buvo tituluota LKL čempione.

Paskutiniojo, 2002–2003 metų, sezono Lietuvoje metu gynėjas pasiekė Olimpo viršūnę šalyje. Pagaliau tapo nepralenkiamu lygoje tiek pagal pelnomus taškus (18,7 tšk.), tiek pagal tolimus metimus (53,2 proc.), tačiau to „Lietuvos rytui“, deja, nepakako, kad būtų iškovotas čempionų titulas – vilniečiai finalo serijoje 4:2 neatsilaikė prieš „Žalgirį“.

Kalbant apie vieno geriausių praėjusio dešimtmečio Europos snaiperių karjerą Lietuvoje, nevalia pamiršti, jog jis triskart tapo LKL „Visų žvaigždžių“ tritaškių konkurso nugalėtoju (2000-aisiais, 2002-aisiais, 2003-aisiais). Tiek kartų šį titulą taip pat yra iškovojęs tik Marius Runkauskas, paskutinį sykį triumfavęs šiais, 2014 metais.

2003 metais A.Macijauskas pradėjo legionieriaus karjerą – prisijungė prie Vitorijos „Tau Ceramica“ klubo. Nors nemažai krepšininkų, išvykę iš užsienį, ten žiba kiek blyškiau nei tėvynėje, Macui taip nenutiko. Vos apsivilkęs „Tau Ceramica“ ekipos marškinėlius, stipriausioje Europos lygoje jis pelnydavo po 19,4 taško, kitąmet rinkdavo po 17,9 taško bei su klubu 2004 metais iškovojo Ispanijos taurę, o 2005-aisiais tapo Eurolygos vicečempionu.

Sulaukęs 25-erių A.Macijauskas buvo pakviestas praverti aukščiausios pasaulio lygos – NBA – duris. Deja, Naujojo Orleano „Hornets“ gretose gynėjas būdavo dažnas atsarginių žaidėjų suolelio svečias – aikštėje praleisdavo vidutiniškai po 7 minutes ir pelnydavo po 2,3 taško. „Noriu pamiršti šiuos metus, viskas buvo blogai. Besibaigiant sezonui neturėjau jokių minčių grįžti į „Hornets“ kitąmet. Nuo pat trečių rungtynių gavau nuosprendį – praktiškai neišbėgti į aikštę. Juokinga tikrai nebuvo“, – taip, atsisveikinęs su NBA, kalbėjo pats krepšininkas.

Po nesėkmingo sezono už Atlanto A.Macijauskas sugrįžo į Europą ir papildė Pirėjo „Olympiacos“ komandą. Deja, jau rugsėjį gynėjas patyrė Achilo sausgyslės traumą, po kurios be krepšinio turėjo gyventi daugiau nei pusmetį. Užtat kitąmet „Kalašnikovas“ grįžo į aikštę su trenksmu – Eurolygoje rinko po 17,9 taško, bet sužaisti spėjo vos 12 rungtynių.

2008-ųjų rugpjūtį A.Macijauską užklupo čiurnos trauma, o dėl to jis buvo atleistas ir priverstas varstyti net teismų duris, mat „Olympiacos“ apkaltino jį sutarties sąlygų pažeidimu. Po pusantrų metų buvo priimtas lietuviui nepalankus sprendimas, o pats 30-metis gynėjas 2010 metų vasarą paskelbė apie karjeros pabaigą.

Jei ne sunkios traumos, A.Macijausko karjeros kelias, ko gero, dar būtų buvęs ilgas, o į ketvirtą dešimtį įkopęs krepšininkas būtų demonstravęs dar įspūdingesnius rezultatus. Deja, viskas susiklostė kitaip, tačiau, nepaisant to, galingus A.Macijausko pasirodymus prisimena daugelis lietuvių, o šalyje jis ir iki šiol yra tituluojamas vienu geriausių visų laikų snaiperių. Ne be reikalo, tiesa?

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.