LKL titulo šansus įvertinęs K.McCullumas palygino „Rytą“ su „Žalgiriu“: kai esame susikaupę, velniškai sunku mus įveikti (25) interviu

Kovo pradžioje Vilniaus „Rytą“ papildęs Kendale'as McCullumas išgyveną tokį patį duobėtą ir sunkumų kupiną sezoną, kaip ir pats sostinės klubas. Gynėjas rudenį papildė Hamburgo „Towers“ ekipą, tačiau sezono viduryje tapo nereikalingu bei atvyko į Vilnių. Vos tik spėjęs apšilti kojas, amerikietis patyrė dar vieną nokdauną – alkūnės traumą, kuri išmušė legionierių iš rikiuotės beveik mėnesiui.

Tačiau nukritęs K.McCullumas atsikėlę prieš pat svarbiausias sezono kovas – atkrintamąsias. 185 cm ūgio atakų organizatorius sugrįžo ant parketo ketvirtfinalio serijoje prieš Klaipėdos „Neptūną“ ir jei pirmajame mače tik bandė įeiti į ritmą, Klaipėdoje per 16 minučių surinko 15 taškų, o pusfinalio starte prieš Jonavos „CBet“ įjungė dar aukštesnę pavarą.

„Ryto“ pergale pasibaigusiose rungtynėse K.McCullumas nepaliko abejingų: per 20 minučių atseikėjo 20 taškų, išdalino 5 rezultatyvius perdavimus ir vedė Lietuvos krepšinio lygos čempionus į pergalę (82:74).

Pasak „Ryto“ gynėjo, tai – vienas sunkiausių sezonų jo karjeroje, o pastarosios savaitės taip pat pareikalavo emocinio tvarumo.

„Praėjusios savaitės man buvo psichologiškai sunkios. Nebuvau itin pozityvus. Esu labai konkurencingas ir nekenčiau to, jog negalėjau žaisti. Grįžau į rikiuotę ankščiau nei turėjau, nes kas nenori žaisti atkrintamosiose? Komanda turi šansą laimėti titulą ir aš noriu prie to prisidėti.

Aišku, trauma dar stipriai mane veikia. Pirmosios serijos rungtynės suteikė man didžiulį pasitikėjimo savimi pliūpsnį. Keliskart stipriai nukritau dėl kamuolio, tai parodo, kaip stipriai noriu laimėti. Jaučiuosi laimingas, galėdamas vėl žaisti“, – tinklalapiui Krepsinis.net sakė gynėjas.

Radzevičius, McCullumas

Nors pusfinalio serija dar nesibaigė, K.McCullumas pripažino – pagrindinis tikslas yra vienas bei dėl to krepšininkas jaučia spaudimą iš artimos aplinkos.

„Nemanau, kad būtume labai patenkinti tiesiog patekę į finalą. Tikslas – čempionų titulas ir jaučiame spaudimą jį apginti, bet kaip ir minėjau, tai yra privilegija. Spaudimas yra privilegija. Fanai iš mūsų tikisi daug, kritikai taip pat laukia savo progos. Nebuvau čia praėjusį sezoną, bet tik atvykęs pamačiau, jog klube vyrauja didžiulis susikaupimas ir gali būti jaučiamas spaudimas iš organizacijos, fanų, vietinių žaidėjų rūbinėje.

Kartais puikiai gali tą spaudimą pajausti ir žinai, kad tai klubui labai daug reiškia. Ir žiūrint į komandą, nematau, kodėl negalėtumėme laimėti LKL. Nemanau, kad bus lengva, bet turime labai gerą šansą“, – teigė krepšininkas.

Tinklalapiui Krepsinis.net K.McCullumas papasakojo apie perėjimą į „Rytą“, ryšį su Marcusu Fosteriu, ateitį Vilniuje bei palygino sostinės ekipą su „Žalgiriu“.

– Į „Rytą“ atvykote ganėtinai vėlai, kovo mėnesį. Kaip įvyko visas perėjimas iš Hamburgo į Vilnių?

– Atvykimas į „Rytą“ padėjo man rasti komforto zoną. Atvykau į Vilnių kovo mėnesį, kuomet žaidėjai jau buvo susilipdę ir komanda – radusi savo identitetą. Nėra lengva ateiti į naują komandą ir iškart įsilieti. Kiekvienas senbuvis žino savo vaidmenį, visus derinius, visi yra susidraugavę. Galvojau, kad „Ryte“ pritapti bus sunku, bet kai atvykau, supratau, jog nė velnio. Visi priėmė mane išskėstomis rankomis. Komanda, treneris, miestas, fanai – viskas yra nuostabu. Norėjau užbaigti sezoną Hamburge, bet atvykimas į „Rytą“ buvo palaima. Gavau šansą ne tik parodyti save, bet ir laimėti titulą. Darysiu viską, kad taip nutiktų.

