LKL viščiukų skaičiuoklė: kurie klubai su jaunimu darbavosi geriausiai? (16)

„Viščiukus skaičiuosime pavasarį“, – gerai žinoma frazė, reiškianti, kad darbų rezultatus reikia vertinti tik šiems pasibaigus. Neįprastai anksti šį frazeologizmą galima pritaikyti Lietuvos krepšinio lygai („Betsafe–LKL“), kurios mūšiai dėl koronaviruso buvo sustabdyti dar kovo viduryje.

Visus lygos klubus įvertinsime keturiais skirtingais apsektais, o pradėsime nuo to, kaip sezono metu buvo bendradarbiaujama su jaunimu bei kiek naudinga tai buvo abiems pusėms.

Nebus atsižvelgiama tik į jaunimui suteiktas minutes – taip pat atkreipsime dėmesį į per sezoną pateiktą progresą, kai kurių jaunuolių parodytas perspektyvas prigyti vyrų krepšinyje, statomas piramides už LKL ribų bei bendrai pademonstruotą potencialą. Klubai išrikiuoti ne pagal pažymius, o pagal sezone užimtas vietas.

Kauno „Žalgiris“ – 9

Pačiame „Žalgiryje“ šį sezoną vietos jaunimui nebuvo daug. Komanda registravo tik 19-metį Roką Jokubaitį, 22-ejų Karolį Lukošiūną bei retai iškviestą 20-metį Eriką Venskų. „Žalgiris“ šį sezoną puoselėjo tik aukščiausius tikslus, todėl didžiąją dalį laiko aikštėje skirstė geriausiems žaidėjams, neatsižvelgdamas į šių amžių, o perspektyviausią komandos narį R.Jokubaitį dar kankino ir traumos.

Vis dėlto brandą parodęs R.Jokubaitis antrojoje sezono pusėje jau gavo vis daugiau šansų, sukūrė ne vieną dviženklį pasirodymą Eurolygoje ir LKL, buvo išleistas debiutuoti ir Lietuvos bei Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rinktinėse su kuriomis nuskynė po pergalę. Šį sezoną jis labiausiai džiugino tvirtomis kojomis, pasitikėjimu ir šaltakraujiškumu. Seniai joks devyniolikmetis lietuvis Eurolygos atkarpose nerodė tokio užtikrintumo. Jam kiek trukdė įvairios traumos ir „Žalgirio“ politika sėsti ant suolo suklydus keletą kartų paeiliui, tačiau bendrai jo sezoną galima vertinti teigiamai.

Jokubaitis

Džiugina ir atnaujinta „Žalgirio“ politika laisviau mėtyti talentus tarp komandų. Gytis Masiulis gavo laiko Klaipėdoje, Laurynas Birutis ir Arnas Velička – Prienuose, Kerras Kriisa buvo siuntinėjamas tarp pagrindinės ir dublerių ekipos, o daliai sezono taip pat nutūpė Prienuose. Įžaidėjas jau debiutavo ir Estijos rinktinėje. Tiesa, jis pažymi tik pusiau pasiteisinusį projektą su užsienio talentais. Kartu su juo į „Žalgirį“ atvykęs danas Louisas Stormarkas Kaune neįsitvirtino ir įgūdžius jau gerina Čekijoje.

Taip pat pliusą galima uždėti ties jaunų žaidėjų išleidimu į Nacionalinę koledžų atletų asociaciją (NCAA). Modestas Kancleris ir Martynas Arlauskas pasižymi lietuviams neįprastu atletiškumu, staigumu bei ilgomis rankomis – būtent šie atributai už Atlanto yra vertinami labiau už gerą įgūdžių bazę, todėl jiems ten atrodo ideali vieta tobulėti. Daugiau klaustukų kelia tik Igno Sargiūno išvykimas. Žemas ir atletiškumu neišsiskiriantis gynėjas tarsi nėra amerikietiško „combo guard“ prototipas, o Džordžijos universitetas surinko netikėtai pajėgią gynėjų grandį (Anthony Edwardsui jau žadamas vienas pirmųjų šaukimų NBA naujokų biržoje), todėl I.Sargiūnui tiesiog nebeliko kur trauktis. Jam belieka palinkėti sėkmės kitą sezoną Kolorade.

