„LKL asmenybė“. Ž.Urbonas: apie neįveikiamą „Juventus“ kartelę, nuo aikštės surinktus pinigus ir artėjantį „Lietuvos ryto“ šuolį iš dugno (6)

Ar žinojote, jog šis Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sezonas yra jau dvidešimt pirmasis? Šia proga portalas Krepsinis.net pristato jums rubriką „LKL asmenybė“, kuri jus kas savaitę supažindins vis su kitu šioje lygoje spindėjusiu krepšininku bei pateiks įdomių ir galbūt mažai kur girdėtų faktų.

Nuo pat LKL įkūrimo iki dabar, tiesa, su kelerių metų pertraukomis, nuo lygos neatskiriamas yra Žydrūnas Urbonas. Jis šešiolika metų mindė LKL parketą, o baigęs karjerą tapo Utenos „Juventus“ ekipos direktoriumi bei vyriausiojo trenerio asistentu. 

Pirmą kartą į LKL aikštelę 17-metis puolėjas išbėgo 1993 metais, vilkėdamas Panevėžio „Lietkabelio“ marškinėlius. Jau tada jis tapo svarbia komandos dalimis: per 28 minutes pelnydavo po 15,7 taško (47 proc. dvit., 72 proc. baud.), atkovodavo po 6 kamuolius bei rinkdavo po 12,6 naudingumo balo.

„Atsiminimai iš LKL – patys geriausi, juk žaidžiau, galima sakyti, namuose. Rungtyniaujant ten, kuri gimei, – jaučiamas tikras gyvenimo pulsas, todėl yra smagiausia“, – nostalgiškai kalbėjo Ž.Urbonas.

Vos Lietuvai atgavus nepriklausomybę, tuometinė karta turėjo pirmą progą susipažinti su europietišku gyvenimu, laisviau keliauti ir išvysti iki šiol nematytus dalykus. 

„Kai pradėjau žaisti „Lietkabelyje“, išvykome į pirmąją kelionę – į Suomiją. Trenerio paprašyti, nes patys tiek pinigų neuždirbdavome, nuėjome jam nupirkti „Coca-Cola“ gėrimo bei vieną buteliuką mums leido pasiimti sau. Grįžę tą mažą, 0,33 litro, buteliuką išgėrėme visa vyrų komanda. Iki šiol prisimenu pirmą „Coca-Cola“ gėrimo gurkšnį (juokiasi). Žinoma, šiais laikais tai skamba kiek juokingai (šypsosi)“, – į atmintį įsirėžusią istoriją iš pirmųjų karjeros metų pasakojo buvęs krepšininkas.

1994 metais aukštaūgis apsivilko Kauno „Laveros“ marškinėlius ir, nepaisant neįspūdingų statistikos rodiklių (5 tšk., 2,2 atk. kam.), galėjo džiaugtis bronzinių prizininkų pakyla LKL pirmenybėse. Į „Lietkabelį“ puolėjas grįžo 1995 metais, tačiau demonstruoti tokių rezultatų, kaip prieš dvejus metus, nepavyko – vidurkiai siekė 7,3 taško (48 proc. dvit., 63 proc. baud.), 2,8 sugriebto kamuolio bei 5,7 efektyvumo balo. Tiesa, per kitus du sezonus Panevėžyje (tuo metu „Kalnapilyje“) Ž.Urbonas atgavo kertinio žaidėjo poziciją ekipoje – 1997–1998 metų sezone per 29 minutes pelnydavo po 15,4 taško (49 proc. dvit., 39 proc. trit., 70 proc. baud.), atkovodavo po 4,9 kamuolio bei rinkdavo po 13,9 naudingumo balo, tad lygoje pagal rezultatyvumą buvo devintas, o naudingumą – viena pozicija aukščiau.

Urbonas

Geriausią savo sezoną LKL pirmenybėse Ž.Urbonas sužaidė 1998–1999 metais Šilutės „Šilutėje“. Vos ketveriose rungtynėse jis pelnė vienaženklį taškų skaičių, o vidurkis per 33 minutes siekė 18,9 taško (55 proc. baud., 26 proc. trit., 74 proc. naud.), 8,1 atkovoto kamuolio bei 20,2 efektyvumo balo. Lygos rezultatyviausių lentelėje krepšininkas žengė trečias, o naudingiausių – ketvirtas.