– Kas nutiko Hamburgo „Towers“. Kodėl išsiskyrėte?

– Kai vyr. treneris buvo atleistas, kitas jį pakeitęs strategas norėjo savo filosofijos, savo žaidėjų. Aš pradėjau žaisti po 16–17 minučių per rungtynes. Jie padarė labai gerą darbą, išstumdami mane iš klubo. Puiki taktika. Man viskas išėjo į naudą. Dabar esu geresnėje situacijoje nei buvau tiek komandine, tiek individualia prasme. Hamburge buvau lyderis pagal taškus, rezultatyvius perdavimus ir perimtus kamuolius, bet jie nusprendė, kad nesu tinkamas bei manimi atsikratė. Viskas gerai, nieko asmeniško. Kai jie pasirašė sutartį su vienu mano pozicijos krepšininku, agentas pamanė, jog geriausia būtų išsiskirti. Bet toks gyvenimas. Šis sezonas yra vienas sunkiausių mano karjeroje.

– Ar po to, kas įvyko Hamburge, dabar turi papildomos motyvacijos?

– Nemanau, kad buvau problema Hamburge. Treneris norėjo savo sistemos, aš tai gerbiau ir pasitraukiau. Labai džiaugiuosi, jog patekau į komandą, kuriai manęs reikia ir čia galiu jaustis svarbus. Žinote, visuomet yra rizika vėl nepataikyti su komanda. Tada sezoną užbaigti būtų labai sunku. Man patinka, kad „Rytas“ gauna daug spaudimo iš visuomenės. Jausti spaudimą yra privilegija ir „Rytas“ ją turi. Tai mane motyvuoja labiau už viską, nes žinau, kad reikia apginti titulą.

McCullumas

– Atrodo, kad nebijote imtis iniciatyvos lemiamais momentais. Kaip sekasi tai daryti „Ryte“?

– Tikrai nebijau. Man patinka spaudimas ir privilegija jį patirti. Turi demonstruoti savo geriausią krepšinį, nes visi tave stebi ir tik laukia, kada tu susimausi. Man patinka didžiulė scena ir tai yra puiki galimybė parodyti savo lyderystę. Kai kurie „Ryto“ vyrukai rūbinėje yra tylesni, aš esu garsesnis ir man patinka dalinti patarimus, kalbėtis apie žaidimą. Daug patarimų duodu Jaime (Echenique) ir Lukui (Uleckui). Manau, kad jiems mano charakteris ir lyderystė patinka.

– Su Marcusu Foseriu esate talentingas duetas puolime. Kokį tarpusavio ryšį turite?

– Marcusas buvo pirmasis žmogus, kuriam paskambinau, kai gavau šansą atvykti į „Rytą“. Tuomet iškart pamačiau straipsnius, kurie kėlė klausimą, ar mes su Marcusu sugebėsime pasidalinti kamuoliu, nes mums abiem jo reikia ir dažnai žaidžiame vienas prieš vieną. Atvykęs į komandą iškart pasakiau: „Neatvykau čia užimti kažkieno vietos bei spindėti ryškiau už kitus. Aš tiesiog noriu laimėti. Nesvarbu, ar žaisiu 10, ar 30 minučių, noriu laimėti.“ Manau, kad tai padėjo vyrukams geriau mane priimti. Su Marcusu turime ypatingą ryšį. Stebiu daug rungtynių įrašų ir žinau, kur jam paduoti kamuolį, kaip sukurti progas tiek jam, tiek kitiems. Viskas tarp mūsų su Marcusu suveikė iškart. Nuo pat pradžių jaučiausi puikiai su juo aikštelėje ir pradėjome važiuoti. Kuo ilgiau mes esame kartu, tuo geriau žaidžiame. Pirmasis pusfinalio mačas su Jonava buvo to pavyzdys. Puikiai vienas kitą papildėme. Nemanau, kad turime silpnų vietų bet kurioje vietoje. Mūsų su Marcusu ryšys yra puikus ir viskas labai gerai veikia.

Fosteris

– Komanda prieš pat atkrintamąsias prarado Martyną Echodą. Kiek tai pakeitė žaidimą?