Visa „Žalgirio“ piramidė atrodo itin tvirta, nuo Kauno krepšinio mokyklų auklėtinių surinkimo iki „Žalgiris-2“ ar „Žalgiris-3“ žaidimo žemesnėse Lietuvos lygose. Aukštesniame lygyje norėtųsi matyti tik vyresnius Vitalijų Kozį ir E.Venskų, kuriems derėtų rungtyniauti bent LKL autsaideriuose. Šešiolikmetis Paulius Murauskas randa savo vietą NKL, netrukus turėtų kilti dar aukščiau ir jau yra vadinamas vienu ryškiausių savo kartos krepšininkų visoje Europoje.

Iki pilnos laimės norėtųsi, kad skolindamas talentus „Žalgiris“ nebeapsiribotų LKL bei išstumtų juos ir į pajėgias užsienio lygas. Į gimtinę sugrįžti visada bus galima – jau dabar „Žalgirio“ sistemą perėję, bet pagrindinėje komandoje neįsitvirtinę žaidėjai sudaro daugelio LKL klubų branduolį bei nepanašu, kad tai greitu metu pasikeis. Taip pat norėtųsi matyti komandoje likusį jaunimą daugiau žaidžiantį LKL. Šioje lygoje susidaro įspūdis, kad „Žalgiris“ yra galva aukštesnis už kitus klubus ir galėtų vieną kitą pergalę paaukoti dėl jaunimo minučių, viską kompensuodamas atkrintamosiose. Norėtųsi, kad iš „Žalgirio“ į turtinguosius Eurolygos klubus kiltų bei ten įsitvirtintų ne tik legionieriai, bet ir vienas kitas lietuvis.

Vilniaus „Rytas“ – 9

Tenka pripažinti, kad „Rytas“ šį sezoną jaunimą savo reikmėms išnaudojo geriau nei „Žalgiris“. Tam erdvės suteikė ir žaidimas Europos taurėje, o ne Eurolygoje, kur reikalavimai yra gerokai aukštesni, tačiau Dainių Adomaitį už drąsą vis tiek reikėtų pagirti.

Gana stabilias minutes Europos taurėje sezono metu gavo Deividas Sirvydis, Martynas Echodas ir Marekas Blaževičius, ilgainiui savo laiką vietinėse pirmenybėse augino ir Ąžuolas Tubelis bei Karolis Giedraitis, Einarą Tubutį nuo to sulaikė tik nemalonus incidentas Klaipėdoje, Augustą Marčiulionį – per anksti pasibaigęs sezonas.

Jaunieji „Ryto“ talentai bent jau individualiais sugebėjimais pranoksta Kaune augančią pamainą. 18-metis M.Blaževičius turi gerų fizinių savybių, plastikos ir žaidimo supratimo kombinaciją, kuria pasižymi tik aukščiausio lygio aukštaūgiai. 17-metis Ą.Tubelis yra idealus jėgos, atletiškumo ir ankstyvos brandos derinys, su potencialu išlavinti savo įgūdžius iki itin aukšto lygio. Be to, jie abu pasižymi kovingumu ir tvirtu charakteriu, kurio nepalaužė net ir nušvilpimas „Žalgirio“ arenoje. Abu jie talento turi tiesiog per akis.