Dvejus metus Ž.Urbonas rungtyniavo Šiaulių „Šiauliuose“, kuriuose žaidė solidžiai (atitinkamai po 12,4 ir 15,3 taško), abu sezonus vainikavo LKL bronzos medaliai, o 2001 metais jis buvo pripažintas naudingiausiu lygos krepšininku. Du sezonus praleidęs Rusijoje (Magnitogorsko „Metalurg“ ekipoje), puolėjas sugrįžo į Šiaulius ir per trejus metus susižėrė dar du LKL bronzos medalius ir tos pačios prabos apdovanojimą Baltijos krepšinio lygoje (BBL). O ir prie komandos pergalių jis prisidėdavo svariai – rinkdavo vidutiniškai po 16,9, 12,9 ir 16,5 taško.

„Manau, jog labai daug komandų nepakeičiau, tačiau tai – subjektyvus dalykas, pasakyti sunku. Be abejo, ryškiausią pėdsaką palikau Šiauliuose, ten praleidau penkerius metus, susirinkau eilę bronzos medalių. Puikus etapas buvo ir Šilutėje, po kurio pradėjau dominti geresnius klubus“, – prisiminė Ž.Urbonas.

Tiesa, 2003 metais Ž.Urbonas antrą sykį bandė krimsti legionieriaus duonos, bet, deja, viso jos kepalo suvalgyti nespėjo, mat sezono viduryje paliko Chalkidos „Age“ komandą. Sėkmingiau karjera svetur klostėsi nuo 2005 metų – puolėjas rinkosi vieną apdovanojimą po kito Rygos „Barons“, Limasolio AEL bei Donecko „Donetsk“ komandose.

„Legionieriumi man pavyko pabūti gana sėkmingai – praktiškai kiekvienais metais atsiveždavau po medalį. Kipre pavyko tapti čempionu, tad buvo smagu pirmą kartą užtraukti pergalės cigarą, gauti naują potyrį. Latvijoje buvo įdomus finalas, laimėjome sidabrą, antroje Rusijos lygoje pavyko pasipuošti bronza, Ukrainoje taip pat iškovojau sidabro medalį. Žvelgiant bendrai, visi sezonai buvo geri, galbūt išskyrus praleistą Graikijoje – ten jo baigti dėl finansinių problemų nepavyko, bet komandai sekėsi neblogai“, – titulų sąrašą vardino buvęs krepšininkas.

„Kipre žaidžiant finalinę seriją, kuomet vyko panaši kova kaip Lietuvoje tarp „Lietuvos ryto“ ir „Žalgirio“, įvyko vienas įdomus incidentas. Juk Kipras – panašus į Graikiją, ten galima daryti viską, tad į mūsų suoliuką pradėjo skrieti viskas – vandens buteliukai, pinigai, žiebtuvėliai. Jasikevičius Graikijoje yra matęs ir plytą, aš to tąkart nemačiau (juokiasi). Rungtynės buvo nutrauktos kelis kartus, o galiausiai jas pralaimėjome. Sėdint autobuse tvyrojo prasta nuotaika, tačiau ne visų – komandos masažistas buvo laimingas ir patenkintas. Mes ir paklausėme jo, ko toks išsišiepęs, o jis atsakė: „Man rungtynės buvo puikios – va, susirinkau šimtą eurų“. Štai tokių dalykų būna (juokiasi)“, – dar vieną nuotaikingą nutikimą prisiminė Ž.Urbonas.

Urbonas

Sugrįžęs į Lietuvą puolėjas dar sykį prisijungė prie Panevėžio klubo (tuometinio „Techaso“), o vėliau apsivilko Alytaus „Alitos“ bei Utenos „Juventus“ marškinėlius. Būtent pastarojoje komandos jis baigė sportininko karjerą ir dirba iki šiol. Nevalia pamiršti, jog Ž.Urbonas iki šiol yra rezultatyviausias LKL krepšininkas: per savo karjerą jis iš viso pelnė 5557 taškus ir lenkia trejetuke esančius Virginijų Sirvydį (5008 tšk.) bei Andrių Giedraitį (4829 tšk.).

„Buvo smagus mano saulėlydis Utenoje. Kaip naujokai, greitai įsiveržėme į krepšinio elitą, dvejus metus iš eilės LKL pirmenybėse užėmėme ketvirtąją vietą. Kartelę, kurią dabar peršokti sunku, naujai komandai užkėlėme aukštai“, – aukštą tuometinės komandos lygį pabrėžė Ž.Urbonas.

