M.Kalnietis: atėjus Plazai pagerėjimas buvo, tačiau tikrai nesitikėjau, kad „Žalgiris“ žais taip gerai (26)

Mantas Kalnietis ir vėl sugrįžo į „Žalgirio“ areną, tik šįkart jam teko stovėti kitoje barikadų pusėje. Buvęs žalgirietis buvo sutiktas itin svetingai – per žaidėjų pristatymą sulaukė didelių ovacijų, o sirgaliai iškėlė ir specialiai šiam įvykiui sukurtą plakatą.

Po rungtynių lietuvis kalbėdamas šluostėsi ašaras, tačiau tai nebuvo emocijų sukeltos ašaros. Rungtynių pabaigoje M.Kalniečiui į nosį stuktelėjo Paulius Jankūnas ir būtent tai išprovokavo žaidėjo ašaras.

– Ar pats jaučiate pasikeitimų tapęs legionieriumi?

– Viskas gerai, bet sunku atvažiuoti čia, Paulius Jankūnas dar nosį praskėlė, tai didelis ačiū (Šypsosi).

– Kas buvo sunkiausia žaidžiant prieš „Žalgirį“?

– Sunkiausia buvo nuošalyje palikti visas emocijas, nes aš čia žaidęs visą gyvenimą. Svarbiausia buvo atmesti visas emocijas, bet ne visiškai pavyko tai padaryti. Būtent tai lėmė, kad galėjau pasirodyti geriau, bet to nepadariau. Kažkas atsitiko mūsų komandai pirmoje rungtynių pusėje, palūžome ir nors antroje rungtynių pusėje atsitiesėme, tačiau to neužteko.

– Ar matėte sirgalių jums paruoštą plakatą? Ar tai „negriebė“ už širdies?

– Mačiau, žinoma, tai yra malonu. Stengiausi save suimti, kad nereaguočiau į panašius veiksnius. Stengiausi sentimentus ir emocijas numesti į šoną, bet, žinoma, smagu, kad sirgaliai mane atsimena.

– Šiandien žaidėte tiek įžaidėju, tiek atakuojančiu gynėju. Kaip pats jaučiatės, ar jau radote vietą komandoje?

– Būna ir geriau, bet aš beveik pusantro mėnesio nežaidžiau, buvau patyręs traumą, tačiau žinau, kad man reikės žaisti tiek įžaidėju, tiek atakuojančiu gynėju, kartais net lengvuoju krašto puolėju, kai pakeičiu Simą Jasaitį. Man dėl to nėra problemų, tikiuosi, kad sveikata leis ir galėsiu normaliai žaisti.

– Ar koja jau visiškai sveika?

– Norėčiau, kad būtų geriau, bet svarbiausia, kad tai jau netrukdo žaidimui.

– Ar nėra liūdna, kad kai išvykote, „Žalgiris“ pradėjo skinti pergales, o tokio žaidimo jau nebuvo visą dešimtmetį?

– Aš džiaugiuosi, kad tos pergalės pagaliau atėjo. Su naujojo trenerio atėjimu prasidėjo ir „Žalgirio“ kilimas. Norisi, kad tiems „Žalgirio“ sirgaliams, kurie tiek metų palaikė komandą, atėjo geri laikai, todėl tikrai džiaugiuosi, kad jiems sekasi.

– Jums šiek tiek teko treniruotis ir su treneriu Joanu Plaza. Ar galėjai pagalvoti, kad šis „Žalgirio“ sezonas bus toks pergalingas? Ar jautėsi kažkoks skirtumas?

– Pagerėjimas buvo, tačiau tikrai nesitikėjau, kad komanda žais taip gerai. Jų gynyba išmuša bet kokią komandą iš vėžių, o tai duoda vaisių.

– Ar pabendraujate su buvusiais komandos draugais?

– Taip, aš visada pabendrauju. Dabar yra visos ryšio priemonės, todėl pakalbame ne tik susitikę.

– Artėja vasara, ar jau galvojate apie rinktinę?

– Dabar apie tai dar tikrai negalvoju, man svarbiausia išsigydyti traumą, atsigauti, o vasara dar toli.

– Kaip įsikūrėte Krasnodare? Ar viskas patinka komandoje, kokia atmosfera?

– Viskas patinka, viskas gerai. Gyvename šalia arenos, turime išsinuomavę namą, viskas gerai.

– Simas Jasaitis – geriausias komandos draugas?

–Taip. Jis ne tik draugas, bet ir padėjėjas, nes jis kalba rusiškai, ko man trūksta, todėl padeda įvairiais gyvenimo klausimais.  

„Ilgoji pertrauka“: V.Sirvydžio (ne)pagrįsti priekaištai dėl sūnaus, kodėl „Wolves“ nepildo sudėties, kodėl pyksta Thurmanas, ar Rubštavičius pasiruošęs keltis į „Žalgirį“, Petrauskas prie „Neptūno“ vairo ir lažybininkų reklamos likimas klubų pavadinimuose