Tubelis

Vyresnių komandos „prospektų“ progresas džiugina mažiau. Martynas Echodas ir toliau nepridėjo jam taip trūkstamo svorio bei neperėmė pagrindinio aukštaūgio rolės iš Evaldo Kairio. Jaunuolio sezono pradžia buvo itin prasta, o vos pradėjus demonstruoti geresnį žaidimą, jį pakirto trauma. Deividas Sirvydis taip pat nepademonstravo laukto progreso. Sezono pradžioje jis buvo išskirtinai susitelkęs į tritaškius, o vėliau keletą kartų žybtelėjo aštriais prasiveržimais ar gynyboje pademonstruotu sutvirtėjusiu kūnu, tačiau to buvo per mažai ir per retai. D.Sirvydis nedominavo net likęs jaunimo penkete prieš LKL klubus, o iš NBA naujokų biržoje pašaukto žmogaus norėtųsi daugiau.

„Ryto“ jaunimo komanda NKL tvarkosi neblogai, nors kiek nustebino „Perlo“ sprendimas iš Tauragės atsivežė Igną Juškevičių. Aukštaūgis padėjo po krepšiais, nors jaunu talentu jo ir nepavadinsi, o Vilniaus klubas turėtų išsiversti su savo turimais talentais. Sveikintinas klubo vadovų pasidairymas į užsienį baigėsi vienintelio Andreas Kalogiros atsivežimu. Nors graikas gerokai padėjo NKL ir jaunimo Eurolygoje, tačiau savo žaidimu jis primena kiek vikresnį Osvaldą Olisevičių, o jo potencialo lubos atrodo gana žemos. Į jį investuoti pinigai verčiau būtų paskirstomi vietiniams talentams.

Klaustukų sukėlė ir prieš sezoną vykęs nesusipratimas su Arvydu Gronskiu. Ilgametis „Ryto“ sistemos treneris paliko darbą „Perle“ vien tam, kad imtųsi veiklos „Žalgirio“ dubleriuose. Trumpai tariant, gausios ryškiausių „Ryto“ talentų minutės aukštame lygyje džiugino ir daugiau tiesiog nebuvo galima prašyti. Vis dėlto norėtųsi daugiau klubo talentų matyti skolinamų LKL klubams, o ir žemesnės klubo piramidės pamokos yra tvarkytinos.

Panevėžio „Lietkabelis“ – 4

Aukštaitijos klubas po galingo sezono starto rimtai nusitaikė į LKL sidabro medalius bei pirmą kartą pasiekė atkrintamąsias tarptautiniame fronte ir už tai reikia pasveikinti. Vis dėlto jaunimo ugdymui šiame plane vietos pristigo.

Klubas suteikė šansą atsiskleisti neprigijusiems „Ryto“ ir „Žalgirio“ talentams, suteikdamas jiems solidžias minutes aukštame lygyje. Geriausiai tuo pasinaudojo 26-erių Tomas Dimša, tačiau jį priskirti prie jaunimo jau neapsiverčia liežuvis. 24-erių Paulius Valinskas ir 23-ejų Margiris Normantas taip pat gavo daug šansų, tačiau jų sezoną galima įvertinti banguotai. Jauniausi komandos žaidėjai Marius Valinskas bei Tadas Vaičiūnas aikštėje pasirodė tik epizodiškai, o ir jiems netrukus sueis 21-eri.

Žvelgiant plačiau, Panevėžio klubo piramidė atrodo netvarkingiausia tarp penkių didžiųjų Lietuvos miestų. Klubas iki šiol neturi dublerių NKL, o ir RKL neliko dar praėjusį sezoną dalyvavusios Panevėžio „Lietkabelis-2/R.Sargiūno SG/PKSSC“ komandos. Dabar ten besivaržančioje Panevėžio „Bangenė–Aivera“ ekipoje pirmaisiais smuikais griežia veteranai Tadas Buinauskas ir Darius Griškėnas, šalia jų įterpiant devyniolikmetį Beną Aleliūną.

Akivaizdu, kad Panevėžyje nėra sudaromos pačios geriausios sąlygos talentams augti, o „Lietkabelis“ taip pat ne itin prisideda prie problemos sprendimo.

Klaipėdos „Neptūnas“ – 7

Klaipėdos klube šį sezoną jaunimo netrūko, tačiau klaustukų ties jų išnaudojimu taip pat buvo gausu. Pirma pagirkime „Neptūną“ už 1998-aisiais gimusiems Tadui Sedekerskiui, Gyčiui Masiuliui, Džiugui Slavinskui ir Matui Jogėlai suteiktas minutes, o į detales leiskimės vėliau.