Ir iš tiesų „Juventus“ komanda nuo 2011 metų nė sykio nebepateko tarp keturių geriausių pirmenybių ekipų, o šiais metais buvo priversta tenkintis septinta vieta.

„Septinta vieta patenkintas negali būti, būtų keista taip sakyti. Remiantis sportinėmis ambicijomis, toks rezultatas jokiu būdų netenkina. Vis dėlto žvelgiant ramiai iš šono, užėmėme labai racionalią vietą pagal finansus. Kiek pinigų sugeneravome, tiek ir turime, pavyko aplenkti nebent Kėdainius. Visi kiti klubai, turnyrinėje lentelėje esantys virš mūsų, turi daugiau galimybių. Bet sportas tuo ir yra įdomus, kad silpnesnės komandos gali įveikti galingesnes“, – dvejopai į situaciją žvelgė Utenos klubo direktorius.

Bene dvidešimtmetį LKL pasaulyje besisukantis Ž.Urbonas puikiai matė lygos raidą ir teigė, jog pastarųjų metų šuolis nėra vienkartinis – ateityje pirmenybės stiprės vis labiau.

„LKL čempionatas vienaip ar kitaip yra susijęs su Lietuva – jos ekonomika, gyvenimu, pulsu. Mūsų krepšinis yra išties aukšto ūgio, rinktinė demonstruoja puikius rezultatus. Kada startavo LKL, žaisti pradėjo Štombergas, Ilgauskas ir eilė gerų to laikmečio krepšininkų. Mes kartu su Jasikevičiaus karta buvome dar tik pradedantys kelią. Čempionatas jau tada buvo stiprus, galbūt todėl, kad buvome baigę, vadinamą, sovietinę mokyklą, kuomet šalyje buvo nemažai sporto mokyklų. Kai prasidėjo verslai, nemažai krepšininkų, ir mano pažįstamų, perėjo į tą sritį, tad nauja, brandi ir žaidžianti karta ne taip greitai susiformavo“, – įžvalgomis dalinosi 37-erių specialistas. – LKL čempionate buvo bangavimas – tiek stipresnių, tiek silpnesnių sezonų. Man lengviau būtų kalbėti apie pastaruosius penkerius metus su „Juventus“ klubu: pradžioje Lietuvoje buvo krizė, tad ir krepšinio lygis šalyje krito, daug krepšininkų išvyko žaisti svetur. Bet žvelgiant į šiuos metus matome, jog Lietuvos krepšinis dabar – aukščiausio lygio. Tai rodo reitingai – LKL yra aštunta pagal stiprumą lyga Europoje. Galų gale LKL šuolį matome ir pagal rezultatus – mūsų grandai buvo įveikti ne vieno klubo.“

Nesutikti su tuo – neįmanoma. Reguliariajame sezone „Lietuvos rytas“ krito prieš „Šiaulius“, o vėliau ir prieš Pasvalio „Pieno žvaigždes“. „Žalgiris“ taip pat neatsilaikė prieš „Šiaulius“ bei dukart pralaimėjo Klaipėdos „Neptūnui“. Nors vieno iš grandų, „Lietuvos ryto“, pozicija turnyrinėje lentelėje išliko stabiliai aukšta, pirma, „Žalgiris“ tenkinosi ketvirta vieta. Tiesa, prasidėjus atkrintamųjų kovoms vilniečių neišgelbėjo reguliaraus sezono nugalėtojų titulas – pusfinalyje susitikę su kauniečiais jie pralaimėjo seriją bei geriausiu atveju iškovos LKL bronzą.

„Tokius solidžius ir garbingus klubus kaip „Lietuvos rytas“ nesėkmės turi tik motyvuoti tapti tokia stabilia ekipa, kaip anksčiau, nedaryti tiek strateginių klaidų. „Lietuvos rytui“ iškeltos didelės ambicijos, tad, mano nuomone, kitą sezoną jis bus galingas ir įdomus“, – optimistiškai į ateitį žvelgė Ž.Urbonas. – Šių metų finale viskas priklausys nuo „Žalgirio“, žaidėjų psichologinės būsenos, kaip rimtai jie priims varžovus. Krapikas yra pakankamai geras psichologas, manau, sugebėsiantis žaidėjus reikiamai nuteikti. Vis dėlto negalima paneigti, kad Klaipėdos ir Prienų komandos yra stiprios – savo sudėtyje turi patyrusius ir gerus žaidėjus, todėl žalgiriečiams lengva nebus. Net jei serija baigsis „sausai“, kiekvienos rungtynės bus sudėtingos.“

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.