– Tai užknisa. Vos tik suradome sinergiją žaisdami pikenrolą, Martynas gavo traumą. Jau buvome išsiaiškinę, kokias užtvaras jis man turėtų statyti, kur turiu užmesti jam kamuolį. Martynas yra tas vyrukas, kuris mane priėmė super šiltai. Jis visada su manimi bendravo. Dažnai leidžiame laiką kartu už aikštelės ribų, nes abu turime prancūzų buldogus. Jis buvo pagrindinis vyrukas, kuris man padėjo prisitaikyti prie naujos aplinkos. Praradę jį, mes netekome labai daug. Jis mūsų komandoje buvo turbūt vienintelis centras, kuris taip pakildavo virš lanko ir galėdavai jam užmesti kamuolį. Nesakau, kad kiti vyrukai žaidžia prastai, tiesiog su Martynu pikenrolas buvo tiek išdirbtas ir viskas buvo labai lengva. Jo netektis stipriai atsiliepė mūsų komandai ir sezono pabaigoje Martynas žaidė žvėriškai, bet nesižvalgome atgal ir siekiame to paties tikslo. Linkiu Martynui greito atsigavimo.

Echodas

– Jaime Echenique pakeitė Echodą. Koks yra šio vaikino potencialas?

– „Rytas“ padarė labai gerą darbą jį prisiviliodamas. Jaime – labai talentingas vyrukas, kuris mums labai padeda ir dar turėtų padėti. Tai labai didelis kūnas. Nemanau, kad „Rytas“ žaidė nugara į krepšį šį sezoną iki Jaime atvykimo. Komandai tai šiek tiek neįprasta, bet jo žaidimas nugara atneša daug naudos. Jis yra puikus vyrukas tiek aikštelėje, tiek už jos ribų. Dangus jam yra limitas ir manau, jog atkrintamosiose jis dar parodys, ką iš tikrųjų sugeba. Jaime labai gerai jaučia žaidimą, gali mesti abiem rankomis iš artimos distancijos. Aišku, Jaime nėra Echodas, bet manau, kad tikrai duos mums naudos. Mums labai reikėjo jėgos po krepšiu. Negalime mesti vien tritaškių, tuomet mūsų žaidimas pasidarys labai nuspėjamu.

– Kaip komanda, kiek esate toli nuo savo galimybių ribų?

– Jeigu mes esame susikoncentravę kiekvienos atakos metu, mus labai sunku nugalėti. Kai mes pametame koncentraciją, pradedame kalbėtis su teisėjais, pasipila klaidos, žaidimo forsavimas. Tada ateina mano lyderystė. Aš galiu nuraminti komandą. Ties koncentracija vis dar dirbame, bet jeigu esame susikaupę viso mačo metu, velniškai sunku mus įveikti.

Echenique

– Kaip manote, kokią savybę turi „Rytas“, kurios neturi kitos LKL komandos?

– Tiek „Žalgiris“, tiek mes turime labai gilią sudėtį ir abiejų komandų 10 žaidėjų gali žaisti starto penkete. Didžiulis mūsų pranašumas, jog kiekvienas gali perimti estafetę. Jeigu Marcusui nesiseka, aš perimu lyderystę. Jei man nesiseka, iniciatyvos imasi Gytis Radzevičius ir taip toliau. Ties čia mes neturime silpnos vietos ir mūsų antrasis penketas labai panašaus lygio kaip ir pirmasis. Mums nereikia visuomet laikyti Marcuso aikštelėje. Turime labai daug ginklų – 10–11 žmonių rotaciją ir kiekvienas iš jų gal iššauti. Dėl to esame labai pavojingi ir jei žaidžiame susikaupę, esame sunkiai įveikiama komanda.

– Jūsų kontraktas baigiasi po šio sezono. Ką darysite?

– Savo sutartyje turiu pliusą. Nesu tikras, ką jie mano apie mane, aš taip pat nežinau, kaip viskas pasisuks. Bet man labai patinka organizacija. Po atkrintamųjų spręsime šį reikalą. Viskas priklausys nuo rezultatų, situacijos. Myliu Vilnių, visą komandą, jaučiuosi čia labai gerai, bet tuo pat metu būsiu atviras visiems pasiūlymams. Reikės žiūrėti į rezultatus, tarpusavio santykius po atkrintamųjų. Bet dar kartą pasikartosiu, jog čia jaučiuosi tikrai gerai ir „Rytas“ yra puikus klubas. Tikrai nenustebkite, jei čia liksiu.

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.