Kiekvienas iš šių jaunuolių turi aukštas perspektyvas bei spragas, kurias jų žaidime reikia akivaizdžiai taisyti, tačiau Klaipėdoje tam tarsi nebuvo skirta dėmesio. T.Sedekerskis pasižymi puikiais fiziniais bei intelektiniais duomenimis ir jam tereikia įkvėpti pasitikėjimo, tačiau per visą sezoną to padaryti nepavyko. Dėl komandos komplektavimo klaidų M.Jogėla visą sezoną praleido žaisdamas ne savo pozicijoje (buvo laikomas įžaidėju) ir ženklaus tobulėjimo nepademonstravo. Atleidus Andre Williamsoną, ketinta G.Masiulį versti vidurio puolėju, nors jam dažnai trūksta raumenų ir „ketvirtojoje“ pozicijoje, todėl šis sprendimas taip pat atrodo sunkiai suvokiamas.

Jogėla

Dėl sukauptų talentų formavimo „Neptūnui“ galima dėti minusą. Vis dėlto talentus klubas surenka ir už tai reikia pagirti – komandoje buvo ir daugiau jaunimo, tačiau prieš pat sezono uždarymą Tadas Pažėra buvo išsiųstas į Estiją, o jį pakeitęs Klaidas Metrikis spėjo debiutuoti LKL.

„Neptūną“ pastaraisiais metais galima pagirti ir dėl krepšinio piramidės tvarkymo. Ilgametė miesto komanda NKL pagaliau buvo pertvarkyta į pilnateisius dublerius, o jauniausi talentai pluša RKL besivaržančioje Klaipėdos „VKKM-Neptūnas“ komandoje. Šie du klubai turi vienintelį vyresnį nei 22-ejų žaidėją (38-erių Vytautą Šarakauską), todėl sudėtis galima vadinti adekvačiomis ir dabar belieka laukti talentų sužibėjimo.

Klaipėdoje yra sustatyta solidi piramidė, pradedant nuo Vlado Knašiaus krepšinio mokyklos, kuri meta rimtą iššūkį laikinosios ir pastoviosios sostinių akademijoms, baigiant pagrindine „Neptūno“ komanda, tačiau susidaro įspūdis, kad talentas nėra gerai realizuojami paskutinėje stadijoje. Išsprendus nesusipratimus komandos vadovybėje bei trenerių štabe, talentai turėtų augti ir dar greičiau. Belieka tikėtis, kad prasti šio sezono rezultatai nebus suversti pasitikėjimui jaunimu ir komanda toliau laikysis tokios krypties – anksčiau vėliau vienas ar kitas žaidėjas iššaus.

Utenos „Juventus“ – 7

Utena yra tiesiog per mažas miestelis, kad „Juventus“ galėtų ilgalaikėje perspektyvoje remtis namie užaugintais talentais. Turbūt visas šiai Utenos apylinkės kartai skirtas talento kiekis nusėdo į Joną Valančiūną, todėl „Juventus“ dabar turi suktis su tuo, ką turi.

Situaciją geriausiai nušviečia prieš penkmetį blykstelėjusio Ugniaus Nikitino istorija. 15-metis driokstelėjo tritaškiu į „Šiaulių“ krepšį, tapo vietiniu numylėtiniu, tačiau iki šiol kitais pasiekimais nepasižymėjo ir šiuo metu laukdamas 20-ojo gimtadienio gina Kauno „Atleto-LSU“ garbę RKL, kur taip pat nežiba.

„Juventus“ negali kliautis vietiniais talentais, tačiau pastaraisiais metais puikiai tvarkosi su „pusamžiu jaunimu“. Praėjusį sezoną Utenoje iškeltas buvo „Žalgirio“ paskolintas Martinas Gebenas, kelią į „Rytą“ prasiskynė Dovis Bičkauskis, o dabar jų pėdomis žengia 24-erių Gytis Radzevičius, kuris paauglystėje neįsipareigojo Lietuvos grandams ir į LKL žengė ilguoju keliu. Atletiškumo, individualaus meistriškumo ir begalinio pasitikėjimo derinys šį sezoną virto solidžia statistika, kuri gali nutiesti kelią į lyderių ketverto ekipą.

Žydrūno Urbono treniruojama ekipa turi aiškią sistemą, lipdydama komandą aplink jaunų, iš NKL atvykusių ir patyrusių lietuvių mišinį bei šį pagardindama keliais legionieriais. Tik „Žalgiriui“ nusileidžiantis tęstinumas leidžia „Juventus“ artintis prie pirmojo ketverto, o prie to prisideda darbas ir su vėlyvo brendimo 23–25 metų talentais. Tai turėtų būti geras ženklas ir karjeros sezono laukiančiam Arnui Beručkai.

Prienų „Cbet“ – 8

Vienintelė pertvarkyto Prienų klubo versija šį sezoną buvo suteikti laisvės ir minučių jaunimui. Tikslas įgyvendintas su kaupu – perspektyvūs žaidėjai gavo geresnes sąlygas nei galėtų tikėtis bet kuriame kitame LKL klube.

20-metis A.Velička pirmojoje sezono dalyje laikė visas žaidimo vadeles savo rankose ir galėjo daryti ką nori. Nenuostabu, kad įžaidėjas kurį laiką buvo naudingiausiu lygos žaidėju. Sezono pabaigoje pagerėjo net ir itin kritikuotas A.Veličkos metimas iš toli, o įžaidėjas viską uždarė sumesdamas 5 iš 6 tritaškių į Alytaus „Sintek–Dzūkijos“ krepšį. Solidų sezoną sužaidė ir 23-ejų Martynas Varnas, gerų rungtynių turėjo 20-metis Lukas Uleckas, o 22-ejų Laurynas Birutis po persikėlimo į Prienus dar spėjo atgauti ir savo LKL MVP formą bei surengė 25 taškų ir 36 naudingumo balų pasirodymą prieš „Neptūną“.

„Cbet“ per vieną sezoną netapo europinio lygio talentų kalve ir nepasižymėjo stebuklingai pagerintais jaunimo įgūdžiais, tačiau suteikė šiems platformą pasižymėti. A.Velička ir L.Birutis įrodė esantys verti kilti į aukštesnį lygį, o L.Uleckas sužaidė pirmąjį realų savo sezoną LKL ir turėtų būti patenkintas įgyta patirtimi. Prie jaunimo galima priskirti taip pat iš „Žalgirio“ sistemos atvykusį 36-erių strategą Mantą Šernių, kuriam tai nėra pirmasis LKL klubas, tačiau įsitvirtinimas aukščiausioje šalies lygoje turėtų būti vertinamas kaip žingsnis į priekį karjeroje.

Velička

Didžiausia problema su „Žalgirio“ talentų auginimu Prienuose yra milžiniškas atotrūkis tarp LKL ir Eurolygos. Nacionaliniame čempionate žibantis jaunimas nėra pajėgus iškart žengti į Eurolygą ir ten imtis svarbios rolės – tą parodė ir 25-erių M.Gebeno pavyzdys. Utenoje sužibęs aukštaūgis aukštaūgis turėjo solidžių rungtynių, tačiau dažnai net ir nebuvo keliamas nuo suolo, nors tokio amžiaus krepšininką jau sunku vadinti jaunimu. Kauno ir Prienų klubų bendradarbiavime teks ieškoti išeičių, bandant deleguoti „Cbet“ į tarptautinius turnyrus, arba siunčiant talentus į tai darantį klubą, nes vienerios rungtynės per savaitę negrūdina taip greitai kaip norėtųsi.

Apmaudu dėl nepasisekusio projekto su Tomu Digbeu. Talento nestokojantis prancūzas į Prienus atvyko nepasirengęs žaisti ir dėl kelio operacijos LKL taip ir nedebiutavo. Vis dėlto neapleidžia įspūdis, kad už projektą Prienuose daugiau laurų reiktų kabinti „Žalgiriui“, o ne „Cbet“ atstovams.

Prienų klubą galima pagirti dėl klubo RKL atsiradimo. Stakliškių komanda 2018-aisiais buvo pervadinta į Prienų „Cbet–KKSC“ bei rėmėsi vien vietiniais žaidėjais. Čia žibėjo ir 20-metis Ernestas Mankauskas, gavęs savo šansų ir LKL. „Cbet“ virtus profesionaliu LKL klubu, Prienams trūko tikros namų komandos, o dabar toks darinys atsirado ir net solidžiai pasirodė RKL B divizione.

Pasvalio „Pieno žvaigždės“ – 3

Pasvalio klubas šį sezoną ir vėl didelio dėmesio jaunimui neskyrė bei verčiau žongliravo legionieriais, kurių per sezoną pakeitė turėjo devynis.

Komandos sudėtyje esantys 18-metis Redas Venclovas ir 20-metis Laurynas Balkūnas užėmė butaforines pozicijas ir per sezoną sužaidė tik po kiek daugiau nei 30 minučių, kai viskas rungtynėse būdavo maždaug aišku. Išskirti galima tik R.Venclovo pasirodymą prieš „Rytą“, kai per 13 minučių buvo įridenti 5 taškai, tačiau ir tada žybtelėjęs talentas aikštėje buvo labiau dėl kitų aukštaūgių problemų nei dėl trenerių pasitikėjimo.

Iš dalies dėl tokios jaunimo politikos yra kiek apmaudu – jie naudojami paskutinėms sudėties vietoms kamšyti, nors jiems patiems sėdėjimas ant suolo tarsi ir nėra geriausias variantas. Tiek R.Venclovas, tiek L.Balkūnas turėjo solidžių sezonų RKL ir dabar turėtų tobulėti NKL, tačiau Pasvalio klubas nė vienoje lygoje dublerių komandos neturi ir skolinti savo žaidėjų nesirengia.

Žinoma, Pasvalys yra per mažas miestelis, kad LKL išlaikytų vietinių talentų vedamą komandą. Tai parodo ir miesto aštuoniolikmečių komandos rezultatai – aukščiausiame MKL divizione jie buvo akivaizdūs autsaideriai bei per sezoną surinko vos dvi pergales. Vis dėlto nerimsta jausmas, kad dėl jaunimo būtų galima padaryti daugiau, tačiau to tarp komandos prioritetų tiesiog nėra.

„Šiauliai“ – 7

Antanas Sireika šį sezoną ir vėl nestokojo pasitikėjimo jaunimo, mesdamas šį į kovą ir svarbiausiomis akimirkomis. Vunderkindai Šiauliuose nerungtyniauja nuo Mindaugo Kuzminsko ar Roko Giedraičio laikų, tačiau klubas puikiai darbuojasi su tuo, ką turi.

25-erių sulaukusius Roką Gustį ir Beną Griciūną priskirti jaunimui yra sunku, tačiau po studijų NCAA jiems reikėjo terpės parodyti savo talentus ir „Šiauliai“ tai suteikė. Ekipa vien pastaraisiais sezonais į „Žalgirį“ išsiuntė L.Birutį, Donatą Sabeckį ir K.Lukošiūną, o šį sezoną tokio dėmesio gali sulaukti ne kartą prieš Kauno klubą siautėjęs bei M.Gebenui nenusileidęs R.Gustys.

Gustys

„Šiauliai“ jau ne vieną sezoną sėkmingai perima žaidėjus iš NKL. Būtų įdomu pamatyti, ką A.Sireika išaugintų iš talentingo paauglio, nes dabar jam tiesiog šiek tiek trūksta medžiagos darbui. Jauniausi „Šiaulių“ žaidėjai šį sezoną buvo 21-erių sulaukę gynėjai Eimantas Stankevičius, Mantvydas Žukauskas ir Aistis Pilauskas, tačiau jie komandoje atsidūrė tik dėl to, kad nesulaukė pajėgesnių LKL klubų dėmesio.

Apskritai „Šiaulius“ galima pagirti už gana solidžios piramidės sustatymą. NKL besivaržantis Joniškio „Delikatesas“ buvo transformuotas į pilnateisius šiauliečių dublerius, o RKL egzistuoja Šiaulių „Saulė–SG–ASKA“, nors ten varžytis vietiniams mokyklinukams ir sekasi sunkiai.

Šiauliuose darbą su jaunimu pagal galimybes galima įvertinti puikiai. Artimiausi konkurentai iš Panevėžio pagal šį rodiklį yra gerokai lenkiami, o pasiskųsti galima tik tuo, kad Šiauliai mažokai žaidėjų deleguoja į jaunimo rinktines bei stokoja gryno talento pagrindinėje komandoje, kurioje A.Sireika krepšininkais verčia paprastus atletus bei juodadarbius.

Alytaus „Sintek–Dzūkija“ – 6

Pastaraisiais metais dzūkai su jaunimu tvarkėsi stebėtinai neblogai. Vietinis Mindaugas Sušinskas ir iš Kauno atvykęs Paulius Danisevičius nebuvo laikomi dideliais talentais, tačiau Alytuje subrendo kaip LKL žaidėjai, abu sulaukė 25-erių metų ir yra solidūs rotacijos ramsčiai. Dabar tokia transformacija bandoma atlikti ir su 20-ečiu Martynu Pocevičiumi bei 19-mečiu Tomu Pačėsu, nors jų indėlis šį sezoną ir tebuvo simbolinis. Džiugina Alytuje suformuota dublerių komanda. RKL besivaržanti Alytaus „SRC–Dzūkija“ nedžiugina rezultatais, tačiau verčiasi tik vietiniais žaidėjais bei turi vos du vyresnius nei 23-ejų krepšininkus, o tai yra sveikintina.

Klausimų kelia neaiškių talentų parsivežimas iš užsienio. Jegoras Gontariovas, Kemalis Canbolatas ar Ibrahimas Mulaomerovičius į Alytų atvyko tarsi tik dėl centimetrų ir nieko daugiau, nors pastarasis šį sezoną ir pademonstravo pastebimą pažangą RKL. Vis dėlto šiuos žmones pakeitus lietuviais rezultatai turbūt nebūtų prastesni.

Pastarajame sezone „Sintek–Dzūkijoje“ į aukštesnį lygį šoktelėjo Keremas Kanteris ir M.Jogėla, tačiau daugiau pasigirti pastaraisiais metais tarsi nelabai yra kuo. Vietine viltimi buvęs Grantas Vasiliauskas skęsta Lietuvos talentų jūroje, o kiti krepšininkai čia auginami su ilgamečio žaidimo LKL intencija ir į didesnius pasiekimus tarsi nėra orientuojamasi. Alytaus klubas savo kieme tvarkosi neblogai, nors tobulėti taip pat yra kur.

Kėdainių „Nevėžis“ – 8

Pagreitinta tvarka rekonstruotas Kėdainių klubas per vieną vasarą iš vėžinio darinio lygos žemėlapyje virto viena produktyviausių talentų kalvių. Itin jauną branduolį surinkęs „Nevėžis“ pademonstravo, kaip greitai gali atsipirkti pasitikėjimas perspektyviais žaidėjais.

Dar sezono eigoje „Nevėžio“ talentus ėmė graibstyti Europoje daug labiau žinomi klubai. 19-metis Zacharas Vediščevas išvyko į Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“, 23-ejų Laurynas Beliauskas – į Madrido „Estudiantes“, o Atėnų „Panathinaikos“ ketino iš paskolinimo susigrąžinti 21-erių Georgios Kalaitzakį, nors šis sandoris ir neįvyko.

Beliauskas

Kėdainiuose netrūko ir daugiau jaunimo – Kristupui Žemaičiui yra 23-eji, Viny Okouo ir Kevinui Chamui – po 22-ejus, Panagiotis Kalaitzakiui ir G.Vasiliauskui – po 21-erius. Visi jie dar tikrai neišpildė savo potencialo ir ateityje gali demonstruoti solidesnį žaidimą bei kilti į aukštesnį lygį.

Kiek ironiška, kad RKL besivaržanti dublerių ekipa Kėdainių „SC–Ateitis–Balticum“ savo sudėtyje turi tik du jaunesnius nei 21-erių žaidėjus ir amžiaus vidurkiu tik nežymiai nusileidžia pagrindinei miesto ekipai.

„Nevėžis“ gal ir nesukuria jauniems žaidėjams išskirtinių treniruočių ar gyvenimo sąlygų, tačiau davė modernų trenerį (Mariui Kiltinavičius yra tik 38-eri), solidžias minutes ir besąlygišką pasitikėjimą. Klubui tai baigėsi paskutine vieta LKL, tačiau „Nevėžis“ toli gražu nebuvo patrankų mėsa ir iškovojo ne vieną skambią pergalę, o rezultatams nepadėjo ir minėtas žaidėjų išvykimas. Kėdainių klubas puikiai prasisuko su turėtais resursais ir belieka tikėtis, kad ateityje bus laikomasi šios krypties.

LKL – 8

Lyga šiuo klausimu išliko neutrali, kaip ir pridera tokiai organizacijai. Komandos nebuvo verčiamos dirbtinai integruoti jaunimo į savo sistemas ar laikyti jaunus vietinius žaidėjus aikštėje. Kitose šalyse išbandyti tokie sprendimai nepasiteisino ir LKL šiuo keliu nežengė.

Pagal dabartines taisykles, klubams yra leidžiama itin laisvai mėtyti jaunus žaidėjus tarp lygų. Klubai gali net penkiems 22-ejų ir jaunesniems žaidėjams suteikti dvigubas licencijas, leidžiantis varžytis LKL ir NKL ar RKL. Toks lankstumas džiugina, o daugelis lygos komandų net ir neišnaudoja tokios solidžios kvotos.

Kiek daugiau klaustukų kelia žaidėjų skolinimo politika. Pirmasis su tuo susijęs punktas teigia, kad žaidėją kitai komandai LKL klubas gali skolinti tik kartą. Toks sprendimas yra suprantamas, nes dažnas žaidėjų mėtymas tarp lygos klubų įneštų labai daug sumaišties.

Daugiau neaiškumo buvo su „Žalgirio“ projektu Prienuose. Lyga anksčiau teigė, kad LKL klubai negali čia turėti dublerinių projektų ir tam įvedė taisyklę – viena LKL komanda kitai gali skolinti daugiausiai tris žaidėjus. Vis dėlto žalgiriečių Prienuose buvo kaip reta gausu.

Dar prieš sezoną į Prienus ketinta siųsti A.Veličką, L.Ulecką, M.Jogėlą ir T.Digbeu. M.Jogėla tada nutraukė sutartį su „Žalgiriu“ ir pasuko į Klaipėdą. Išregistravus T.Digbeu, prie komandos prisijungė K.Kriisa ir L.Birutis. Neoficialus problemos sprendimas – „Žalgiris“ nutraukė sutartį su L.Ulecku. Kreiva akimi galima pažiūrėti į dar praėjusiame sezone Kauno klubui priklausiusius M.Šernių, Donatą Sabeckį ir M.Varną. Nors teisiškai galai čia gal ir sueina, tačiau vis tiek susidaro įspūdis, kad į situaciją buvo pažiūrėta pro pirštus.

Neskaitant pastarojo nesusipratimo, LKL suteikia plačias galimybes jaunimui ir lyga galima tik pagirti už lankstumą šiuo atžvilgiu.

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.